Prognozuojama, kad pasaulinis rapsų aruodas nebus perpildytas, o labiausiai jų gali pristigti ES, kur šiemet užaugintas vienas mažiausių rapsų derlių per pastaruosius keliolika metų. Lietuvoje situacija priešinga – rapsų plotai ir derlingumas padidėjo. Ar tai leis daugiau uždirbti mūsų augintojams ir eksportuotojams?

Stigo apyvartinių lėšų

Rapsai Lietuvos javų augintojams yra viena pelningiausių kultūrų. Šiemet, kai ES prognozuojamas reikšmingesnis jų trūkumas ir kyla kainos, uždarbis iš rapsų gali būti didesnis. Juolab kad šiemet rapsų pasėta daugiau, ir derlingumas jų didesnis. Skaičiuojama, kad rapsų turėtų būti prikulta apie 922 tūkst. tonų – trečdaliu daugiau nei pernai. Daugiausia Lietuvoje auginama žieminių rapsų, o vasarinių plotai dėl pesticidų naudojimo apribojimų traukiasi.

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas ir kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ vadovas Raimundas Juknevičius svarstė, kad dėl tokios tendencijos rapsų rinkoje ir augančių kainų bus laimingi toli gražu ne visi Lietuvos rapsų augintojai.

Raimundas Juknevičius

„Iš tikrųjų, ko ir galima buvo tikėtis, geresnė rapsų kaina buvo fiksuota išankstinėse sutartyse, o per javapjūtę krito. Vadinamoji sezoninė kaina paprastai sumažėja, kai būna geras derlius. Aišku, tam įtakos turi tendencijos pasaulinėse rinkose. Jeigu būtų jaučiamas rapsų perteklius, kaina būtų kritusi ženkliai, bet šiemet ji sumažėjo nežymiai. Jautėsi, kad eksportuotojai noriai supirkinėjo rapsus, jų ieškojo – tai indikacija, kad situacija rapsų rinkoje gera“, – aiškino ūkininkas.

Jis patikslino, kad išankstinio rapsų kontraktavimo kainos svyravo ir nebuvo vienodai aukštos. „Jos buvo aukštesnės 10–20 eurų už toną. Dabar elevatoriuje už toną moka 357 eurus, o pagal išankstines sutartis kai kurie gavo iki 380 eurų. Visgi, manau, kad tokių ūkininkų, kurie sutartyse užfiksavo aukščiausią kainą, nebus daug. Daugiau bus tokių, kurie, sureagavę į šią tendenciją, sutartis sudarė, kai kaina jau ėmė kristi. Jie išlošė maždaug po 10 eurų už toną“, – niuansus dėstė kooperatyvo vadovas.

Rapsų kaina kas savaitę vis paauga. Rugsėjo pradžioje MATIF biržoje ateities sandoriuose fiksuota 387 eurų už toną kaina. Parankiu metu rapsus parduoti ir didesnio uždarbio gali tikėtis augintojai, kurie savo derlių supylė į saugyklas. R.Juknevičiaus manymu, tokią prabangą šiemet galėjo sau leisti ne visi augintojai. „Situacija tokia, kad daug ūkių buvo susidūrę su apyvartinių lėšų stygiumi. Kadangi žieminiai rapsai kuliami vieni iš pirmųjų, ūkininkai juos noriai pardavinėjo, kad gautų taip reikiamų lėšų. Tad dar klausimas, kiek rapsų ūkininkai supylė į sandėlius, kad išlauktų geresnių kainų“, – svarstė Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos lyderis.

Netikėtos aplinkybės

Pasak R.Juknevičiaus, nebūtų galima teigti, kad dėl kylančių kainų stipriai uždirbs eksportuotojai. Iš tikrųjų ūkininkai neretai kalba, kad derliaus supirkėjai „nulaižo grietinėlę“.

„Ūkininkai kartais linkę galvoti, jog supirkėjai esą žinojo, kad grūdai brangs, todėl juos pigiau supirko ir brangiau parduos. Tačiau vadinamieji treideriai ir eksportuotojai sudaro išankstinius kontraktus, nusistato kainas. Tad įmonės, kurios vykdo tarptautinius kontraktus, gali sau leisti rizikuoti tik tiek, kiek turi laisvo kapitalo“, – samprotavo grūdininkų kooperatyvo vadovas.

Jis pridūrė, kad eksportuotojai bando analizuoti rinkas ir nuspėti tendencijas, didesnių įmonių atstovai tokias analizes teikia didesniems ūkiams. „Bet neretai matome, kad įmonių analitikai teikia panašias prognozes, kurios vėliau nepasitvirtina. Ir tai nenuostabu, nes yra ir objektyvių, ir subjektyvių priežasčių, dėl kurių keičiasi kaina. Pasitaiko ir spekuliacijų, kurios sukelia staigų kainų kilimą ar kritimą“, – sakė R.Juknevičius.

Labiausiai viską sujaukia ir prognozes niekais paverčia netikėtos aplinkybės, pavyzdžiui, COVID-19. Jeigu įsismarkautų antroji viruso banga ir sustotų gamyba bei prekyba, tai atsilieptų ir rapsų, kurių nemažai sunaudojama biodegalų gamybai, paklausai. Pagal ES reikalavimus, į dyzeliną turi būti įmaišoma 7 proc. biodegalų. Sustojus laivams, traukiniams bei vilkikams, sumažėtų ir iš rapsų pagamintų biodegalų poreikis.

Žieminiai pelningesni

Ūkininkai pripažįsta, kad rapsai jau ilgą laiką yra kultūra, iš kurios galima tikėtis pelno. Aišku, jeigu ją pavyksta užauginti ir gauti bent vidutinį derlių. „Iš tikrųjų rapsai patrauklesni, nes pastaraisiais metais iš kviečių, esant vidutiniam derlingumui, pelno galėjai ir negauti“, – pastebėjo Šiaulių krašto ūkininkų organizacijos vadovas.

Lietuvoje didėja žieminių rapsų plotai – jie nuo 2017 metų išsiplėtė nuo 160 tūkst. iki maždaug 270 tūkst. hektarų. O vasarinių rapsų plotai susitraukė atitinkamai nuo 25 tūkst. iki 11 tūkst. hektarų. Vasarinius rapsus sudėtinga išauginti dėl pesticidų naudojimo apribojimų, be to, jų derlingumo potencialas beveik trečdaliu mažesnis nei žieminių, o auginimo sąnaudos panašios. Ribojant įprastų pesticidų naudojimą, ES ūkininkai atsisako auginti rapsus. Renkantis alternatyvias rapsų apsaugos priemones išauga savikaina, nes kiti pesticidai brangesni, be to, kaip pastebi ūkininkai, mažiau efektyvūs. Šiltesnio klimato šalių ūkininkai vietoje rapsų sėja daugiau kukurūzų.

„Žieminių rapsų plotų padidėjimui Lietuvoje įtakos turėjo tai, kad buvo geros sąlygos jiems pasėti. Kadangi jie yra derlingesni nei vasariniai, tai ūkininkai, ypač pastaraisiais metais, kai susidurta su sunkumais, vertėsi per galvą, kad pasėtų daugiau žieminių kultūrų, kurios yra pelningesnės“, – sakė R.Juknevičius.

Per javapjūtę kainos krito

Biržų rajono ūkininkų sąjungos vadovas Tadas Micikevičius pabrėžė, kad rapsai ne tik viena pelningiausių, bet ir rizikingiausių kultūrų. Jų auginimo sąnaudos didelės, ir jeigu žieminiai rapsai iššąla, augintojai gali patirti didžiulių nuostolių. Šią riziką galima valdyti apdraudžiant pasėlius, tačiau taip elgiasi ne visi ūkininkai.

Tadas Micikevičius

„Šiemet derliaus nemažai, ir supirkėjai tuo naudojosi. Tie, kurie nesudarė išankstinių sutarčių ir neturi sandėlių, per javapjūtę buvo priversti pardavinėti grūdus mažesnėmis kainomis. Pavyzdžiui, už sugulusių kviečių toną mokėjo vos 125 eurus. Anksčiau per javapjūtę kainos tiek nekrisdavo“, – pastebėjo ūkininkas.

Tiesa, jis pripažino, kad rapsų kaina krito mažiau – maždaug nuo 10 iki 15 eurų. Biržietis sakė, kad kol kas neturi pasistatęs sandėlių, tad rapsus privalėjo parduoti. Dalį jų pardavė už išankstinių sutarčių kainą, kuri buvo geresnė nei per javapjūtę.

T.Micikevičius užsiminė, kad yra įvesta naujovė, kuri gali papildyti ūkininkų kišenę, tačiau dėl to, pasak ūkininko, ne viskas sklandu. „Pagal naujus reikalavimus rapsų aliejingumas negali būti žemesnis kaip 41 proc., o už didesnį aliejingumą mokamas priedas. Tarkime, jeigu aliejingumas didesnis 2 proc., gauni 2 eurais daugiau ir t. t. Tačiau kolegos skundžiasi, ir pats su tuo susidūriau, kad pasitaiko nelogiškų tyrimų rezultatų. Mano parduotų 100 tonų rapsų aliejingumas siekė 47–48 proc., o vienos partijos tesiekė 41 proc. Toks skirtumas nelogiškas, supirkėjai žadėjo jį ištaisyti. Gaila, kad ne vienoje įmonėje pasitaiko tokių niuansų, ir tai nekelia pasitikėjimo“, – apgailestavo javų augintojas.

Europoje vis mažiau rapsų

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas priminė, kad jau kelintus metus vyrauja ta pati tendencija – Europoje užauginama mažiau rapsų. Anksčiau buvo užauginama apie 20 mln. tonų rapsų, o pastaraisiais metais šis skaičius sumažėjo iki maždaug 17 mln. tonų. „Visgi ši aplinkybė savaime nereiškia, kad mūsų rapsų augintojai ir eksportuotojai galimai daugiau uždirbs“, – pabrėžė jis.

K.Šimas aiškino, kad galimas uždarbis priklausys nuo daugelio kitų veiksnių, o ypač – rapsų kiekio, kurį siūlo Ukraina, o žiemą pasiūlys ir Australija. „Dėl pastarosios pažymėtina, jog keletą metų šios šalies rapsų ES rinkoje iš viso nebuvo, tačiau šiemet rapsai iš Australijos neabejotinai bus pasiūlyti, nes ten užaugo itin gausus derlius“, – teigė grūdų perdirbėjų ir prekybininkų organizacijos vadovas.

Rapsų paklausos mažėjimui įtakos turi ir pasaulinė COVID-19 pandemija, dėl kurios ženkliai sumažėjo dyzelino, kurio gamybai naudojami rapsai, suvartojimas. Be to, pastaruoju metu kuro gamyboje rapsus sėkmingai pakeičia kitos kultūros – soja, kanola. Taigi, pasak pašnekovo, šios ir kitos priežastys lems galutinius grūdų augintojų pelningumo rezultatus.

Priversti taupyti

 Prof. Albinas Šiuliauskas

Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse sugebėjimai išauginti žaliavą, ją perdirbti ir parduoti produktą yra skirtingi, taip pat skirtingas uždarbis. Vakariečiai iš hektaro gauna per 1 000 eurų pelno. Jie moka perdirbti grūdus, daržoves bei kt., ir tokiu būdu daugiau uždirba. Lietuvoje tai neišvystyta, be to, pas mus per maža vidaus rinka, tad mūsų ūkininkams rapsai – pelningiausia kultūra. Be to, tai geriausias priešsėlis kviečiams, kurie Lietuvoje užima didžiausius plotus.

Kad ir kaip būtų keista, šiemet gavome didesnį rapsų derlingumą nei vokiečiai ar prancūzai. Bet kaip bus kitais metais? Pirmiausia, šiemet Lietuvoje pasėta per mažai tarpinių augalų. Atrodytų, blogai tik tiek, kad bus lėtesnis žemės kokybės gerėjimas. Bet čia yra ir didesnė problema –ūkininkai sėjo į rapsų ražienas, tad dabar kviečiuose yra rapsų pabirų, o rapsuose – kviečių pabirų. Aišku, taip yra ne visuose ūkiuose, bet augintojai, kurie sėjo tiesiogiai į ražienas, turės rūpesčių. Nepasėjome tiek žieminių kviečių ir rapsų, kaip pernai, ir tai žingsnis atgal. Be to, pasėta susižavėjus sėja į ražienas, tai reiškia – į šiltesnį, puresnį ir drėgnesnį dirvožemį. Tai teisybė, bet mokslininkai turėjo omenyje tarpinių kultūrų ražienas. Tai visai kas kita. O kai ūkininkai pasėjo į rapsų ir kviečių ražienas, pasėliuose sudygo daug pabirų. Tai sudaro sunkumų. Rapsų pasėlius kai kurie nupurškė jau du kartus.

Aišku, mūsų ūkininkai taip sėjo ne iš kvailumo. Šiemet labai stinga lėšų, bankai grūdų supirkėjams neskolina tiek, kiek reikėtų gausiam derliui supirkti. Todėl per javapjūtę jie supirkinėjo derlių už mažesnę kainą. Pinigų stoka privertė ūkininkus taupyti, todėl jie pasėjo mažiau tarpinių kultūrų.