Rubrika

„Arvi“ įmonių grupės žlugimas kelia rūpesčių regiono žemdirbiams

Marijampolėje į žemės ūkio produkcijos perdirbimo sektorių įsisuko bankrotai, kurie šio krašto žemdirbiams gali stipriai kirsti per kišenę. Ūkininkams neaišku,kaip, kada ir kiek lėšų už parduotą produkciją pavyks atgauti.

Byra bendrovės

Vienos žinomiausių UAB„Arvi ir Ko“ įmonių grupės bendroves pastaraisiais metais lydi bankrotai. Bankroto bylos iškeltos trąšų gamyba užsiėmusiai „Arvifertis“, UAB„Marijampolės pašarai“ komanditinei ūkinei bendrijai (KŪB), UAB „Lietuvos cukrus“ bei pačiai „Arvi ir Ko“.

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2019 m. rugpjūtį iš „Arvifertis“ gautas pranešimas apie planuojamus 67 darbo sutarčių nutraukimus. 2020 m. gruodį KŪB „Marijampolės pašarai“ pranešė, kad atleidžiami 22 darbuotojai. 2020 m. bankroto byla iškelta ir bendrovei „Lietuvos cukrus“, kuri Užimtumo tarnybai pranešė, jog planuoja toliau vykdyti ūkinę-komercinę veiklą.

Pagrindinei verslininko Vidmanto Kučinsko grupės įmonei „Arvi ir Ko“ priklausė Marijampolėje įsikūrusios bendrovės „Lietuvos cukrus“, „Arvi kalakutai“, „Marijampolės pašarai“, „Arvifertis“, taip pat Rietave veikianti„Rietavo veterinarinė sanitarija“.

Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda„Valstiečių laikraščiui“ aiškino negalintis plačiau komentuoti,kokią įtaką verslininko V.Kučinsko pagrindinės įmonės „Arvi ir Ko“ ir kitų jos valdytų įmonių bankrotas gali turėti Marijampolės krašto žemdirbiams, nes nelabai įsivaizduoja, kokiu modeliu veikia visa „Arvi“ verslo struktūra, ar „Arvi ir Ko“ bankrotas gali ką nors lemti.

„Pagrindinis klausimas– ar veiks perdirbimo įmonės?Juk toliau auginama žemės ūkio produkcija, kurią reikia perdirbti, įmonėse dirba daug žmonių – kas bus su jais? Kad šios įmonės toliau sėkmingai veiktų,svarbu ne tik ūkininkams, bet ir savivaldybei“, –tikino Marijampolės meras.

Turės įtakos užimtumui

Pasak Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, sustabdyta bet kurios įmonės veikla, atleisti darbuotojai turi įtakos darbo rinkai, nes asmenims tenka iš naujo įvertinti savo gebėjimus ir ieškoti darbo kitose srityse. Įtampą darbo rinkoje padidina ir situacija dėl laisvų darbo vietų. Kitos įmonės neplečia veiklos, todėl papildomos darbo jėgos poreikis savaime neatsiranda.

„Kitaip tariant, didžiausią poveikį daro integracijos į darbo rinką greitis. 2020 m. darbo rinkos situacijai įtakos turėjo paskelbtas karantinas ir apribota įmonių veikla. Pavyzdžiui,vidutinis metinis registruotas nedarbas Marijampolės savivaldybėje išaugo 4,6 proc. (2019 m. jis siekė 7,8 proc., 12,4 proc.), o Rietavo savivaldybėje – 4,8 proc. (2019 m. jis siekė 7,0 proc., 2020 m. – 11,8 proc.)“, – sakė M.Jankauskienė.

Paskelbus bankrotus, kai kuriose bendrovėse atleidžiami visi darbuotojai. Tai Marijampolės regione pagilins socialines bėdas. Tačiau gerai tai, kad Marijampolėje yra nemažai veikiančių pramonės įmonių, vis dar suteikiančių darbo vietų ne tik marijampoliečiams, bet ir gretimos Kalvarijos bei kitų savivaldybių gyventojams. Kai kuriose pramonės įmonėse planuojama plėsti gamybos mastus.

Nudegė ne kartą

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas yra įsitikinęs, kad verslininko V.Kučinsko įmonių bankrotai turės įtakos ir Marijampolės krašto ūkininkams, nors sunku daryti toli siekiančias išvadas. Pasak jo, permainos buvo neišvengiamos, nes ilgai vilkosi skolos valstybei, „Sodrai“, ūkininkams ir kitiems kreditoriams. „Permainos bus į gera, gal po truputėlį atsiskaitys. To ir tikimės“, – vylėsi S.Jundulas, neneigdamas, kad į skolas įklimpusiems ūkininkams reikės nemažai kantrybės.

Neoficialiais duomenimis, dar pernai kai kurie ūkininkai į KŪB „Marijampolės pašarai“privežė žaliavos pašarams gaminti, nors ankstesniais metais suvalkiečiai jau buvo „nudegę pirštus“ – už pristatytus pašarus įmonė sunkiai atsiskaitydavo su ūkininkais dar iki bankroto (2019 m.). Todėl tikėtina, kad praeitą vasarą ir rudenį į šią bendrovę buvo vežama mažiau grūdų ar žirnių.

Kai kurie pašnekovai „Valstiečių laikraščiui“ teigė girdėję, jog ūkininkai grūdusį KŪB „Marijampolės pašarai“ vežė tikėdamiesi, kad įmonė greičiau atiduos skolą, t. y.ankstesnių metų pinigus už priduotą produkciją. Juk buvo žadama, kad produkciją vežantiems ūkininkams greičiau mokės ankstesnių metų skolas.

Tokių kalbų teigė girdėjęs ir S.Jundulas. „2019 m. šiems perdirbėjams ūkininkai vežė ir šiek tiek prastesnės kokybės grūdus. Per liūtis derlius buvo kažkiek padygęs, gal jam trūko kokybės, bet „Marijampolės pašarai“tokius grūdus priimdavo. Kaina ūkininkus tenkino, todėl ir veždavo jiems“, –sakė LŪS Marijampolės skyriaus pirmininkas.

Teigiama, kad ne vienas ūkininkas kreipėsi pagalbos į advokatą. Kai kuriems pavyko išsikovoti pinigus už parduotus grūdus dar iki bankroto paskelbimo „Arvi“ įmonių grupės bendrovėje „Marijampolės pašarai“. Buvo ir pradėjusių skolų išieškojimo procesus teismuose.

Užtenka vietinių krizių

Marijampolės krašto ūkininkams labiausiai rūpi dviejų „Arvi“ grupei priklausančių įmonių – „Marijampolės pašarai“ ir „Lietuvos cukrus“ –likimas. Koks jis bus, kol kas niekas nesiryžta spėlioti, ypač „Lietuvos cukraus“. Kova dėl bendrovės, kuriai rudenį buvo iškelta bankroto byla, dar tebevyksta.

Tiesa, cukrinių runkelių augintojus vienijančių žemės ūkio kooperatyvų vadovai nepraranda vilčių, jog 2020-ieji netaps paskutiniais metais, kuomet cukrinius runkelius jie pardavė Marijampolės cukraus fabrikui. Bet ne bankrutuojančiai UAB „Lietuvos cukrus“, o bene stambiausiam jos kreditoriui UAB „Žvalguva“, su kuria dar praėjusių metų pavasarį buvo sudarytos cukrinių runkelių pardavimo-pirkimo sutartys. „Žvalguvos“ užsakymu šie cukriniai runkeliai perdirbti Marijampolės cukraus fabrike.

Ne vienas Suvalkijos krašto cukrinių runkelių augintojas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad būtent ta aplinkybė, jog cukrinių runkelių auginimo ir pardavimo sutartys buvo sudarytos ne su „Lietuvos cukrumi“, o su „Žvalguva“,praėjusį pavasarį lėmė jų pasiryžimą auginti cukrinius runkelius. Jei ne „Žvalguva“, cukrinių runkelių į Marijampolės cukraus fabriką tikrai nebūtų vežę. „Tikimės, kad UAB „Žvalguva“ atsiskaitys taip, kaip ir sutarėme. Požymių, jog nebus laikomasi sutarčių, kol kas nėra“, – tikino cukrinių runkelių augintojai.

Pasak jų, naivu galvoti, kad „Arvi“ įmonių grupės bankrotas neturės įtakos šio regiono žemdirbiams, nes dažnas jų vienaip ar kitaip buvo ar yra susijęs su šiai įmonių grupei priklausančiais žemės ūkio produkcijos perdirbėjais, trąšų gamintojais, gyvūninės kilmės atliekų šalintojais.

„Pernai buvo nuogąstavimų, kad gali kilti problemų su grūdus superkančiomis bendrovėmis: derlius nemenkas, parduodančių – daug, todėl gali vėluoti atsiskaitymai. Bet taip neįvyko. Su perdirbėjais pavyksta susitarti, visi atsiskaito, tik su „Arvi“ įmonių grupe nesibaigiančios bėdos“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino Suvalkijos krašto ūkininkai, nepageidavę viešinti savo pavardžių, kad neįvyktų kas nors netikėto.

Suvalkijos ūkininkai tikino, kad jau senokai negalvoja apie pasaulinę krizę, nes jiems pakanka vietinių ekonominių krizių.

Darbo pasiūlymų yra

Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovės spaudai M.Jankauskienės teigimu, Lietuvos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje 2020 m. registruotų darbo neturinčių asmenų skaičius išaugo mažiau nei šalies vidurkis. Šiame sektoriuje 2020 m. įregistruota 7,6 proc. daugiau darbo neturinčių asmenų nei 2019 m. Jiems skirtų darbo pasiūlymų neterminuotam įdarbinimui mažėjo 1,9 proc., terminuotam darbui didėjo 17,2 proc. Tačiau Marijampolės apskrityje atvirkštiniai pokyčiai – 2020 m. mažėjo darbo pasiūlymų terminuotam įdarbinimui, didėjo siūlomų laisvų darbo vietų neterminuotam įdarbinimui.

Pernai, palyginti su 2019 m., šalyje didėjo Užimtumo tarnyboje registruotų laisvų darbo vietų kultūrinių augalų augintojams (sodininkams, daržininkams ir pan.), mažėjo – gyvūnų augintojams ir miškų ūkio darbuotojams. Tad fiksuotas kultūrinių augalų augintojų grupei priskiriamų ir miškų ūkio darbuotojų trūkumas: darbo pasiūlymų kultūrinių augalų augintojams registruota 1,7 karto daugiau nei tokio darbo ieškančių, o miško ūkio darbuotojams skirtų laisvų vietų registruota net 3,4 karto daugiau nei pageidaujančių dirbti tokį darbą.

2020 m. mažėjo darbo pasiūlymų pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikams, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrengimų operatoriams, didėjo – žemės darbų ir panašių mašinų operatoriams. Pernai fiksuotas pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikų ir taisytojų, taip pat žemės darbų ir panašių mašinų operatorių trūkumas: darbo pasiūlymų pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikams ir taisytojams registruota 1,4 karto daugiau nei tokio darbo ieškančiųjų, o žemės darbų ir panašių mašinų operatoriams skirtų laisvų darbo vietų registruota 2 kartus daugiau nei pageidaujančių dirbti tokį darbą.