Pasakysiu taip: nusikalstamumas yra nemirtingas. Užauga nauja karta, atsiranda naujos galimybės, naujos technologijos, ir viskas kartojasi. Korupcija – ne išimtis. Prieš daug metų, kai mums dėstė kursą apie kovą su korupcija, įsiminiau posakį, kad korupcija turi daug veidų. Esmė ta, kad korupciniai nusikaltimai yra specifiniai: nei kyšį duodantis, nei jį imantis nėra suinteresuoti apie tai pranešti. Abi pusės gauna naudos ir slepia tokį faktą. Todėl išaiškinti korupciją labai sunku. O sistemine ji tampa tada, kai susikuria tam tikros schemos, kai atsiranda palaikymas valdžioje, galimybė teisėsaugoje šiek tiek pridengti savo užpakalį. Tada korupcija stambėja, tampa sistemine, ir, aišku, tada kovoti su tokiu reiškiniu tampa labai sunku.
Jos galimybės po truputį plečiasi, įgyjama tam tikrų svertų valdžioje, teisėsaugoje. Kitaip sakant, turi būti garantuotas, kad tavęs taip greitai nesučiups. Taigi, korupcija, manau, buvo ir bus, tik klausimas, kokio masto, kiek žmonių į ją bus įjungta, kiek valdžios institucijų papirkta, kiek galimybių jomis manipuliuoti atsiras. Prisimename „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, o dabar – ši... Atvejų, kai korupcija iškyla į paviršių, galėtume prisiminti ir daugiau. Be to, kaip ir sakiau – juk mes net nežinome, gal tų korupcijos sistemų yra ne viena ir ne dvi, tik mes apie jas kol kas galime tik spėlioti, nes jos dar neiškilo į paviršių. Čia viskas vyksta po stalu, tyliai.
Ar teisi premjerė Ingrida Šimonytė, kad „politinio dėmens“ su „Foxpay“ susijusiame skandale neva nėra? Na, nežinau, ar gali taip paprastai įmonė, kuri neturi nei rimto kapitalo, nei rimtos patirties, gauti prie Vilniaus oro uosto žemės sklypą statybai? Pastatyti pastatą, jį nuomoti? Pabandykime gauti tokią vietą statyboms, pabandykime ką nors skolintais pinigais joje pastatyti. Kiekvienas turbūt supranta, kad taip lengvai to nepadarysi. Aišku, galima tai vadinti ir politine, ir paprasta korupcija, bet daug ką pasako Monikos Navickienės pavardė, jos galimybės partijoje. Galbūt jos sutuoktiniui tik užteko kažkam pasakyti, kieno jis vyras, ir daugiau gal nebereikėjo nieko aiškinti. Visi tuos 4 metus suprato, kas valdžioje. Juk matėme nuotraukas, kuriose premjerė su M.Navickiene apsikabinusios. Iškart aišku, kad jų santykiai šilti, ypač artimi. Matyt, ir buvusios ministrės vyras šita santykių šiluma galėjo naudotis labai paprastai.
Nežinau, ar ne per drąsiai šiame klausime pavartotas žodis „sisteminė“. Nematyčiau čia sistemos, nesutikčiau su tokiu pesimizmu, tarsi mūsų įstatymuose korupcija jau būtų užprogramuota. Nemanau, kad taip yra. Man atrodo, kad mūsų įstatymai tinkamai apibrėžia korupciją. Kitas dalykas, kad korupcijos požiūriu vargu ar mūsų politinės partijos labai jau skiriasi – tą parodė „čekiukų“ skandalas. Jei kalbėtume konkrečiai apie šitą bylą, kol kas abejoju, ar korupcijos problema joje iki galo išrutuliota. Kol kas žiniasklaida vadovaujasi, kaip čia geriau pasakius, emocijomis – tai brangius laikrodžius parodo, taip kaip vienas iš veikėjų išskirtiniu „Ferrari“ važinėjasi prie Monako lošimo namų. O ar jie tokius kapitalus susikrovė būtent iš korupcijos, galas žino. Kol kas matau tik vieną dalyką: kad buvo nustatyti nepagrįstai dideli įkainiai vykdant finansinį valstybės institucijų aptarnavimą. Taip, tai rodo galimą korupciją, bet ar tai pagrindinis jų pajamų šaltinis, kol kas tik Viešpats Dievas žino. O jei kalbėtume apie pačią korupciją, tai koks bebūčiau pesimistas ar optimistas, vis dėlto manyčiau, kad tam tikra prasme tai užprogramuota žmogaus prigimtyje. Ji kaip nusikalstamumas: netikiu, kad jis kada nors bus įveiktas, mes galime tik jį kontroliuoti ir stabdyti. Juk viskas tęsiasi dar nuo Kaino ir Abelio laikų.
Ačiū Dievui, kad tarnybos šiuo atveju suveikė – tam jos ir sukurtos. Kad tik jos viską išrutuliotų iki galo, kad tik viskas tomis emocijomis nepasibaigtų. Tai tam tikra prasme pamoka kitiems, tam tikra prevencija. Bet kad korupcija bus likviduota po vienos ar kitos bylos, aš netikiu. Kita vertus, kai politikai įšoka į tribūną ir pradeda kalbėti apie vertybes, nesvarbu kokias, moralines ar geopolitines, mane, atvirai pasakius, ima krėsti drebulys.
Į korupcijos bylas visuomenė, norėčiau tikėti, reaguoja normaliai, o tai, kad už politinę korupciją nuteistos partijos rinkimuose gauna dar daugiau rinkėjų balsų, manau, labiau yra nusistatymo prieš valdžią ir dviveidystę išraiška. Nekalbu apie „Foxpay“ bylą – reikia, kad ji, kaip ir „MG Baltic“ bylos atveju, būtų išnagrinėta iki galo. Jeigu ir šiuo atveju viskas labai tęsis, po kokio pusmečio tiek jūs, tiek gal ir aš apie ją jau būsime pamiršę. Na, buvo kažkoks „Foxpay“, bet viską galbūt užgoš nauji skandalai.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas