Sunkioji technika pelkėje: ar Lietuva turėtų prisiimti atsakomybę?

Situacija dvejopa. Visų pirma, bet kokios karinių mokymų erdvės priartinimas prie maksimaliai realios kovos veiksmų aplinkos yra būtinas. Jei kalbame apie Lietuvos ir Baltijos valstybių teritorinę gynybą, tai čia bus ir pelkių, ir miško, ir daug įvairių infrastruktūrinių komponentų, tokių, kaip didelio slėgio dujotiekis. Karys į poligoną atvyksta ne tam, kad pasivažinėtų 63 tonas sveriančiu tanku, o kad išmoktų elgtis tokioje aplinkoje, kurioje ruošiasi kovoti. Kita vertus, tik visiškai neatsakingi idiotai galėjo leisti tiesti per karinę teritoriją, kuriame šaudoma iš artilerijos ir kitos ginkluotės, aukšto slėgio dujų vamzdį. Dujotiekio statyba garantuotai pažeidė susiklosčiusią grunto struktūrą ir greičiausiai sudarė sąlygas, kad sunkioji technika prasmegtų pelkėje. Taigi, išvengti tam tikros Lietuvos atsakomybės čia niekam nepavyks.

Tačiau svarbu paminėti pagrindinį dalyką. Lietuvos valdžia nuo pat 1990 metų ignoravo ir tebeignoruoja krašto gynybos reikalus. Idiotams buvo patogiau tiesti vamzdį per karinį poligoną, nes tai leido atpiginti projektą. Ir štai turime visiškai netikėtą situaciją lygioje vietoje: žuvo sąjungininkų kariai. Konkrečių mokymų poligone planas derinamas su karine vadovybe. Manau, ir Lietuvos, todėl sąjungininkai puikiai suvokė, kokį sprendimą priima. Tad čia jau ne vien Lietuvos kariškių kaltė. Labai neblogai žinau Rytų Lietuvos pakraščius. Nieko ypatingo, kas neleistų vykdyti kovos veiksmų ar efektyviai naudoti sunkiąją techniką, ten nėra. Tiesiog JAV kariai, manau, nebuvo pasiruošę tinkamai įvertinti situaciją. Matyt, ankstesnės jų treniruotės vyko visai kitoje gamtinėje aplinkoje. Didelė dalis JAV karinės technikos buvo ruošta ne šlapiai, raižytai vietovei, kurioje daug upelių, kaip Rytų Lietuvoje, bet dykumai, pusdykumei ar savanai, taip pat kietiems kalnuotų vietovių gruntams. Todėl, nepamirštant Lietuvos atsakomybės už tai, ką jau minėjau, reikia pasakyti, kad ir sąjungininkai turi būti pasiruošę naudoti kovinę techniką mūsų gamtinėmis sąlygomis. Galbūt tai, kas nutiko, išgelbės kitų amerikiečių karių, kurie puikiai supras, kad žiūrėti reikia ne tik į žemėlapį, gyvybes.

Manau, kad atsakomybės klausimas turėtų būti keliamas kitaip. Karinė technika ir kariniai vienetai turi veikti visomis sąlygomis, tokia jų paskirties prasmė. Jeigu iš tikrųjų įvyktų invazija, tankai per mūsų teritoriją judėtų ir naktį, ir dieną. Mokėti gintis reikia visada. Manau, kad daryti prielaidas, jog šiuo atveju kažkas kažką padarė ne taip, dabar būtų sudėtinga. Jungtinių Valstijų kariuomenės tyrėjai tikrai atliks nuodugnų įvykio tyrimą, tada ir paaiškės, ar kas nors buvo padaryta ne taip. Gal buvo vairavimo, gal navigacijos, gal techninių klaidų. Dabar nėra prasmės spėlioti apie priežastis, atspėti to neįmanoma. Iš savo patirties, gerai žinodamas tvarką Jungtinių Valstijų kariuomenėje, galiu pasakyti, kad amerikiečių karinė vadovybė labai nuodugniai peržiūri visus incidentus ir nelaimingus atsitikimus. Rengiamos ataskaitos, daromi tyrimai, po kurių identifikuojamos pamokos, kurias reikia išmokti, po to seka įvairios procedūrų peržiūros. Sprendžiama, ar reikia daugiau apmokymų, ar sustiprinti saugumo procedūrų laikymąsi, ar kažką keisti technine prasme, ar peržiūrėti naudojamas technologijas ir pan. Visa tai turbūt bus pateikta ir po šio įvykio tyrimo. Tačiau dabar šokti prie kažkokių prielaidų...

Pelkės pas mus visą laiką buvo. Jie ten mokymuose dalyvauja ne vienus metus, koviniai vienetai ten nuolat manevruoja, važinėja. Tokių nelaimingų įvykių JAV karinėse pajėgose nutinka ne tik Lietuvoje, ne tik kitose užsienio šalyse, kur dislokuoti Amerikos kariai. Jų pasitaiko ir pačiose Jungtinėse Valstijose. Turint mintyje, kad nelaimingas įvykis pas mus nutiko mokymų metu, neturėtume ieškoti to, ko nepadarėme. Tiesiog turime būti dėkingi JAV administracijai ir Amerikos žmonėms, kad priėmė sprendimą atsiųsti šį karinį dalinį į Lietuvą. Tai, kad jie yra čia – mūsų saugumo garantas. Jungtinės Valstijos išlieka įsipareigojusios dislokuoti savo karius Lietuvoje, mūsų investicijos į priimančiosios šalies paramą yra didžiulės. Mūsų politinė žinia amerikiečiams, kurią siunčiame jau kelis dešimtmečius, yra labai aiški. Aš ją ir prieš tris mėnesius, ir prieš tris savaites pakartojau JAV Kongrese: mes pasirengę toliau investuoti, kad pritrauktume į Lietuvą dar daugiau JAV karių.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas