Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Me­te­o­ro­lo­gas Gy­tis Va­lai­ka: „Stu­di­juo­ti me­te­o­ro­lo­gi­ją at­ėjau no­rė­da­mas su­ži­no­ti, ko­dėl si­nop­ti­kai... ne­at­spė­ja orų”

Me­te­o­ro­lo­gi­ja yra tiks­lių­jų moks­lų fi­lo­so­fi­ja – toks pro­fe­si­jos api­bū­di­ni­mas aly­tiš­kiui me­te­o­ro­lo­gui-kli­ma­to­lo­gui Gy­čiui Va­lai­kai at­ro­do ga­na tiks­lus. Orų ste­bė­ji­mai, jų ana­li­zė ir prog­no­zės bū­ti­nos pa­čio­se įvai­riau­sio­se gy­ve­ni­mo sri­ty­je, šio moks­lo pa­žan­gą ska­ti­na net ka­rai, tai dar kar­tą pri­mi­nė Ru­si­jos ka­ras prieš Uk­rai­ną. Gy­čio pa­pra­šė­me pa­pa­sa­ko­ti apie tai, ką veik­tų me­te­o­ro­lo­gai, jei Lie­tu­vo­je pra­si­dė­tų tam tik­ri su ag­re­sy­viais kai­my­nais su­si­ję ne­ra­mu­mai, taip pat – su ko­kiais ste­re­o­ti­pais jis su­si­du­ria sa­vo pro­fe­si­jo­je.

Pir­mo­ji „se­kė­ja“ – auk­lė­to­ja dar­že­ly­je, da­bar jų tu­ri per 70 tūks­tan­čių

Gy­čio pa­žin­tis su me­te­o­ro­lo­gi­ja pra­si­dė­jo vai­kys­tė­je. Jo dė­ka dar­že­lio gru­pės auk­lė­to­ja ir šei­mi­nin­ku­tės vi­suo­met ži­no­jo, ko­kie bus orai – dar­že­li­nu­kas kas­ryt mag­ne­ti­nė­je len­to­je pa­žy­mė­da­vo de­be­sė­lį ar sau­lę bei už­ra­šy­da­vo oro tem­pe­ra­tū­rą. Šiuos duo­me­nis Gy­tis įsi­dė­mė­da­vo klau­sy­da­ma­sis te­le­vi­zi­jos orų prog­no­zių.

„Bet iš tik­rų­jų ma­nau, kad ma­no po­mė­gį ste­bė­ti orus ir pro­fe­si­ją lė­mė tai, kad… daug me­tų pra­gy­ve­nau la­bai aukš­tai. Pro bu­to, ku­ris bu­vo 8-aja­me aukš­te, lan­gus ma­čiau vi­są mies­tą ir dan­gų virš jo, tai bu­vo tam tik­ras tri­ge­ris, pa­ska­ti­nęs ste­bė­ti gam­tos reiš­ki­nius“, – įsi­ti­ki­nęs G.Va­lai­ka. Bai­gęs Jot­vin­gių gim­na­zi­ją, jis dve­jo­jo, ką rink­tis – IT, fi­nan­sus ar fi­zi­nės ge­og­ra­fi­jos stu­di­jas. Vis dėl­to ta­po me­te­o­ro­lo­gu-kli­ma­to­lo­gu ir, pa­na­šu, ne­si­gai­li – at­ra­do pui­kią erd­vę sa­vi­re­a­li­za­ci­jai.

Gy­tis sa­ve api­bū­di­na kaip il­gų dis­tan­ci­jų bė­gi­ką. Stu­di­joms įpu­sė­jus, kai ki­ti ko­le­gos jau spė­jo jo­mis nu­si­vil­ti, jo pa­ties mo­ty­va­ci­ja tik di­dė­jo. Taip at­si­ra­do švie­čia­mo­jo po­bū­džio pus­la­pis hid­ro­me­te­o­ro­lo­gi­ne ir ap­lin­ko­sau­gi­ne te­ma­ti­ka bei feis­bu­ko pa­sky­ra „Orai ir kli­ma­tas Lie­tu­vo­je“, šiuo me­tu tu­rin­ti per 70 tūkst. se­kė­jų.

Gy­tis ją su­kū­rė 2015 me­tais, drau­ge su kur­sio­ku, ku­rį vė­liau pa­kei­tė ben­dra­min­tis Lu­kas. Kaip skel­bia­ma pa­sky­ro­je, idė­ja ra­šy­ti apie orus nu­si­žiū­rė­ta nuo dau­ge­liui me­te­o­ro­lo­gų ži­no­mo pus­la­pio „Se­ve­re We­at­her Eu­ro­pe“. Min­tis su­kur­ti šią pa­sky­rą tik­riau­siai bū­tų taip ir li­ku­si ne­įgy­ven­din­ta, ta­čiau in­for­ma­ci­jos hid­ro­me­te­o­ro­lo­gi­jos te­ma­ti­ka ni­ša so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se ba­dė akis ir pra­šė­si bū­ti už­pil­do­ma.

Pa­va­di­no „orų mo­no­po­lis­tais“

LRT „Pa­no­ra­mo­je“ apie orus pa­sa­ko­jęs me­te­o­ro­lo­gas Sil­vest­ras Dik­čius sy­kį yra pa­juo­ka­vęs: „orų mo­no­po­lis­tai pa­ta­po­te“. Tuo­me­ti­niam stu­den­tui Gy­čiui tai reiš­kė įver­ti­ni­mą – jį pa­ste­bė­jo. Ta­čiau ir iki šiol „Orai ir kli­ma­tas Lie­tu­vo­je“ yra ko ne vie­nin­te­lė spe­cia­li­zuo­ta lie­tu­viš­ka pa­sky­ra, ku­rio­je ra­šo­ma apie orus Lie­tu­vo­je. Aly­tiš­kis pa­sa­ko­ja ku­rį lai­ką bu­vęs tar­si fan­to­mas – ne­no­rė­jo vie­šin­ti, kad yra in­ter­ne­ti­nė­je erd­vė­je spar­čiai po­pu­lia­rė­jan­čių ap­žval­gų au­to­rius. Pa­si­kei­tus Lie­tu­vos hid­ro­me­te­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos (LHMT) va­do­vui, pa­si­kei­tė ir po­žiū­ris – aly­tiš­kis bu­vo pa­kvies­tas dirb­ti šios tar­ny­bos Ko­mu­ni­ka­ci­jos ir tarp­tau­ti­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo sky­riaus vy­riau­siuo­ju spe­cia­lis­tu.

„For­ma­liai dir­bu sos­ti­nė­je, bet vie­na ko­ja esu Aly­tu­je. So­cia­li­niai tin­klai, in­ter­ne­ti­nis pus­la­pis ir LHMT veik­los vie­ši­ni­mas yra ma­no dar­žas. Kar­tais ten­ka kal­bė­ti ir TV ete­ry­je, kaip me­te­o­ro­lo­gas ga­liu tai da­ry­ti pro­fe­sio­na­liai. Tie­sa, ne­re­tai tu­riu pa­aiš­kin­ti, kad orų aš „ne­spė­ju“, nes ne­su si­nop­ti­kas, man dar rei­kė­tų pa­si­mo­ky­ti no­rint bū­ti tik­ru si­nop­ti­ku. Čia toks ste­re­o­ti­pas, kad me­te­o­ro­lo­gi­ja vi­siems aso­ci­juo­ja­si su orų prog­no­zė­mis“, – pa­ste­bi pa­šne­ko­vas.

Jo ma­ny­mu, dau­ge­lis žmo­nių tie­siog ne­įsi­vaiz­duo­ja, ko­kia pla­ti sri­tis yra me­te­o­ro­lo­gi­ja: „Tik pa­puo­lęs į triu­šio ur­ve­lį su­pran­ti, koks jis gi­lus ir kiek gi­lyn dar ve­da, o žmo­nės ma­to tik led­kal­nio vir­šū­nę.“

Pra­ėju­sią va­sa­rą Gy­tis taip pat de­biu­ta­vo kaip au­to­rius pub­li­ka­ci­jų, ku­rio­se pa­sa­ko­ja apie įvai­rius įdo­mius orų reiš­ki­nius, jas ga­lė­jo­te skai­ty­ti ir „Aly­taus nau­jie­no­se“. Pats as­me­niš­kai la­bai daž­nai ben­drau­ja, pa­kon­sul­tuo­ja vie­nu ar ki­tu klau­si­mu „Sky Cha­sers LT“ gru­pės na­rius.

Vie­nas jų yra gar­su­sis gam­tos fo­to­gra­fas Ma­rius Če­pu­lis, jis kar­tu su ko­le­go­mis už­fik­suo­ja ne­ma­žai įdo­mių at­mo­sfe­ros reiš­ki­nių. Jų veik­la sa­vo­tiš­kai pa­de­da me­te­o­ro­lo­gams ste­bė­ti pa­vo­jin­gus orų reiš­ki­nius (pro­fe­sio­na­lia įran­ga už­fik­suo­ja de­be­sų struk­tū­ras ir pan). Va­sa­rą, ypač ar­tė­jant aud­roms, ga­na ko­or­di­nuo­tai vyks­ta jų „gau­dy­mas“ ir fo­to­gra­fa­vi­mas.

Prog­no­zė dviem sa­vai­tėms – sa­viap­gau­lė

Kaip Gy­tis re­a­guo­ja gir­dė­da­mas be­ne daž­niau­siai me­te­o­ro­lo­gams už­duo­da­mą klau­si­mą: „Ko­dėl orų prog­no­zės klys­ta? „Aš re­a­guo­ju tei­gia­mai, tai yra pri­ta­riu, kad prog­no­zės tik­rai kar­tais klys­ta. Pats rin­kau­si stu­di­jas no­rė­da­mas su­pras­ti, ko­dėl si­nop­ti­kai ne­at­spė­ja orų. Prie­žas­čių tam yra daug. Orų prog­no­za­vi­mas – tai fi­zi­ki­nė ma­te­ma­ti­ka, tam tik­ri skai­čia­vi­mo mo­de­liai, ku­rie pa­si­tei­si­na ar­ba ne. Nei JAV, nei eu­ro­pi­niai mo­de­liai nė­ra tiks­lūs 100, dau­giau­sia – 90 pro­cen­tų. Tar­kim, Iz­ra­e­lio me­te­o­ro­lo­gai sa­ko, kad tu­ri dar­bo tik pus­me­čiui, nes ką ten prog­no­zuo­ti, jei kli­ma­tas toks, kad iš­ti­sai gied­ra? Bet kai at­ei­na žie­ma (o iš tie­sų tik lie­tin­ga­sis lai­ko­tar­pis), pra­si­de­da ir jiems dar­by­me­tis, su­ma­žė­ja prog­no­zių pa­ti­ki­mu­mas. Aš pats, jei ruo­šiuo­si sa­vait­ga­lį pra­leis­ti prie eže­ro, įsi­jun­giu pus­la­pį me­teo.lt (LHMT in­ter­ne­ti­nis pus­la­pis) ir ste­biu Lau­ku­vo­je bei Tra­kų Vo­kė­je esan­čių ra­da­rų duo­me­nis. Tie­sa, šiuo me­tu prie­tai­sai at­nau­ji­na­mi ir vei­kia su trik­džiais. To­dėl pra­var­tu įsi­jung­ti pa­ly­do­vi­nę in­for­ma­ci­ją ir ste­bė­ti de­be­sų ju­dė­ji­mą, o ge­riau­sia, ži­no­ma, pa­ly­gin­ti ke­lis orų prog­no­zės mo­de­lius, dėl to žmo­nėms pa­ta­riu nau­do­ti pro­gra­mė­lę win­dy.com“, – sa­ko Gy­tis.

O ką me­te­o­ro­lo­gas ma­no apie in­ter­ne­to por­ta­lus, skel­bian­čius orų prog­no­zes rė­kian­čio­mis ant­ra­štė­mis, ku­rios ne­re­tai pra­si­len­kia su teks­tu? „Esu su­si­dū­ręs su tuo, kad tie­siog „rei­ka­lau­ja­ma“ ge­ros ant­raš­tės. Vi­suo­met sten­giuo­si už­bėg­ti už akių por­ta­lams pats su­gal­vo­da­mas sa­vo straips­niams pa­va­di­ni­mus, kad jie ir dė­me­sį trauk­tų, bet kar­tu ir tei­sin­gi bū­tų. O jei „žvė­riš­ku“ šal­čiu ant­raš­tė­je pa­va­di­na­mas 10 laips­nių šal­tu­kas, tai yra nie­ko ben­dro su me­te­o­ro­lo­gi­ja ne­tu­rin­ti in­ter­pre­ta­ci­ja, tie­siog por­ta­lai gy­ve­na iš re­kla­mos“, – pa­ste­bi pa­šne­ko­vas.

Kaip „blo­gą dar­bą nu­dir­bu­sį“ G.Va­lai­ka įvar­di­ja ir šiuo metu nu­sto­ju­sį kel­ti įvai­rias orų nau­jie­nas ga­li­mai Ru­si­jos fi­nan­suo­tą orų por­ta­lą, ku­ris kaž­ko­dėl bu­vo la­bai po­pu­lia­rus Lie­tu­vo­je. Gal to­dėl, kad ja­me skel­bia­mos re­kor­diš­kai il­gos – net 14 die­nų prog­no­zės? Nors, pa­sak spe­cia­lis­tų, to­kių pa­ti­ki­mu­mas yra nu­li­nis: „Tiks­li orų prog­no­zė ga­li­ma 3–4 die­noms, bet ir tai dar pri­klau­so nuo si­tu­a­ci­jos, kaip ap­si­brė­ši­me, kas yra tiks­lu. Tai­gi, jei po­ros sa­vai­čių prog­no­zė vis dėl­to iš­si­pil­dė, tai yra tie­siog sėk­mės da­ly­kas.“

Ko­dėl orų prog­no­zės rei­kia ka­re?

Pa­klaus­tas, ko­kių tu­ri at­ei­ties pla­nų, Gy­tis sa­ko, kad no­rė­tų reng­ti tin­kla­lai­des, ku­rio­se bū­tų nag­ri­nė­ja­mi įvai­rūs įdo­mūs me­te­o­ro­lo­gi­jos as­pek­tai, sie­ja­mi su skir­tin­go­mis gy­ve­ni­mo sri­ti­mis. Pa­vyz­džiui, ka­ru. Pa­si­ro­do, ka­rų me­tu me­te­o­ro­lo­gi­jos moks­las spar­čiai to­bu­lė­ja, nes orų prog­no­zės tam­pa ypač ak­tu­a­lios.

„Ka­ro veiks­mams bū­ti­na ži­no­ti, ko­kie bus orai, o tam rei­ka­lin­gos prog­no­zės. Tar­kim, Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tu są­jun­gi­nin­kai 1944 me­tų bir­že­lio 6 die­ną iš­si­lai­pi­no Nor­man­di­jos re­gio­ne vien dėl to, kad pa­si­tai­kė ge­rų orų lan­gas, ir jis bu­vo tiks­liai nu­ma­ty­tas. Me­te­o­ro­lo­gi­nės in­for­ma­ci­jos svar­ba šio ka­ro me­tu bu­vo la­bai di­de­lė, vo­kie­čiai net tu­rė­jo me­te­o­ro­lo­gi­jos sto­tį Ark­ty­je, esu apie tai ra­šęs. To­kias vie­ni ki­tų sto­tis ka­riau­jan­čios pu­sės nai­kin­da­vo – su­bom­bar­duo­da­vo“, – pa­sa­ko­ja Gy­tis.

Jau pir­mo­sio­mis ka­ro Uk­rai­no­je die­no­mis ru­sai taip pat su­sprog­di­no uk­rai­nie­čių oro uos­te sto­vė­ju­sį me­te­o­ro­lo­gi­nį ra­da­rą, pa­leis­da­mi į jį ra­ke­tą. Dėl ka­ro veiks­mų kryp­tin­gai nu­ken­tė­jo ir orų ste­bė­ji­mo sto­tys, ta­čiau iš­lais­vin­ta­me Cher­so­ne, Iziu­me ir kt. dau­ge­lį jų jau spė­ta at­sta­ty­ti. Pra­si­dė­jus Ru­si­jos puo­li­mui, Uk­rai­na bu­vo lai­ki­nai iš­jun­gu­si at­vi­ruo­sius duo­me­nis – ne­tei­kė ša­ly­je fik­suo­ja­mos me­te­o­ro­lo­gi­nės in­for­ma­ci­jos. Orų prog­no­zės ne­bu­vo vie­ši­na­mos ir so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se. Tai reiš­kia, kad tiks­lios in­for­ma­ci­jos ne­gau­da­vo ar­ba ji bu­vo la­bai ap­ri­bo­ta net ci­vi­liams gy­ven­to­jams. Prie­žas­tis – ši in­for­ma­ci­ja la­bai jaut­ri, nes ga­li bū­ti pa­nau­do­ta prie­šo ra­ke­tų tra­jek­to­ri­joms ko­re­guo­ti.

„Lie­tu­vo­je be­veik vi­sos me­te­o­ro­lo­gi­jos sto­tys yra au­to­ma­ti­zuo­tos ir žmo­gaus įsi­ki­ši­mo ne­be­rei­kia. Uk­rai­no­je, kiek ži­nau, li­kę ne­ma­žai ran­ki­nio dar­bo, kai dar­buo­to­jas kas­kart ei­na prie prie­tai­sų ir at­lie­ka ma­ta­vi­mus. Jei pas mus kaž­kas at­si­tik­tų, tai ly­giai taip pat me­te­o­ro­lo­gi­jos sto­čių veik­la bū­tų la­bai svar­bi. Pa­gal pla­ną spe­cia­lis­tai tu­rė­tų at­si­trauk­ti į nu­ma­ty­tą sau­gią vie­tą, kur si­nop­ti­kai to­liau dirb­tų ir reng­tų prog­no­zes. Apie tai kal­bė­ta pra­si­dė­jus ka­rui Uk­rai­no­je, pir­mo­sio­mis die­no­mis bu­vo ap­tar­tas veiks­mų pla­nas, koks jis tu­rė­tų bū­ti Lie­tu­vo­je“, – pa­sa­ko­ja LHMT spe­cia­lis­tas.

Kli­ma­ti­nis gin­klas – dar vie­na są­moks­lo te­ori­ja

Už lan­go – va­sa­ris, bet la­bai pa­na­šu į pa­va­sa­rį. Ap­skri­tai ši žie­ma pa­tei­kė siur­pri­zų: 2022-ųjų gruo­dis bu­vo šal­tes­nis už vi­dur­kį, bet sau­sio pra­džia at­ne­šė ši­lu­mos re­kor­dą – Drus­ki­nin­kuo­se fik­suo­ta 14,9 laips­nio. Ir ne tik Lie­tu­vo­je taip at­si­ti­ko – Va­ka­rų Uk­rai­no­je re­kor­diš­kai su­ši­lo net iki 20 laips­nių ši­lu­mos, Len­ki­jo­je nau­jie­ji me­tai taip pat pra­si­dė­jo pa­va­sa­riš­kai. Už­tat Ru­si­ja ga­vo ark­ti­nio šal­čio do­zę ir in­ter­ne­te pa­si­gir­do sam­pro­ta­vi­mų apie… „kli­ma­ti­nį gin­klą“.

G.Va­lai­ka pa­ste­bi, kad me­te­o­ro­lo­gi­ja ne­re­tai pa­ten­ka į są­moks­lo te­ori­jų zo­ną, nors to­kie spė­ji­mai, ži­no­ma, nie­ko ben­dra su moks­lu ir re­a­ly­be ne­tu­ri.

Pa­klaus­tas, ko­kio ga­lė­tu­me ti­kė­tis pas­ku­ti­nio ka­len­do­ri­nės žie­mos mė­ne­sio, G.Va­lai­ka at­sa­ko: „Da­bar­ti­nė prog­no­zė va­sa­riui sa­ko, kad mė­nuo bus pa­na­šus į sau­sį, t. y. šil­tes­nis ir drėg­nes­nis nei bū­na vi­du­ti­niš­kai. Ga­li pa­si­tai­ky­ti ke­le­tas šal­tes­nių die­nų, ta­čiau ben­drai lai­ky­sis šil­tai žie­mai ar net anks­ty­vam pa­va­sa­riui bū­din­gos orų są­ly­gos. Ži­no­ma, iš kas­die­ny­bės per­spek­ty­vos apie nu­lį laips­nių ba­lan­suo­jan­ti tem­pe­ra­tū­ra lei­džia su­tau­py­ti šil­dy­mui, bet vi­ru­sams plis­ti ji la­bai pa­lan­ki, tai­gi ne į svei­ka­tą mums. Ge­riau bū­tų taip, kaip mums įpras­ta, leng­vas šal­tu­kas, pa­vyz­džiui, 5 laips­niai že­miau nu­lio, ir tai bū­tų nor­ma­lu. Ki­ta ver­tus, kaip sa­ky­da­vo mums, stu­den­tams, mū­sų dės­ty­to­jas pro­fe­so­rius Egi­di­jus Rim­kus, jo jau­nys­tė­je orai bu­vo tie­siog „to­ta­li dep­re­si­ja“ – jo­kios nor­ma­lios va­sa­ros su bent 30-ies laips­nių kait­ra, o žie­mą – di­de­li šal­čiai. Tai­gi, gy­ven­da­mi Lie­tu­vo­je ga­li­me tik pa­si­džiaug­ti, kad kli­ma­to kai­ta mus kol kas pa­lie­tė dar la­bai švel­niai“, – įsi­ti­ki­nęs me­te­o­ro­lo­gas-kli­ma­to­lo­gas.

Rekomenduojami video