LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Didžiųjų šalies miestų, ypač Vilniaus ir Kauno,pėstieji pastaraisiais metais vis dažniau nukenčia ne nuo automobilių, o nuo šaligatviais dideliu greičiu lekiančių elektrinių paspirtukų. Panašu, kad jų vairuotojai nepaiso nei saugaus eismo taisyklių, nei padoraus elgesio normų. Todėl vasarą į didžiuosius miestus atvykę nevietiniai turėtų būti itin dėmesingi vaikščiodami netšaligatviais.
Nežino, ką vairuoja?
Elektrinių paspirtukų vairuotojų gretos šalyje auga žaibo greičiu, o kartu ir su jais susijusių eismo įvykių skaičius. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pernai eismo įvykių, kuriuose dalyvavo paspirtukininkai, užfiksuota 40 proc. daugiau, lyginant su 2019 m. O per dvejus metus eismo įvykių, kuriuose dalyvavo paspirtukų vairuotojai, skaičiusšoktelėjo pusšešto karto (2018 m. užfiksuoti vos 7 tokie nelaimingi atvejai).
Nors dauguma važinėjančių elektriniaispaspirtukais teigia žiną, kad jiems galioja Kelių eismo taisyklės (KET), jie ne visada nutuokia, kokios jos, ir aplamai nelabai supranta, kokie eismo dalyviai jie yra. Tokią sukrečiančią tikrovę atskleidė Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) užsakymu atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 507 respondentai.
Minėtas tyrimas parodė, kad smagiam laisvalaikio praleidimui paspirtuku važinėja 60 proc. respondentų, o konkrečiu tikslu (kai reikia pasiekti norimą vietą) paspirtuką renkasi 40 proc. respondentų.
Paaiškėjo, kad būtent tie, kurie važinėdami elektriniu paspirtuku tiesiog pramogauja, visiškai nesusigaudo, koks jų vaidmuo ir atsakomybė eisme: vieni jų tapatinasi su dviratininkais, kiti – su pėsčiaisiais, treti – su mopedų vairuotojais. Todėl jie ir sukelia tiek daug chaoso vietose, paprastai skirtosepėstiesiems.
Prilygina dviratininkams
KET aiškiai nurodyta, kad elektrinio paspirtuko vairuotojas turi laikytis taisyklių, kurios taikomos dviračio vairuotojams: elektrinis (motorinis) paspirtukas, kurio galia ne didesnė kaip 1 kW, o didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., yra priskiriamas prie motorinių dviračių.
Vadinasi, tokios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis KET VIII skyriuje numatytų reikalavimų dviračių vairuotojams ir jis traktuojamas kaip dviračio vairuotojas. Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad didžioji dauguma (apie 63 proc.) tų, kurie paspirtukais važiuoja konkrečiu tikslu (į darbą, sporto klubą ar parduotuvę), saveprilygina būtentdviratininkams.
Taigi, važiuojant elektriniu paspirtuku ir laikantis KET, pro pėsčiąjį galima prasilenkti jo judėjimo greičiu. Juo taip pat draudžiama važiuoti per pėsčiųjų perėją, o vaikams privalu užsidėti šalmą.Pėsčiųjų keliais dviračiu ir elektriniu paspirtuku galima važiuoti tik tuomet, kai nėra dviračių tako, dviračių juostos ar kelkraščio arba jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai).
Išskiria tris grėsmes
Paspirtukas – tai kompaktiška transporto priemonė, kuria ypač patogu naudotis mieste, ji neužima daug vietos ir patogiai susilanksto transportuojant. Tai yra santykinai nauja transporto priemonė, ir kol kas nėra susiformavusios važiavimo ja kultūros.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog net 17 proc. respondentų labai dažnai arba dažnai atsiduria potencialiai pavojingoje situacijoje, o kitų elektrinių paspirtukų vairuotojų vairavimo kultūrą vertina tik 6,4 balo iš dešimties galimų.
Tyrėjai išskiria ir tris pagrindinės paspirtukų vairuotojų klaidas: greitas važiavimas tarp pėsčiųjų, chaotiškas manevravimas bei važiavimas ne tam skirtose vietose.
Neretai vairuoja išgėrę
Tyrimas atskleidė, kad net 64 proc. elektrinių paspirtukų vairuotojų iš viso nedėvi jokių apsaugos priemonių, tik kas penktas dėvi šalmą ar šviesą atspindinčią liemenę. Pagrindinė įvardijama priežastis yra ta, kad noras pasivažinėti paspirtuku kyla spontaniškai. Ketvirtadalis vairuotojų teigia, jog apsaugos priemonių nedėvi, nes nemato reikalo, 20 proc. – nes nepatogu, o likusieji – nes jiems tai tiesiog negražu ar net gėda.
Ne paslaptis, kad dalis tiek dviratininkų, tiekpaspirtukų vairuotojų važinėja ir apsvaigę nuo alkoholio ar kitų svaiginamųjų medžiagų.Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2020 metais pareigūnai išaiškino per 16 000 dviračių vairuotojų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, 40 proc. jų buvo neblaivūs.
„Realus gyvenimas rodo, kad eisme dalyvauja tikrai nemažai asmenų, kurie dviračiais ar paspirtukaisvažiuoja būdami neblaivūs“, – teigė Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausioji specialistė komisarė Daiva Žilinskė.
Pasak pareigūnų, dažniausiai neblaivūs paspirtukus vairuoja 20–50 metų amžiaus ir vyresni vyrai. Moterų – kur kas mažiau. Apsvaigę nuo alkoholio asmenys elektrinius paspirtukus ir dviračius vairuoja visur: miestuose, miesteliuose, gyvenvietėse ir rajoniniuose keliuose.
Pavyzdžiui, pernai Utenos rajone elektriniu paspirtuku važiavusiam ir į eismo įvykį patekusiam 24 metų vaikinui nustatytas 1,66 promilės neblaivumas. Kaune 38 metų moteriai, važiavusiai šaligatviu elektriniu paspirtuku ir nuo jo nugriuvusiai, iškvietus pareigūnus nustatytas 1,38 promilės girtumas, o Klaipėdoje dviračių taku elektriniu paspirtuku važiavusiam ir nuo jo nukritusiam 44-erių vyrui nustatytas 2,04 promilės neblaivumas.
„Negali būti jokio pasiteisinimo, kodėl transporto priemonė vairuojama esant neblaiviam. Beveik visi pažeidėjai pareigūnams teigė žinoję, kad elgiasi netinkamai, bet manę, jog viskas bus gerai ir nieko neatsitiks, esą nesitikėjo, kad būtent jį gali sustabdyti policijos pareigūnai, arba važiavo, nes visai netoli tereikėjo“, – sakė D.Žilinskė.
Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse: piniginė bauda gali siekti nuo 80 iki 200 eurų.
Netrūksta ir kurortuose
Važinėjančiųjų elektriniais paspirtukais elgesiu skundžiasi ir atostogaujantieji Lietuvos kurortuose. Aktyvias pramogas mėgstantys, važinėjantys riedučiais ar tiesiog išėję pasivaikščioti Palangojeasmenys pastebi, jog kasmet taip judėti darosi vis pavojingiau, nes daugėja elektriniais paspirtukais ir dviračiais nesaugiai važinėjančių žmonių.
Natūralu, kad atvažiavę į kurortus žmonės atsipalaiduoja. Kai kuriems čia galbūt yra pirma proga išbandyti elektrinį paspirtuką ar elektrinį dviratį. Išvažiavę į dviračiams ir pėstiesiems skirtą taką jie kartais elgiasi nesaugiai: manevruoja tarp žmonių, viršija greitį. O juk čia pilna šeimų su kūdikiais vežimėliuose ir vaikais, visiems jiems kyla pavojus, kai šalia važinėja jokių saugumo taisyklių nesilaikantys paspirtukininkai ir dviratininkai.
Į augantį elektrinių judėjimo priemonių skaičių ir jų keliamus iššūkius dėmesį jau atkreipė ir Lietuvos miestų saugaus eismo komisijos. Jau dabar akivaizdu, kad miestai turės detaliai peržiūrėti įrengtas zonas, kuriuose leidžiamas mišrus pėsčiųjų ir dviratininkų eismas, bei imtis priemonių, kad būtų užtikrintas sklandus judėjimas ir eismo saugumas visiems dalyviams.
Tiek ekspertai, tiek prekybininkai pastebi, kad per karantiną Lietuvos gyventojai ne tik įprato dirbti nuotoliniu būdu, bet ir vis dažniau įsigyja elektrinius paspirtukus bei dviračius. Tokios aplinkybės leidžia tikėtis, kad kelionėmsžmonės vis dažniau rinksis šias darnaus judumo principus atitinkančias priemones.
Tačiau kartu tai gali padidinti saugaus eismo iššūkius. Jau dabar matoma, kad tiek kurortuose, tiek kituose šalies miestuose daugėja šių eismo dalyvių, tad pėsčiųjų ir dviračių takuose eismo intensyvumas sparčiai išaugo.
Nukenčia ir vaikai
Draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus teigimu, elektrinius paspirtukus vaikai neretai supranta tik kaip linksmą laisvalaikio praleidimo priemonę, kuria važiuoti galima nepaisant būtinų saugos reikalavimų.
„Jaunieji vairuotojai dažnai būna išsiblaškę, naudojasi ausinukais, išmaniaisiais telefonais. Tačiau visos dėmesį bei susitelkimą blaškančios priemonės tik didina nelaimių riziką, kurios išvengti trukdo ir požiūris, jog elektrinis paspirtukas yra pramoga. Verta pabrėžti: ši transporto priemonė yra eismo dalis, o ja važiuojantys vaikai – visaverčiai eismo dalyviai“, – apie atsakomybės svarbą kalba R.Pocius.
Paklaustas, kaip užsitikrinti ramybę vaikus išleidžiant važinėtis paspirtukais, R.Pocius pabrėžia – ypač svarbu pasirūpinti tinkamomis apsaugos priemonėmis.
„KET nurodo: važiuodamas važiuojamąja dalimi, paspirtukininkas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba paspirtuko priekyje turi degti baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintai. Taip pat visiems vaikams ir paaugliams iki 18 metų privalomas saugos šalmas. Tokios apsaugos priemonės leidžia kitiems vairuotojams pastebėti paspirtukininką ir užtikrina, jog nelaimės atveju traumų bus išvengta“, – teigia R.Pocius.
