Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuva – Rusijos melagienų kūrėjų taikinyje

Lietuva, kaip viena iš Baltijos šalių, ilgą laiką buvo Rusijos dezinformacijos ir propagandos taikiniu. Nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais Lietuva tapo svarbiu Rusijos geopolitinių interesų taikiniu, o narystė ES ir NATO tik sustiprino šią tendenciją. Dezinformacija, kurią Rusija kuria ir platina apie Lietuvą, yra skirta ne tik sukelti nepasitikėjimą šalies viduje, bet ir pakenkti tarptautinei reputacijai, skaldyti Vakarų sąjungininkų vienybę ir sustiprinti prorusiškus sentimentus. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines melagienas, kurias Rusija yra sukūrusi ir išplatinusi apie Lietuvą, jų tikslus, auditorijas ir platinimo būdus.

Melo fabrikas dirba seniai

Dar 2016 metais dabartinis Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas kartu su Šarūnu Legatu paskelbė studiją apie Rusijos skleidžiamas melagingas naujienas, kurioje nurodė pagrindines Rusijos melagienų apie Lietuvą kryptis ir priemones. Praėjo 8 metai ir realiai niekas nepasikeitė. Tos pačios kryptys, tie patys naratyvai. Tik priemonių ratas šiais laikas gerokai išsiplėtė.

Rusijos informacinis karas prieš Vakarus yra plačiai dokumentuotas reiškinys. Viena iš šio karo linijų – dezinformacijos kampanija prieš Lietuvą. Propagandos mašina, kuriai vadovauja Kremlius, nuolat kuria ir platina melagingas naujienas apie Lietuvą, siekdama pavaizduoti ją kaip „nepavykusią valstybę“ (angl. failed state). Tokios melagienos yra dalis didesnės strategijos, kuri siekia diskredituoti ne tik Lietuvą, bet ir kitus Baltijos regiono valstybes, NATO bei ES.

Tikslai ir motyvai

Rusijos dezinformacijos kampanijos prieš Lietuvą siekia kelių pagrindinių tikslų:

Diskredituoti Lietuvos vyriausybę ir valstybę. Vienas pagrindinių Rusijos propagandos tikslų – pateikti Lietuvą kaip nesėkmingą, nestabilią valstybę, kurioje klesti socialiniai ir ekonominiai sunkumai. Tokiu būdu siekiama sukelti abejones Lietuvos gebėjimu savarankiškai tvarkytis ir prisidėti prie tarptautinių organizacijų, tokių kaip NATO ir ES, stabilumo.

Sumažinti tarptautinę palaikymą. Diskredituojant Lietuvą kaip nepavykusią valstybę, Kremlius siekia mažinti tarptautinės bendruomenės paramą šaliai. Tai galėtų pakenkti Lietuvos ekonomikai ir užsienio politikai, silpninant šalies poziciją tarptautinėje arenoje.

Skaldyti ir manipuliuoti viešąja nuomone. Melagienos apie Lietuvos nesėkmes taip pat skirtos manipuliuoti Lietuvos visuomenės nuomonėmis ir sukelti nepasitenkinimą valdžia. Tokios dezinformacijos kampanijos siekia skaldyti visuomenę, stiprinti pesimizmą ir politinį nestabilumą.

Diskredituoti Baltijos regioną. Kremlius siekia silpninti visą Baltijos regioną, siekiant parodyti, kad šios valstybės negali egzistuoti be išorės paramos ir jos neapsaugotos nuo įvairių grėsmių, ypač iš Rusijos.

Pavyzdžiai ir jų platinimo būdai

1.      „Lietuva – nepavykusi valstybė“

Viena iš nuolatinių Rusijos dezinformacijos kampanijų yra susijusi su Lietuvos ekonominės ir politinės padėties diskreditavimu. Rusijos žiniasklaidos priemonės dažnai skleidžia melagingą informaciją, kad Lietuva yra „žlugusi“ arba „nepavykusi“ valstybė, kurioje prastos gyvenimo sąlygos, klesti korupcija, o jaunimas masiškai emigruoja į Vakarų Europą.

Šios melagienos tikslas – sukelti nepasitenkinimą tarp Lietuvos gyventojų, paskatinti juos abejoti savo šalies narystės ES ir NATO privalumais bei stiprinti prorusiškus sentimentus.

2.      „Ekonominis žlugimas ir masinė emigracija“

Viena dažniausiai naudojamų melagienų – teiginys, kad Lietuva patiria nuolatinį ekonominį žlugimą, dėl kurio vyksta masinė emigracija. Pasak šių melagingų pasakojimų, Lietuva yra tokia nepatraukli gyventojams, kad žmonės masiškai palieka šalį, o tai lemia „demografinį nykimą“ ir „socialinę krizę“.

Šia dezinformacija siekiama sukurti pesimizmą tarp Lietuvos gyventojų ir sukelti nepasitenkinimą valdžia bei ekonomine situacija. Taip pat siekiama paveikti Rusijos auditoriją, formuojant nuomonę, kad Baltijos šalių integracija į Vakarus buvo klaida.

3.      „Lietuva – fašistinė valstybė“

Dar viena plačiai paplitusi melagiena – kaltinimas, kad Lietuva atgaivina „fašistines“ tendencijas. Tokie teiginiai dažnai susiję su Lietuvos pastangomis pabrėžti savo istoriją ir pasipriešinimą sovietinei okupacijai. Rusijos propaganda dažnai pristato Lietuvos nepriklausomybės kovotojus kaip „nacių kolaborantus“, o šalies valdžią – kaip toleruojančią „fašistines“ ideologijas. Šis naratyvas dažnai išnaudojamas Rusijos žiniasklaidos priemonėse, ypač minint Antrojo pasaulinio karo paminėjimus.

Ši propaganda siekia pakenkti Lietuvos reputacijai tarptautinėje arenoje, ypač tarp šalių, kurios patyrė nacistinės Vokietijos okupaciją, ir diskredituoti Lietuvos valstybingumą. Rusija siekia diskredituoti Lietuvos pastangas kovoti už savo istorinę atmintį ir užsitikrinti tarptautinį paramą. Šiuo atveju melagiena taip pat siekia nuteikti Rusijos auditoriją prieš Baltijos šalis, demonstruojant jas kaip „fašistines“ valstybes, kurios kovoja prieš „teisėtą“ Rusijos įtaką.

4.      „Energetinė priklausomybė ir nepriklausomybės iliuzija“

Kita dezinformacijos kampanija susijusi su Lietuvos energetine nepriklausomybe. Prorusiška propaganda dažnai teigia, kad Lietuvos pastangos tapti energetiškai nepriklausomai nuo Rusijos yra nesėkmingos, ir kad šalis vis dar priklauso nuo Rusijos energijos išteklių, ypač dujų ir elektros.

Tokia dezinformacija siekiama sumenkinti Lietuvos pasiekimus energetinės nepriklausomybės srityje ir sukelti abejones tarp Lietuvos gyventojų dėl šalies gebėjimo apsirūpinti energetiniais ištekliais be Rusijos.

5.      „Lietuva – rusofobinė valstybė“

Kita dažnai naudojama melagiena – kad Lietuva neva yra „rusofobinė“ valstybė, kurioje engiami rusakalbiai gyventojai ir pažeidžiamos žmogaus teisės. Šis naratyvas ypač akcentuojamas Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje, kur Lietuva vaizduojama kaip viena aršiausių Rusijos priešų Europoje.

Ši dezinformacija siekia diskredituoti Lietuvos tarptautinį įvaizdį, sumažinti rusakalbių pasitikėjimą Lietuvos valdžia ir sustiprinti prorusiškus jausmus tarp tautinių mažumų.

6.      „Lietuvos kariuomenė ir NATO pajėgos yra grėsmė Rusijai“

Rusijos dezinformacija dažnai akcentuoja Lietuvos kariuomenės ir NATO pajėgų buvimą Baltijos šalyse kaip tiesioginę grėsmę Rusijos saugumui. Tokios melagienos teigia, kad NATO ir Lietuva planuoja agresiją prieš Rusiją, o tai pateisinama kaip būtinybė stiprinti Rusijos karinį buvimą regione.

Ši dezinformacija siekia kurti baimę tarp Rusijos gyventojų ir pateisinti Rusijos karines priemones prieš NATO ir Baltijos šalis, įskaitant Lietuvos teritoriją.

7.      „Lietuvos istorija yra falsifikuojama“

Dar viena melagienų grupė yra susijusi su Lietuvos istorijos iškraipymu. Rusijos propaganda teigia, kad Lietuva falsifikuoja savo istoriją, ypač kalbant apie sovietų okupacijos laikotarpį. Rusijos žiniasklaida dažnai skelbia, kad Lietuvoje iškreipiami Antrojo pasaulinio karo įvykiai ir Sovietų Sąjungos vaidmuo juose.

Šios melagienos skirtos sukelti abejones dėl Lietuvos istorinio naratyvo teisingumo ir sustiprinti prorusišką istorinę interpretaciją tarp tautinių mažumų ir užsienio auditorijų.

Kam skirtos?

Šios melagingos naujienos yra nukreiptos į kelias pagrindines auditorijas:

Lietuvos gyventojai. Melagienos siekia kurti nepasitenkinimą tarp Lietuvos gyventojų, ypač ekonominiais ir socialiniais klausimais. Tikimasi, kad žmonės pradės abejoti savo šalies vadovybės gebėjimu užtikrinti gerovę ir saugumą.

Tautinės mažumos Lietuvoje. Daugiausia prorusiškos propagandos yra skirta rusakalbiams gyventojams, siekiant išlaikyti juos lojalius Rusijai ir padidinti jų atsiribojimą nuo Lietuvos valstybės.

Tarptautinė bendruomenė. Rusija taip pat siekia diskredituoti Lietuvą tarptautinėje arenoje, pavaizduojant ją kaip „nedemokratinę“, „rusofobinę“ ir net „nacistines idėjas propaguojančią“ šalį. Tai ypač aktualu ES ir NATO kontekste, kur siekiama susilpninti Vakarų šalių vienybę.

Rusijos gyventojai. Viduje Rusijos platinama dezinformacija apie Lietuvą yra skirta pateisinti agresyvią Rusijos užsienio politiką ir skatinti nepasitikėjimą Vakarų šalimis bei jų sąjungininkais.

Platinimo priemonės

Prorusiškos žiniasklaidos priemonės. Prorusiškos žiniasklaidos priemonės, tokios kaip „Sputnik“, „Russia Today“ ir kiti Kremliaus kontroliuojami kanalai, nuolat skleidžia melagienas apie Lietuvą. Šios žiniasklaidos priemonės turi plačią auditoriją tiek Rusijoje, tiek užsienyje ir siekia formuoti neigiamą nuomonę apie Lietuvą.

Socialiniai tinklai ir „botai“. Socialiniai tinklai, ypač „Facebook“, „Twitter“ ir „VK“, yra pagrindinės platformos, kuriose platinama dezinformacija. Šiuose tinkluose veikia tūkstančiai prorusiškų „botų“ ir „trolių“, kurie skleidžia melagingas naujienas, dalinasi prorusiškais straipsniais ir kuria klaidinančius komentarus.

„Trolių fabrikai“. Rusijos „trolių fabrikai“ – organizacijos, kurios specializuojasi dezinformacijos ir propagandos kūrime bei platinime. Jie atsakingi už didelę dalį melagienų apie Lietuvą. Šie „troliai“ dirba koordinuotai, skleisdami dezinformaciją įvairiose platformose, ir sukuria įspūdį, kad tos melagienos turi platų palaikymą.

Priešiškų jėgų vykdomas informacinis karas prieš Lietuvą ir jos sąjungininkes naujomis spalvomis atsiskleidė prasidėjus Rusijos karinei invazijai Ukrainoje. Putinistinės Rusijos, kaip ir nacistinės Vokietijos, propagandos mašina tapo vienu aktualiausių konfrontacijos tarp Vakarų ir Rusijos aspektų. Rusijos skleidžiama propaganda tapo kasdieniu reiškiniu ne tik kaimyninių šalių, bet ir visos Europos valstybėse. Transliuojama įvairiais kanalais, orientuota į skirtingas auditorijas, Rusijos melagienų ministerija dirba paprastu, bet dešimtmečiais patikrintu principu – lašas po lašo ir akmenį pratašo.


Alvydas Budraitis

Rekomenduojami video