Metus besitęsiančio ginčo dėl Lazdijų ligoninės ateities pabaigos vis dar nematyti. Politikams ir valdininkams tuščiai besiginčijant ir nerandant išeities, vietos politikierių įkaite tapusi gydymo įstaiga jau atžygiavo prie bankroto.

Badauti nereikės?

Iki kovo 8 d. Lazdijų ligoninė iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos (VTLK) už gyventojams suteiktas gydymo paslaugas nebuvo gavusi nė cento. Ši ligoninė liko vienintelė sveikatos įstaiga Lietuvoje, nepasirašiusi finansavimo sutarties su teritorine ligonių kasa. Ligoninės vadovai teigia, kad sutarties nepasirašė, nes VTLK nesutiko apmokėti lazdijiečių teikiamų akušerijos paslaugų.

Vadovaujantis šiuo metu Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, akušerijos paslaugos antrinio lygio gydymo įstaigose gali būti teikiamos ir iš VTLK apmokamos, jei per metus priimama ne mažiau nei 300 gimdymų. Per mėnesį Lazdijų ligoninė dėl nepasirašytos finansavimo sutarties netenka 200 tūkst. eurų. Matyt, pinigai aptemdė akis Lazdijų politikams ir jie pradėjo beprecedentį spaudimą politikams, VTLK kaltindama beveik visomis pasaulio nuodėmėmis.

Toks dzūkų elgesys nustebino Vilniaus teritorinės ligonių kasos vadovus. „Vilniaus TLK tikrai nesiruošė uždaryti Lazdijų ligoninės arba kaip nors kitaip jai pakenkti. Priešingai, pasirašant sutartį 2015 m., šiai įstaigai išimties tvarka papildomai buvo skirta 102 tūkst. eurų jos teikiamoms paslaugoms apmokėti“, – teigė Vytautas Mockus, VTLK direktorius.

Ir dabar VTLK pavyko rasti laikiną sprendimą dėl Lazdijų ligoninės finansavimo. Kovo 8 d. VTLK ir Lazdijų ligoninei pasirašius susitarimą pratęsti pernykštės sutarties galiojimą, į ligoninės sąskaitą banke įplaukė pinigų. Iš jų bus sumokėti vėluojantys atlyginimai ligoninės darbuotojams, atsiskaityta su kitais kreditoriais.

„Pasirašius susitarimą, pagal kurį pratęsta 2015 m. pasirašyta sutartis, atsiveria kelias Lazdijų ligoninei sulaukti pinigų už suteiktas paslaugas gyventojams sausio ir vasario mėnesiais, išskyrus akušerijos“, – „Valstiečių laikraščiui“ aiškino VTLK Administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Matikiūnaitė ir pridūrė, kad bendrame asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo krepšelyje akušerijos paslaugos sudaro tik apie 4 proc. visų Lazdijų ligoninėje teikiamų paslaugų. Bendras antrinio lygio gydymo paslaugas Lazdijuose teikiančios medicinos įstaigos metinis biudžetas – 2,2 mln. eurų.

Trumpalaikė išeitis

Pasak E.Matikiūnaitės, tai buvo kompromisinis, laikinas, iki kovo 31 d. galiosiantis sprendimas, leisiantis Lazdijų ligoninei išvengti finansinės duobės ir atversiantis kelią tolesnėms deryboms dėl 2016 m. finansavimo sutarties, kurią gydymo įstaigos su teritorinėmis ligonių kasomis privalo pasirašyti iki kovo 24 d. Anot Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso, šiemet asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti skiriama apie 1 mlrd. eurų. „Šiomis lėšomis, remiantis sudarytomis sutartimis, poliklinikoms, ligoninėms ir kitoms gydymo įstaigoms bus sumokama už pacientams suteiktas paslaugas. Taip bus užtikrinamas nenutrūkstamas gydymo paslaugų prieinamumas gyventojams“, – teigė V.Zaksas. Pasak jo, jei sutarčių sudarymas su gydymo įstaigomis šiais metais vyks sklandžiai, jis turėtų baigtis kiek anksčiau nei pernai: manoma, kad dauguma sutarčių jau bus pasirašyta kovo pabaigoje.

Kol naujos sutartys nepasirašytos, už gyventojams suteiktas gydymo paslaugas atsiskaitoma vadovaujantis praėjusių metų sutarčių sąlygomis. Jei iki to laiko lazdijiečiams nepavyks susitarti ir pasirašyti finansavimo sutarties, pinigai šiai ligoninei už gyventojams suteiktas paslaugas ir vėl nebus mokami. Mat teritorinei ligonių kasai pagal galiojančius teisės aktus be sutarties su gydymo įstaiga nėra teisinio pagrindo apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Negavus laiku finansavimo – apmokėjimo už suteiktas paslaugas, kyla grėsmė stabiliam Lazdijų ligoninės darbui, joje teikiamų paslaugų kokybei ir jų prieinamumui gyventojams, o ligoninės darbuotojams – darbo užmokesčio išmokėjimui laiku.

6 kilometrais per arti

Lazdijų ligoninės vyriausiasis gydytojas Vitas Šimkonis „Valstiečių laikraštį“ tikino, kad iki šiol ligoninė gyveno iš sutaupytų lėšų ir skolon. Tačiau dėl finansinių sunkumų ligoninė esą teikiamų paslaugų nėra apribojusi. „Ir operuojame, ir gimdymus priimame, reanimacines paslaugas teikiame, ir kraują perpilame“, – aiškino ligoninės vadovas ir stebėjosi, kad visas reikiamas licencijas turinčiai ligoninei, dirbančiai pelningai, norima apriboti veiklą – sumažinti teikiamų paslaugų skaičių.

Vadovaujantis LR sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalimi, iš PSDF biudžeto apmokamos tik asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios atitinka Vyriausybės nustatytus iš PSDF biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijus. Jei Vilniaus teritorinė ligonių kasa sutiktų apmokėti akušerijos paslaugas, kurios neatitinka Vyriausybės numatytų minimalių reikalavimų (300 gimdymų per metus ir 50 km atstumas nuo ligoninės iki kitos gydymo įstaigos, teikiančios stacionarines chirurgijos ir akušerijos paslaugas) – nuo šių metų sausio 1 d. pažeistų įstatymus, nes Lazdijų ligoninėje 2015 m. buvo priimti 183 gimdymai, o atstumas nuo Lazdijų ligoninės iki artimiausios akušerijos paslaugas teikiančios Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės yra 44 km.

„Kituose rajonuose yra ligoninių, kur dar mažiau moterų gimdo, pavyzdžiui, Rokiškio, kur pernai gimdė tik 140 moterų. Tačiau šios ligoninės niekas nejudina, mat ji nutolusi daugiau nei 50 km nuo kitos artimiausios ligoninės“, – stebėjosi V.Šimkonis. Esą jei Lazdijų ligoninė nuo dabartinės vietos būtų bent tais keliais kilometrais toliau Lenkijos sienos link, diskusijų dėl akušerijos paslaugų joje nekiltų.

Merui įstatymų nesupranta

Tačiau vietos politikai toliau žvangina ginklus ir ruošiasi kovai.„Valstiečių laikraščio“ kalbintas Lazdijų rajono meras Artūras Margelis teigė, kad, net ir radus laikiną problemos sprendimą, jis keisti savo pozicijos neketina ir siekio Lazdijuose turėti Akušerijos skyrių neatsižada. Vietos politikas stebisi reikalavimu, kad Akušerijos skyriuje per metus turi būti priimama ne mažiau nei 300 gimdymų. „Tai subjektyvus skaičius, kurio nėra jokiuose įstatymuose. Gimdymui skirti pinigai turėtų keliauti paskui gimdyvę, o kur gimdyti, apsispręstų ji pati“, – aiškino meras.

Anot jo, siūlymas Lazdijų ligoninėje plėtoti gerontologijos paslaugas vargu ar priimtinas, nes šios paslaugos apmokamos kur kas menkiau nei akušerijos. Be to, ten, kur teikiamos akušerijos paslaugos, turi būti teikiamos ir chirurgijos, reanimacijos paslaugos. Jei būtų atsisakyta akušerijos paslaugų, prasidėtų grandininė reakcija ir reikėtų šiuos skyrius panaikinti.

„Lazdijų ligoninė taptų slaugos ligonine, nors pagal teikiamų paslaugų lygį šiuo metu niekuo nenusileidžia Alytaus ligoninei“, – teigė A.Margelis.

Tačiau VTLK vadovai turi rimtų argumentų. „Ligoninėse, kur akušerijos paslaugų kiekis minimalus, pacientui paslaugos tampa nesaugios, nes personalas, ypač gydytojai specialistai, teikdami tik kelias paslaugas per mėnesį, neturi galimybių kaupti profesinės patirties ar tobulinti įgūdžių. Dėl įgūdžių stokos gali atsirasti rizika suteikti nekokybišką paslaugą, kuri gali sukelti tragiškų padarinių“ – sakė V.Mockus.

Lietuvoje viena savivaldybė – Radviliškio – iš savo biudžeto finansuoja akušerijos paslaugas, nes rajono ligoninė taip pat neatitinka Vyriausybės nustatytų kriterijų ir nefinansuojama iš PSDF biudžeto. Regis, Lazdijų merui toks problemos sprendimas netinka.