Apie buvusio BND vadovo sulaikymo aplinkybes nedaug skelbiama, negalime daryti išvadų, kaip jis grobstė valstybės paslaptis, kaip jomis prekiavo, kam dirbo, bet galime paspėlioti. Pagal vieną iš versijų jis dirbo Rusijai, nes palaikė ten ryšius, pagal kitą jis buvo įsteigęs komercinę konsultavimo įmonėlę ir, gaudamas tokius duomenis, konsultavo visus, kas tik norėjo ir už tai mokėjo. Kaip buvo iš tikrųjų, mes dar nežinome.
Mano įsitikinimu, šis įvykis neturės reikšmingos įtakos Lietuvos žvalgybai. Dėl dviejų priežasčių: pirma, Lietuvos žvalgyba yra labai maža ir silpna, ji faktiškai atlieka tik iš viešai prieinamų šaltinių gautos informacijos analizę. Nagrinėja, vertina, pateikinėja pažymas. Kitų priemonių vykdyti žvalgybą užsienio šalyse ji neturi: ir dėl nepakankamo finansavimo, ir dėl nepakankamos kompetencijos. Vokietijos žvalgyba pati turi pakankamai analitikų, kurie patys gali tą darbą atlikti, tad jiems kažkokia Lietuvos pagalba nelabai ir reikalinga. Antra, Vakarų žvalgybos niekada nepasitikėjo Rytų Europos žvalgybos tarnybomis. Jau ir šiaip žvalgybos vienos kitomis nepasitiki ir dažnai dirba vienos prieš kitas, bet nepasitikėjimas Rytų Europos tarnybomis kyla dėl to, jog manoma, kad čia dar išlikusi labai didelė Rusijos įtaka, kad žvalgybos struktūrose gali dirbti su Rusija susiję žmonės. Lietuvoje turime ne vieną pavyzdį, kai net VSD generalinio direktoriaus pavaduotojai turėjo ryšių su asmenimis, kurie glaudžiai bendradarbiavo su Rusijos oligarchais, Kremliaus aplinkos žmonėmis, ir tų ryšių niekas neišsiaiškino. Taigi, dvi priežastys: silpna mūsų žvalgyba ir nepasitikėjimas.
Kokių minčių kilo sužinojus apie BND vadovo sulaikymą? Jas galėčiau apibendrinti vienu sakiniu: piktžolė veši tik neprižiūrimoje dirvoje. Tai reiškia, kad Vokietijoje buvo sukurtos palankios sąlygos tokiam nusikaltimui įvykdyti ir tokiam itin aukšto rango pareigūnui atsirasti. A.Hanningas BND vadovu dirbo nuo 1998 iki 2005 m. Jį paskyrė kancleris G.Schröderis, kurio reputacija dėl itin glaudžių ryšių su Rusija yra gerai žinoma. Jis dar ir dabar gauna riebų finansavimą iš šitos šalies, vadinasi, atstovauja jos interesams. Matyt, jam nebuvo jokių ribų paskirti žvalgybos vadovu tokį žmogų, kuris taip pat neturi jokių ribų. Kaip skelbiama, buvusiam BND vadovui iškelta baudžiamoji byla dėl to, kad jis su kitu pareigūnu ruošėsi pagrobti du vaikus iš kitos valstybės ir už tai gavo 100 tūkst. eurų atlygį. Ne bet kas taip darytų.
Ko gero, tai dar kartą parodo, kaip plačiai veikia rusų žvalgybos tarnybos ir su ja susijusios organizacijos. Spauda skelbia, kad greičiausiai šiuo atveju kalbama apie Azerbaidžano tarnybą, bet mes dabar jau nežinome, kaip vyksta bendradarbiavimas Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos ar Nepriklausomų valstybių sandraugos rėmuose. Ar žvalgybos tarnybos keičiasi informacija, ar ne? Anksčiau buvo žinoma, kad bendradarbiauja ir keičiasi, dabar po konflikto su Armėnija bendradarbiavimas galbūt šiek tiek sumažėjo. Bet manau, kad įtaka išliko, be to, žinome, kad nuo KGB laikų tarnybos buvo labai smarkiai integruotos, t.y. buvo sudarytos sąlygos valstybėse, kurios anksčiau buvo Sovietų Sąjungos respublikos, kurti žvalgybos tarnybas remiantis KGB būdais ir metodais. Jie tikrai turi ten agentų, ir jeigu jie veikia Azerbaidžano vardu, nemanau, kad tam tikri santykiai nenuveda į Rusijos žvalgybos tarnybas.
Kitas dalykas: ir Vokietija, ir Lietuva yra NATO ir ES narės, turbūt niekam ne paslaptis, kad šių organizacijų rėmuose keičiamasi žvalgybine informacija. Tai reiškia, kad egzistuoja galimybė, jog galėjo nutekėti ir tam tikra, galbūt jautri, informacija. Jeigu tikėtume spauda, per kratas buvo paimta daugiau nei 2 tūkst. dokumentų. Tai gana didelis kiekis, tuo labiau kad dokumentas gali būti ir vieno lapo, ir 100 lapų. Taip pat labai svarbu, kaip sėkmingai veikia žvalgybos tarnybos. Apie žvalgybos sėkmes paprastai labai retai girdime. Dažniausiai girdime apie nesėkmes. Todėl, kad jeigu viena žvalgybos operacija pavyko sėkmingai, norima išnaudoti tuos būdus ir metodus, kurie lėmė sėkmę. Ir paprastai apie tai nėra skelbiama. Šiuo atveju buvo sėkmingai nusitaikyta į patį aukščiausią lygmenį, t.y. į žmones, kurie žvalgybos bendruomenėje valdo daugiausia informacijos, kurie iki to laiko jau būna atidžiai ir išsamiai patikrinti. Bet vis tiek, kaip matome, buvo rasti keliai ir būdai, kaip jais pasinaudoti.
Aš neatsimenu Hanningo pavardės, darbą departamente baigiau prieš daugokai metų. Manau, kad kiekviena tokia pamoka tikrai naudinga. Žvalgybos tarnybos mokosi iš tokių įvykių, nes visada paaiškėja kokios nors naujos aplinkybės, kurios paprastai būna susijusios su įprastinėmis. Tobulėja abi pusės, mokosi ir blogiukai. Nežinau, ką konkrečiai darys žvalgybos tarnybos, bet, ko gero, darys pakeitimus savo procedūrose ir metoduose.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
