Žmonės realiai siekę Lietuvos nepriklausomybės, kartu tikėjosi pabėgti ir mūsų sąmonę žalojusius mums jėga brukamos komunistinės ideologijos. Ar neatrodo, kad nepriklausomybę pasiekėme, bet nuo komunistinės ideologijos pavojų išsisukti nepavyko. Tik dabar ji pavadinta ne komunistine, bet - LGBT. Jų lyderių noras perauklėti neklusniuosius ir prievarta sukurti „šviesaus rytojaus" statytoją yra toks pat karštas kaip Vladimiro Lenino laikais.

Taigi, peržengiant bet kokius demokratinius pricipus, save laikantys moraliniai autoritetais „demokratijos sergėtojai, pasipiktinę, jiems nepalankia Stambulo konvencijai ir vienalytei partnerystei kaip žlugdančius šeimą ir visuomenę daugumos žmonių nuomone, kaip didžiulis choras reikalauja ją ignoruoti ir šiuos dokumentus priimti, o po to ... perauklėti „tamsią liaudį". Simboliška perauklėjami yra tie patys kaip ir sovietmečiu - krikščionys, tremtiniai, politiniai kaliniai ir nesusipratę inteligentai.

Perauklėjimo instrumentai šiek tiek kitokie - Sibiro Lietuvoje nėra. Tačiau savo rankose yra visiškai paklusnus „visuomeninis" transliuotojas, lengvai LGBT palankių fondų perkama propagandinė „žiniasklaida". Kuri kone ištisai transliuoja „teisinga" nuomonę, dėl kvapo parodydami, dažniausiai nepalankiai, šiek tiek „nesusipratusių", nors „anų" yra apie du trečdaliai Lietuvos piliečių. Nevalstybinėje žiniasklaidoje dominuoja „fondų" gausiai finansuojama tą pati giesmė, „demokratiškai" nutylint kitokią nuomonę. Jiems visai nesvarbu, kad kerta šaką, ant kurios sėdi. Žmonės sovietmečiu laikraščiuose skaitydavo tik sportą ir skelbimus, dabar žymi dalis nebeklauso oficialių žinių, nes jomis nepasitiki, todėl jos nepasiekia žmonių net ir svarbiais pandemijos klausimais.

Svarbus įrankis yra Konstitucinis teismas, kuris leidžia „dvasioms" „naujoviškai" suprasti kas parašyta Konstitucijoje. Jis turi neribotą fantaziją, nes tik ji galėjo pagrįsti teiginį, kad Konstitucijoje tarp eilučių yra parašyta, kad negalima teisėjams atlyginimo mažinti. Juk sovietmečiu daug kas konstitucijoje buvo parašyta vienaip, bet Komunistų partijos biuras išaiškindavo „kaip reikia".

Viena svarbiausių sričių - švietimas ir mokslas irgi privalo tarnauti „perauklėjimui". Mokykloje turi būti „teisingai" mokomi tapatybėje pasimėtę vaikai, kurių kitaip negalėtų auklėti tėvai, jeigu nenorėtų jų prarasti. Mokslo žinios paremtas tyrimais ir analize, turėtų būti pakeistos ideologiniu balsavimu įtvirtintomis tiesomis. Sovietmečiu taip genetika ir kibernetika buvo paskelbti pseudo mokslais, galvojančius kitaip siųsdavo persigalvoti.

Partizanų ir tremtinių istorija irgi reikia pakoreguoti, padaryti ne tiek patrauklią. Tam keičiamas genocido ir rezistencijos centro vadovas. Gal tam, kad parodyti kokie niekšai buvo Birželio 23 sukilimo dalyviai. Gerai dirbant, galima bus su laiku „išaiškinti", kad partizanai kartais mojavo ne trispalve, bet vaivorykštine vėliava. Juk viena rašytoja, jau įžvelgė LGBT ištakas Dviejų respublikų Gegužės 3 Konstitucijoje.

Kad viskas taip vyktų ketinama radikalių musulmonų valstybių pavyzdžiu įsteigti „dorovės policiją". Policininkai turėtų vertinti mūsų pasisakymus ar mes „teisingai" kalbame.

Bažnyčia yra pagrindinis komunistų baubas. Todėl kaip ir sovietmečiu, atkakliai mėginama surasti „krikščionių" mėginančių paneigti Bažnyčios pamatines vertybes ir požiūrį į šeimą ir gyvybę. Jų svajonė, kad Bažnyčia išsižadėdama savo vertybių nelaikytų vienalyčių santuokų blogiu.

Taigi vyksta procesai paneigiantys demokratijos esmę. Valdžia turintys prisiekia tarnauti Tėvynei ir jos žmonėms , o ne pagal abejotinų ideologų užsakymus juos prievarta perauklėti. Laikas to pareikalauti laikytis priesaikos.

Rimantas Jonas Dagys