LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Gal ir ne visi žino, kiek druska turi rūšių ir kuo jos skiriasi. Portalas tv3.lt pateikia 9 druskos rūšis, kad galėtumėte išsirinkti tinkamiausią.
Rafinuota druska
Rafinuota druska – dažniausiai sutinkama, balta druska. Ji gaminama natūralią druską kaitinant iki beveik 700°C bei dirbtinai papildant jodu, fluoru, sukietėti neleidžiančiomis medžiagomis.
Kilmė: kasama šachtose, vėliau apdorojama. Skonis: įprasta druska, neturinti ryškaus poskonio. Tekstūra: smulkūs kristalai. Panaudojimas: ruošiamo maisto gardinimui, konservavimui, rauginimui, sūdymui.
Jūros druska
Scanpix nuotr.
Jūros druska, kaip ir sufleruoja pavadinimas, gaunama iš jūros vandens, jį garinant ir surenkant likusią druską. Ši druska savyje turi šiek tiek natūraliai likusio jodo, tčiau ji papildomai rafinuojama. Tiesa, jūros druska apdorojama mažiau, nei „paprasta“, balta, rafinuota druska.
Kilmė: išgaunama garinant sūrų jūros ar vandenyno vandenį. Skonis: įprasta druska, galinti turėti minimalų poskonį. Tekstūra: stambesni arba smulkūs kristalai. Panaudojimas: ruošiamo maisto gardinimui, konservavimui, rauginimui, sūdymui.
Himalajų rausvoji druska
Scanpix nuotr.
Himalajų druska – pati švariausia druska pasaulyje, kuri visiškai nėra apdorojama. Ji išgaunama rankomis, Hilamalajų kalnuose, dabartinėje Pakistano teritorijoje. Uolų apsaugota druska yra visiškai natūrali, rausvos spalvos, malonaus, švelnaus skonio. Rausvoji Himalajų druska pasižymi unikalia chemine sudėtyje – joje randami net 84 žmogaus sveikatai naudingi mikroelementai. Ji vertinama ne tik viso pasaulio šefų, gurmanų, bet ir Ajurvedos specialistų.
Kilmė: išgaunama Himalajų kalnų masyve, Pakistane. Skonis: subtilus, neužgožiantis natūralaus patiekalų skonio, o jį pabrėžiantis. Tekstūra: stambesni arba smulkūs kristalai. Panaudojimas: naudojama jau paruoštų patiekalų gardinimui, o taip pat grožio bei sveikatinimo procedūroms. Iš šios druskos gaminamos orą švarinančios lempos.
Pilkoji druska
Scanpix nuotr.
Pilką spalvą šiai druskai suteikia molis, dengiantis pakrantes, kuriose išgaunama pilkoji druska. Ši druska taip pat vadinama keltų druska, kadangi ją jau prieš kelis tūkstantmečius išgaudavo apylinkėse gyvenančios keltų tautos. Šioje druskoje išlieka nemenkas kiekis naudingų mineralinių medžiagų.
Kilmė: išgaunama Bretanės regione, Prancūzijoje. Skonis: turi švelnų, specifinį poskonį. Tekstūra: pasižymi unikalia, kiek klampia tekstūra, yra šiek tiek drėgna. Panaudojimas: maistui gardinti.
Fleur de sel arba „druskos gėlė“
Scanpix nuotr.
Plonas išskirtinės druskos sluoksnelis susidaro išgaunant pilkąją druską – skaičiuojama, kad išgavus 40 kg pilkosios druskos, galima surinkti 1 – 1,5 kg fleur de sel kristalų dribsnių. Tiesa, ši druska susidaro tik esant tinkamoms oro sąlygoms – turi būti sausa, šviesti saulė, pūsti švelnus, tolygus vėjas. Įdomu, kad ilgą laiką šią druską galėjo rinkti tik moterys.
Kilmė: druska išgaunama Bretanės regione, Prancūzijoje. Skonis: švelnus, lengvas. Tekstūra: greitai tirpstantys dribsniai, primenantys sulipusias snaiges. Panaudojimas: naudojama gardinti jau paruoštus patiekalus, žiupsnelis šios druskos pabrėžia mėsos, žuvies, daržovių patiekalų ar net desertų skonį.
Juodoji druska
Scanpix nuotr.
Juodoji druska išgaunama Havajų salose, tad ji, kaip ir pačios salos, yra vulkaninės kilmės. Juodą spalvą šiai druskai suteikia aktyvuotos anglies priemaišos, kurios vertinamos dėl teigiamo poveikio mūsų virškinimo sistemai. Ši druska išsaugo natūralų skonį ir savybes, ji nėra apdorojama.
Kilmė: išgaunama Havajų salose, JAV. Skonis: turi švelnų, specifinį poskonį. Tekstūra: smulkūs, gan apvalūs, juodi kristalai. Panaudojimas: gardinami jau paruošti patiekalai. Tinka puošti patiekalus. Ypač dera su salotomis, jūrų gėrybėmis, žuvimi.
Raudonoji druska
Scanpix nuotr.
Raudonoji druska, kaip ir juodoji, išgaunama Havajuose. Sodriai raudoną ar rudą spalvą jai suteikia vulkaninės kilmės molis. Ši druska pasižymi gan didele geležies koncentracija, tad ją vertėtų vartoti šio mikroelemento stokojantiems, nuo anemijos kenčiantiems žmonėms.
Kilmė: išgaunama Havajų salose, JAV. Skonis: turi švelnų, specifinį poskonį. Tekstūra: smulkūs, gan apvalūs, raudoni kristalai. Panaudojimas: gardinami jau paruošti patiekalai. Tinka puošti patiekalus. Ypač tinka keptų, sodraus skonio patiekalų gardinimui, taip pat labai dera su juoduoju šokoladu.
Mėlynoji druska
Scanpix nuotr.
Mėlynoji druska dar vadinama Persijos druska. Tai pati rečiausia druska pasaulyje, kurią dėl jos išskirtinumo, unikalaus skonio ir spalvos vertina viso pasaulio gurmanai. Druskos retumas ir savitumas sąlygoja jos didelę kainą.
Kilmė: išgaunama Šiaurės Irane. Skonis: turi gan ryškų, specifinį poskonį, iš pradžių jaučiamas druskai įprastas sūrumas, o vėliau ir saldumas. Tekstūra: unikalūs kristalai atspindi saulės šviesą lyg ledas. Druska labai sausa, greitai tirpsta. Panaudojimas: labai brangi druska dažniausiai naudojama, kaip išskirtinis patiekalų puošybos elementas. Žinoma, ji taip pat papildo maisto skonį.
Rūkyta druska
Scanpix nuotr.
Įprasta jūros druska rūkoma medžio anglies dūmuose, suteikiančiuose jai visiems rūkytiems gaminiams būdingą kvapą ir poskonį. Rūkymo proceso metu taip pat pakinta druskos spalva – iš baltos ji virsta ruda ar pilkšva. Maistinės ar cheminės šios druskos savybės nepasikeičia.
Kilmė: druskos skonis išgaunamas ją rūkant. Skonis: turi rūkytų gaminių poskonį. Tekstūra: stambesni arba smulkūs kristalai. Panaudojimas: rūkyta druska tinka kai kuriems patiekalams, pavyzdžiui, sodraus skonio mėsos troškiniams, kepsniams, ant grotelių keptiems patiekalams.
