Paprastas žmogus ne kartą savo kailiu patyrė, kad „tobulinimais“, „tikslinimais“, „pataisomis“ ir kitaip vadinamais veiksmais valdžia dažniausiai kiša ranką į mokesčių mokėtojų kišenę. Geriausiu atveju ji taip išbando piliečių reakciją. Jeigu ji  aštroka, atsitraukia iki kito bandymo. Kaip bus šį kartą? Ar kalbos apie gyventojų pajamų mokesčio (GPM) žemdirbiams didinimą bus užmirštos, ar sumanymas bus tik atidėtas?

Tautai pučia burbulus

Ko paklausi, to negausi. Taip galima būtų apibūdinti naujosios valdžios vadovų komentarus apie jų neatsargiai (o gal specialiai) prasitartus ketinimus didinti kai kuriuos mokesčius. Kas paneigs tikimybę, kad paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis šiuo atveju vaidina bloguolį, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis – geruolį. Vienas praneša blogą žinią, o kitas nuramina. Ir ant šio kabliuko užkibo ne tik ūkininkai, bet ir patyrę ekonomistai.

Kaip yra iš tikrųjų, niekas negali pasakyti, belieka spėlioti ir laukti. Klausinėti naujosios valdžios atstovų kol kas beprasmiška, nes visi cituoja savo vedlius. O pagrindinis vedlys R.Karbauskis kol kas kalba miglotai: „Į konkretų jūsų klausimą negaliu atsakyti, nes nenoriu pameluoti, reikia skaičiuoti, reikia svarstyti.“

Belieka stebėtis – jeigu neskaičiavote ir nesvarstėte, kodėl rašote šakėmis ant vandens? Gal tam, kad R.Karbauskis galėtų atvykti, pavyzdžiui, į „Metų ūkio“ laimėtojų šventę ir iš tribūnos pareikšti, kad „ūkininkams mokesčiai nebus didinami“. Ir tada suošia plojimai, šiaip protingi vyrai ir moterys spaudžia jam ranką, dėkoja. Ir niekas net nepagalvoja, už ką dėkoja. Nebent už burbulų pūtimą ir jų gaudymą, t. y. už paskelbtus ir atšauktus ketinimus.

Apie teises ir pareigas

Daugelis turime automobilius, draudžiame nekilnojamąjį turtą, taigi kažkoks mistinis draudimo sutarčių apmokestinimas paliestų didelę dalį gyventojų. Dabar jau daromi žingsniai draudžiantiesiems gyvybę panaikinti galimybę susigrąžinti dalį GPM. Raminimai, kad nauji mokesčiai galėtų įsigalioti tik po metų, žmonių nepaguodžia. Ką sako draudikai? O jie nesijaudina.

Anot Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus Andriaus Romanovskio, lietuviai draudimo srityje yra vieni pasyviausių ES rinkoje – treti nuo galo, be to, visi mokesčių didinimai galiausiai užgultų ne draudikų, bet draudėjų, t. y. paprastų piliečių, pečius. Ir neverta piktintis, nes jis sako teisybę – mokesčių mokėtojai ne tik turi teisę rinkti valdžią, bet ir turi pareigą ją išlaikyti.

Liktų be kelnių

Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV finansų ministras Žanas Kolberas mokesčių surinkimą apibūdino kaip meną nupešti žąsį taip, kad plunksnų būtų surinkta kuo daugiau, o gagenimo būtų kuo mažiau.

„Tikiuosi, kad naujasis premjeras pasikarščiavo, nepagalvojo, o jam niekas nepatarė, todėl ir pasakė, kad GPM visiems turėtų būti vienodo dydžio, taip pat ir ūkininkams. Jis tikriausiai nesusipažino su žemės ūkio niuansais. Toks mokestis paprasčiausiai iš karto sužlugdytų daugelį ūkių“, – perspėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Valdžios užkulisiuose atgijo kalbos ir apie ES teikiamų tiesioginių išmokų (TI) apmokestinimą, esą kai kurios ES šalys taip elgiasi. Kai kurios, tačiau tų šalių ūkininkams TI yra gerokai didesnės nei skiriamos lietuviams.

Sakote, Lietuvoje pigiau kainuoja paslaugos, samdoma darbo jėga? Taip, Lietuvoje ūkininko darbas tikrai vertinamas kelis kartus pigiau nei ES Vakarų šalyse. Bet ar  turime mokesčiais didžiuotis ir ūkininkus apkrauti dar ir didesniais? Regis, trūksta logikos.

„Jeigu ketiname ūkininkus prilyginti fiziniams asmenims, ant svarstyklių dėkime visus niuansus. Pavyzdžiui, įvertinkime, kad ūkininkai per parą dirba ne 8, bet 14, o derliaus nuėmimo karštymečiu net ir po 20 valandų“, – siūlė J.Talmantas.

O gal ūkininkai pernelyg skundžiasi? Štai daug kam užkliūva jų gaunamos pajamos. „Jie – milijonieriai, kodėl dejuoja?“ – piktinasi dažnas miestietis.

„Jeigu tektų per mėnesį visiems ūkininkams grąžinti skolas bankams, technikos tiekėjams, sėklos ir trąšų pardavėjams, tai 80–90 proc. ūkininkų liktų be kelnių“, –tokiems kritikams atsakė J.Talmantas.

Privatūs niuansai

Paaiškėjus rinkimų į Seimą rezultatams, LVŽS pirmininkas R.Karbauskis viešai sakė suprantantis, kad oponentai įtariai vertins kiekvieną jo veiksmą parlamente, ieškos abejotinų ryšių dėl jo privačių interesų. Jis buvo teisus. Kai S.Skvernelis prasitarė apie GPM didinimą ūkininkams, mūsų pakalbinti du R.Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ kaimynai ūkininkai vienu balsu prakalbo, kad didesnis GPM būtų labai palankus stambiausiems žemės savininkams, taigi ir R.Karbauskiui.

„Mes nebegalėtume nuomotis žemės, o kai kurie gal net pasitrauktų iš žemės ūkio, taigi stambiesiems atsivertų palankios galimybės tokius ūkius nupirkti jiems palankia kaina“, – svarstė ūkininkas Algis.

Kitas R.Karbauskio žemių kaimynas Vladas teigė, kad tokiu atveju likviduotų ūkį ir įsteigtų žemės ūkio bendrovę. „Įkursiu vieną etatą ir tada įgysiu teisę net susirgti ir turėti nedarbingumo lapelį“ – sakė jis.

Dramblys parduotuvėje

Kuo skiriasi GPM ūkininkams nuo mokesčio užsiimantiesiems kita veikla?

„Daug kas nesupranta, kad ūkininkams GPM iš tikrųjų yra pelno mokestis. Pavadinkime taip, ir niekas nebekels triukšmo. Žemdirbiams netaikomas pelno mokestis, nes ūkis sujungtas su šeima, todėl pavadintas pajamų mokesčiu. Tai reikia išaiškinti visuomenei“, – kalbėjo R.Karbauskis.

Gal reikia išaiškinti ne tik visuomenei, bet ir paskirtajam premjerui bei jo patarėjams. Išaiškinti, kad 29 proc. apmokestinamos asmeninės pajamos, bet ūkininkams toks mokestis negali būti taikomas, nes žemės ūkis yra verslas. O lengvatos arba išimtys nustatytos ne todėl, kad žemdirbiai sugebėjo jų išsireikalauti iš ankstesnių valdžių. Tiesiog rinkoje buvo ir tebėra tokia konkurencinė aplinka.

Kodėl kai kuriose ES šalyse yra mažiau lengvatų? Todėl, kad negautos kitų šalių ūkininkų pajamos kompensuojamos gerokai didesnėmis tiesioginėmis išmokomis. Kita vertus, nežinioje lieka ir dirbantieji su verslo liudijimais bei turintieji patentus – ar jiems bus taikomas 29 proc. GPM?

„Reikia nagrinėti. Daug žmonių prekiauja turguose ir nemoka mokesčių. Turime suprasti – jeigu visi mokesčius mokėtų, biudžetas būtų pildomas geriau. Deja, šešėlinė ekonomikos dalis siekia net apie 30 proc.“, – tikino R.Karbauskis.

Šiuo požiūriu LVŽS vadovas teisus. Tačiau reikia tikėtis, kad LVŽS greitai supras, jog su mokesčių sistema reikia elgtis – kaip drambliui porceliano parduotuvėje. Neatsargus judesys ir verslas tuoj pat pasitrauktų į Lenkiją arba Latviją.

Gūžčioja pečiais

Nikolajus Dubnikovas, ūkininkas, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos narys

Nors nauja valdžia kalba apie pirmenybę dirbti specialistams, tačiau pirmieji veiksmai rodo, kad jie patys ne visada įsigilina į mokesčių sistemos esmę, ypač vertinant žemės ūkio niuansus. Suprantu valdžios norą surinkti didesnį biudžetą, tačiau prieš teikiant pasiūlymus vertėtų pasidomėti kitų šalių patirtimi. Gal daugiau lėšų į biudžetą galima surinkti ne didinant mokesčius, o gerinant verslo, žemės ūkio veiklos sąlygas?

Mane nustebino ir Seimo narės Aušros Maldeikienės aiškinimas, kad Vokietijos ūkininkai tiesiogines išmokas išleidžia savo darbuotojams, o Lietuvos ūkininkai esą ES paramą skiria savo prabangiam gyvenimui. Nesąmonė! Ar tai neišmanymas, ar populizmas? Bet kokiu atveju tai nedaro šiai Seimo narei garbės. Suprantu, kad žemės ūkio niuansų gali neišmanyti su ekonomikos abėcėle nesusipažinę piliečiai, bet nesuprantu, kaip to neišmano ekonomiste save vadinanti Seimo narė.

Per daug valdininkų

Jonas Jagminas, kooperatyvo „Agroaves group“ valdybos pirmininkas

Kiekvienai naujai valdžiai trūksta pinigų, nes yra dideli norai juos skirstyti. Tačiau tikiuosi, kad pasikarščiavusi naujoji valdžia atvės ir nepriims skubotų sprendimų. Pasekmes dėl didesnio GPM žemdirbiams galiausiai pajaustų vartotojai, nes ūkininkai, norėdami išlikti rinkoje, būtų priversti didinti savo produktų kainas, o juk maisto produktų kainos jau dabar Lietuvoje yra santykinai didesnės nei Vakarų Europos šalyse.

Štai socialdemokratai jau prieš ketverius metus žadėjo sumažinti PVM maisto produktams, tačiau pažadų neištesėjo. Rezervų yra mažinant ir valdymo aparatą. Aš patarčiau Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas reorganizuoti iš esmės – valdininkų skaičių galima sumažinti net iki 40 proc. ir atleisti ne vairuotojus, bet popierinius valdininkus. Ir apskritai Lietuvai nereikia 14 ministerijų.

O kiek dar yra įvairiausių institucijų prie ministerijų! Nurėžkime jas be gailesčio ir surasime šimtų milijonų, o gal net milijardo eurų rezervą, tada nereikės galvoti apie mokesčių didinimą.