Manyčiau, šioje situacijoje galima įžvelgti dvi pamokas, arba du mums svarbius aspektus. Vienas iš jų – teisinis, o kitas – politinis. Visas minėtų įvykių Lenkijoje kontekstas atkreipia dėmesį į valdžių padalijimą, t.y. į vykdomąją, įstatymų leidžiamąją ir teisinę valdžią. Matome, kaip svarbu išlaikyti valdžių atribojimą, užtikrinti, kad nebus kišamasi į teisminės valdžios funkcijas ir Konstitucinio Teismo (KT) veiklą. Politikai, kaip matėme ir šioje situacijoje, visada vienaip ar kitaip bandė tą daryti, ir kai kuriais atvejais jiems netgi pavykdavo.
Taigi, pamoka mūsų visuomenei šiuo požiūriu būtų tokia: reikia stebėti tokius politikus ir per rinkimus atsakingai balsuoti, kad išrinktiems atstovams tikrai nekiltų noras kištis į kitų valdžios atšakų atsakomybės reikalus. Valdžių padalijimas ir nepriklausomumas yra skirtas ne patiems politikams, valstybės vadovams ar dar kam nors, o būtent mums, piliečiams. Valdžias reikia atriboti, nes priešingu atveju jos kišis į viena kitos reikalus, ir tai kels rimtą pavojų demokratijai.
Kita pamoka jau yra grynai teisinė, kuri susijusi su pagrindiniu klausimu: kaip atkurti tam tikrą konstitucinį teisėtumą nepažeidžiant Konstitucijos? Ar galima naudoti bet kokias priemones, kuriomis siekiama ištaisyti anksčiau padarytus pažeidimus? Teisinis atsakymas ir šiuo atveju yra gana akivaizdus – kad ir kokie pažeidimai anksčiau buvo padaryti, bet kokiomis priemonėmis atstatinėti teisėtumą negalima. Mes vis tiek turime elgtis teisėtai, pagal Konstituciją, pagal įstatymą, remdamiesi teisinės valstybės principais.
Ar Lietuvoje pakankamai teisinių ir politinių saugiklių, kad neatsitiktų taip, kaip nutiko Lenkijoje, t.y. jei naujos parlamentinės daugumos išrinktas Seimo pirmininkas atsisakytų priimti ankstesniojo Seimo paskirtų KT teisėjų priesaikas, ir šie negalėtų pradėti eiti pareigų? Sakyčiau, kad panašūs scenarijai yra realūs, bet jei panagrinėtume teisinį reglamentavimą, kitaip tariant, techniškai analizuotume šitą problemą, pamatytume, kad pas mus iš tikrųjų yra daugiau saugiklių, saugančių nuo tokios situacijos. Manau, esame daug geresnėje padėtyje ir dėl Konstitucijoje numatytos tvarkos, ir dėl jau priimtų įstatymų, ir dėl to, kad kai kurie klausimai ankstesnėse bylose yra išspręsti paties KT. Visa tai mažina tokios situacijos tikimybę.
Visų pirma, turime atsiminti, kad pagrindinis Lietuvos įstatymas yra Konstitucija. Antra, būtina siekti, kad KT posėdžiautų aukščiausio lygio teisės profesionalai, labai autoritetingi teisėjai. Dar prezidento Valdo Adamkaus laikais KT buvo didžiausias autoritetas. Vėliau buvo tam tikros krizės, gal neminėkime pavardžių, bet dabar stebiu, kad KT vėl įgyja daugiau pasitikėjimo ir atgauna savo autoritetą. Paskutinieji pasikeitimai KT tikrai yra į gera.
Žinoma, pagrindinis dalykas, kad pas mus nekiltų tokia konstitucinė krizė, kaip Lenkijoje – neleisti ateiti į KT teisininkams iš kasdieninės politikos. Politinis darbas, be abejo, yra reikalingas, bet jis atitraukia žmogų nuo savarankiško mąstymo, visuotinių tiesų, apie kurias reikia mąstyti sprendžiant bylas KT. Tokie žmonės tampa mažiau principingi, nes įpratę būti saistomi įvairių interesų: partinių, koalicinių, ideologinių ir pan. O dirbant KT pagrindinis dalykas yra teisė ir pagarba teisei. Su tuo susietas visas kasdienis darbas, ir tai yra labai svarbu. Ir, be abejo, mes turime surasti tokius autoritetingus žmones, dėl kurių nekils jokių dvejonių, jokių abejonių. Piliečiai ar institucijos, kurie dėl savo problemų kreipiasi į KT, turi jausti, kad jis yra besąlyginis autoritetas, ir kiekvienas jo sprendimas visada bus priimtas su pagarba ir atsakingumu. Šito nebuvo Lenkijoje.
Daugiau nei prieš 10 metų valdančioji Jarosławo Kaczyńskio vadovaujama koalicija politizavo KT. Užėmė jį, ir KT iš principo neveikė, nes priiminėjo tokius nutarimus, kokių reikėjo valdžiai. Čia jau yra tragedija. Aišku, dabar bus labai sudėtinga atstatyti Lenkijos KT autoritetą. Dabartinė valdančioji koalicija po truputį jau sudarinėja kitą daugumą, bet iš principo ta politinė gaida išlieka, nors tarp naujųjų KT narių yra autoritetingų teisininkų. Tačiau sąlygos, kurioms esant jie atėjo į KT, visgi rodo, kad KT Lenkijoje jau neatgaus savo autoriteto. Kita vertus, aišku ir tai, kad Lenkijos prezidentas, nepriimdamas priesaikos iš Seimo išrinktų kandidatų į KT teisėjus, viršija savo įgaliojimus. Šito jis daryti negali ir, aišku, už tai bet kurioje demokratinėje valstybėje jam grėstų apkalta. Taigi, mes turime suprasti, kad KT politizavimas Lietuvoje būtų tragedija. O tokių užgaidų, tokių grėsmių ir pas mus buvo.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
