Traupis – nedidelis miestelis Anykščių rajone. Nevėžio upės ištakose įsikūrusį miestelį aplanko daug turistų, kuriuos čia vilioja unikalus ir vienintelis Lietuvoje edukacinėms veikloms pritaikytas botanikos sodas, įkurtas ir iki šiol puoselėjamas Anykščių mero Sigučio Obelevičiaus.

Žvilgsnis į istoriją

Traupis įsikūręs apie 30 km į vakarus nuo Anykščių, dešiniajame Nevėžio krante. Bažnytkaimis stovi ant smėlio kalvos, 10 km į šiaurės rytus nuo Raguvos, 12 km į pietvakarius nuo Troškūnų. Ties vietove į Nevėžį įteka upeliai Nevėžė, Pienė ir Lepeika. Miestelio vardas kildinamas nuo trijų upelių santaką nusakančio žodžio triupis.

Pirmą kartą Traupis paminėtas 1582 metais, kai buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. Pirmoji parapijinė mokykla įkurta 1777 metais.

Miestelyje šiuo metu gyvena apie 120 gyventojų. Veikia pagrindinė mokykla, kultūros namai, biblioteka, stovi šv. Onos bažnyčia, yra medicinos punktas, priešgaisrinė tarnyba, trys parduotuvės, kapinės. 1995 m. Traupis tapo Anykščių rajono savivaldybės seniūnijos centru. „Seniūne dirbu jau šešioliktus metus. Džiaugiuosi stipria vietos bendruomene, gražiais santykiais, žymiais kraštiečiais, unikaliu botanikos sodu, dailia šv. Onos mūrine bažnyčia, turtinga miestelio ir apylinkių istorija, kultūriniu gyvenimu, Traupio mėgėjų teatru „Jazminas“, kuris gyvuoja net 63 metus“, – kalbėjo seniūnė Daiva Tolušytė.

Paklausta, kokie yra žymiausi Traupio žmonės, seniūnė išskyrė Sigutį Obelevičių – Anykščių rajono merą, gamtininką, biologijos mokytoją-ekspertą, botanikos daržo įkūrėją. S.Obelevičius gimė Kaišiadorių rajone, bet jau trisdešimt metų gyvena Traupyje, rašo knygas ir straipsnius gamtos temomis, vykdo mokslinius tyrimus. Seniūnė taip pat paminėjo kunigą Steponą Galvydį, kuris 35-erius metus Traupio parapijos žmonėms dovanojo savo ganytojišką darbą, kultūrinę, literatūrinę veiklą; mokslininką, fiziką Algimantą Malicką, kuris sukonstravo prietaisą, leidžiantį identifikuoti žmogaus asmenybę pagal jo akies rainelę; Eleną Juzėnienę – pasakorę, meno saviveiklininkę; Praną Sližį – kompozitorių, chorvedį.

Geras įeik, geresnis išeik

Traupyje stovi neoklasicistinio stiliaus mūrinė šv. Onos bažnyčia, 1892 metais pastatyta pačių parapijiečių, vadovaujamų klebono kun. Juozapo Butvido. Bažnyčios fasado bokštas, siekiantis 30 metrų aukščio, iš tolo rodo kelią į nedidelį, bet gražų Lietuvos kampelį.

Neoklasicizmo stiliaus mūrinė šv. Onos bažnyčia.

Bažnyčia turi neobaroko bruožų. Frontono užrašas skelbia ir kviečia: „Geras įeik, geresnis išeik“. Šventoriuje pastatytas medinis stogastulpis ir stovinti skulptūra „Šv. Ona su šv. Marija“ – skulptoriaus Alfredo Pajuodžio darbai. Įrašas „Ačiū Tau, Šv. Ona, už mūsų parapijos globą 1892–1992“, skirtas bažnyčios 100-mečio sukakčiai pažymėti, visiems tikintiesiems primena parapijos globėją – šv. Oną. Prie bažnyčios pastatytas koplytstulpis „Už Lietuvos laisvę kentėjusiems ir žuvusiems 1831–1991 m.“ (autorius – tautodailininkas, medžio drožėjas Vladas Šleivys).

Traupio bažnyčia – Lietuvos kultūros paminklas, turintis religinio meno vertybių: paveikslų, statulų. Keletas bažnyčios paveikslų yra didelės meninės vertės – šie dailės paminklai saugomi valstybės. Vaclovo Bernotskio Varšuvoje pagaminti dešimties balsų vargonai, įrengti 1912 metais, iki šiol skamba per mišias. Patys didžiausi atlaidai – šv. Onos ir šv. Mykolo arkangelo.

Jau 12 metų šioje bažnyčioje patarnaujanti 78-erių Petronėlė Janulienė pasakojo turinti, už ką patarnauti: „Rūpinuosi Traupio bažnyčios švara. Kiekvieną dieną prieš mišias skambinu varpais. Gera būti naudingai, prisidėti prie viso miestelio tikinčių žmonių gerovės. Man patarnavimas bažnyčioje dievui ir žmonėms yra kaip atgaiva, kuri dvasiškai pakylėja, suteikia jėgų. Turiu, už ką patarnauti: anksti mirus vyrui, pati viena užauginau savo šešis vaikus. Po vyro mirties, 1978 metais, man siūlė atiduoti tris vaikus į tikrai gerus vaikų globos namus. Aš atsakiau taip: „Valgysiu duoną su vandeniu, bet būsiu su savo vaikais, pati juos auginsiu. Nė vieno niekada neatiduosiu, kad ir kas benutiktų. Juk kiekvienas vaikelis – dievo dovana.“

Tik, apgailestauja senolė, gyventojų miestelyje mažėja: „Deja, krikštynų Traupyje yra žymiai mažiau, nei laidotuvių. Prie senųjų kapinių jau naujosios plečiasi...“

Koplytstulpis, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Traupiečių pasididžiavimas

Traupio vardą garsina unikalus mokyklos botanikos sodas, į kurį atvyksta ekskursijos iš visos Lietuvos ir užsienio šalių. Mokyklos botanikos daržas Traupyje pradėtas veisti 1989-aisiais. Botanikos sodo įkūrėjas ir puoselėtojas – tuometis mokyklos direktorius, botanikas S.Obelevičius, 2001 metais už gamtosauginę veiklą apdovanotas Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus premija. Šiuo metu S.Obelevičius eina Anykščių rajono savivaldybės mero pareigas, taip pat dirba Traupio pagrindinėje mokykloje biologijos mokytoju-ekspertu.

Iš pradžių augalų kolekcijos buvo sodinamos tik 5 arų plote. Per 30 metų botanikos daržo plotas smarkiai išsiplėtė ir šiandien užima maždaug 4 ha, iš kurių 1,5 ha – Traupio pagrindinės mokyklos teritorijoje. Sode tarpsta per 10 tūkstančių augalų rūšių, formų bei veislių: čia įkurtos retųjų augalų, prieskoninių augalų, miško augalų, svogūninių augalų, vandens ir pelkių augalų, Tolimųjų Rytų, Japonijos augalų, Šiaurės Amerikos augalų kolekcijos, aboretumai, rododendrynas, vaismedžių sodas. Botanikos sode galima išvysti mažiausią pasaulyje augalą – volfiją, kai kuriuos nuodinguosius augalus, pavyzdžiui, nuokaną ar dėmėtąją maudą. Traupio botanikos sodo kolekcijos nacionalinės floros rinkiniais išsiskiria net iš garsiausių Europos botanikos sodų.

Traupio botanikos sode auga per 10 tūkstančių augalų rūšių, formų ir veislių.

Po darbo valandų ir savaitgaliais čia beveik visada galima sutikti sodo įkūrėją ir puoselėtoją, kuris ir šiandien pats veda ekskursijas, edukacines programas, prižiūri augalus, pildo sodą dešimtimis naujų rūšių, plečia mokymo bazę tiek moksleiviams, tiek studentams ar biologijos mokytojams.

Kultūros židinys

Kultūros namai – tai ašis, apie kurią sukasi visas Traupio kultūrinis gyvenimas. Čia organizuojami įvairūs renginiai, šventės, vyksta mėgėjų ir profesionalaus meno kolektyvų pasirodymai.

Bene garsiausias ir ilgiausiai gyvuojantis Traupio kultūros namų kolektyvas – mėgėjų dramos teatras „Jazminas“. Repertuarą daugiausia sudaro spektakliai, kuriuose vaizduojami linksmi kaimo gyvenimo epizodai. Jau tradicija tapo šv. Velykų proga kultūros namų salėje parodyti premjerinį spektaklį, o kalėdiniu laikotarpiu – padovanoti pasaką vaikams. Didelio populiarumo sulaukė Čirplio-Vijūno „Bobutės susipyko“, „Motinos dalia“, Žemaitės „Trys mylimos“, „Stebuklingas daktaras“ , B.Sruogos „Pagunda“ ir kt. Teatras dalyvauja ir laimi prizines vietas konkursuose rajone ir regionine, o 2002 m. yra tapęs respublikinio mėgėjų teatro konkurso „Pastogė“ laureatu. Jaunieji dramos mylėtojai taip pat stato spektaklius, dalyvauja rajoninėse apžiūrose, vaidinta aplinkiniuose miesteliuose ir kaimuose.

Kultūros namų iniciatyva kasmet vyksta Užgavėnių šventė, Kaziuko mugė, vakaronės. Bendradarbiaujant su seniūnija ir bendruomene, tęsiama tradicija rengti Oninių šventę.

Seniūnijos administraciniame pastate, be seniūnijos darbuotojų, įsikūrę kultūros namai, yra bendruomenės salė, medicinos punktas.

Miestelio bendruomenė

Traupio bendruomenė įsikūrė 2003 metais. Bendruomenė jungia Traupio miestelį ir aplinkinių kaimų – Klaibūnų, Mickūniškių, Laukagalių, Surdaugių – gyventojus. Pasak Traupio bendruomenės pirmininkės, pradinių klasių mokytojos Alytės Obelevičienės, šiuo metu bendruomenę vienija apie 90 narių.

„Kartu su visa bendruomene vykdome įvairius projektus, švenčiame šventes, sveikiname jubiliatus, piname floristinius kilimus Anykščių miesto švenčių metu ir per Onines Traupyje, stengiamės puoselėti lietuviškas tradicijas, kelti žmonių kultūrinį lygį. Be to, padedame spręsti kaimo žmonėms iškylančias problemas. Miestelyje turėdami šv. Onos bažnyčią, išskirtinai ruošiamės ir švenčiame Onines“, – kalbėjo pirmininkė.

Garsi mokykla

Traupio pagrindinėje mokykloje mokosi keturiasdešimt I–X klasių mokinių ir ugdomi septyni jungtinės ikimokyklinės ir priešmokyklinės grupės vaikai. Iš kitų šalies mokyklų Traupio mokykla išsiskiria tuo, kad turi, kaip jau minėta, unikalų botanikos sodą. Toks mokyklinis botanikos sodas – vienintelis šalyje.

Pasak Traupio pagrindinės mokyklos direktorės Janinos Palikevičienės, botanikos sodo mokymo bazėje vyksta biologijos, gamtos pažinimo pamokos, jau integruojami ir kiti dėstomieji dalykai. Tam tobulinami esami ir kuriami nauji dalykų takai, pavyzdžiui, ,,Literatūrinis takas“ su devynių rašytojų stotelėmis, ,,Paukščių takas“, rengiamas ,,Mitologinis riedulių takas“. Pradinių klasių mokiniams čia organizuojami piešimo augalų žiedlapiais užsiėmimai.

Mokyklos vadovė džiaugėsi, kad botanikos sode edukacinės veiklos vykdomos ne tik mokiniams, bet ir visiems norintiems – ekskursijas veda sodo steigėjas ir mokyklos sodininkė.

„Taip pat noriu pasidžiaugti, kad Traupio pagrindinė mokykla yra kas dvejus metus vykstančio šalies mokyklų edukacinių erdvių konkurso nugalėtoja. Kaip viena iš nugalėtojų mūsų mokykla buvo paskelbta 2016 ir 2018 metais. Beje, botanikos sodas nėra aptvertas, tačiau beveik nepasitaiko atvejų, kad būtų laužomi, niokojami ar vagiami augalų sodinukai. Tai, manau, rodo didelį bendruomenės sąmoningumą ir mokyklos įdirbį formuojant vaiko, kaip piliečio, poziciją“, – džiaugėsi J.Palikevičienė.

Traupio biblioteka

Biblioteka – pagrindinis kaimo žmogaus dvasinės kultūros ramstis. Traupio biblioteka įkurta 1951-aisiais Jono ir Elenos Juzėnų gyvenamajame name. Įsikūrus bibliotekai, knygų fondą sudarė vos 2 000 spaudinių, buvo 229 skaitytojai. Tuo metu Traupyje gyveno 283 gyventojai, tad skaitė beveik visi.

Šiandien biblioteka sujungta su Traupio pagrindinės mokyklos biblioteka. Bibliotekos paslaugomis naudojasi Traupio ir aplinkinių kaimų gyventojai. Bibliotekoje daug dėmesio skiriama kraštotyrinei veiklai, plėtojama informacinė, kultūrinė veikla. Per Onines tradiciškai organizuojami susitikimai su žymiais kraštiečiais, vyksta jų kūrybos pristatymai. Vaikai kasmet dalyvauja „Metų knygos“ rinkimuose, Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiuose, švenčia knygos dieną kartu su personažais iš knygų.

Traupio bibliotekos vyr. bibliotekininkė Ramunė Musteikienė pasakojo, kad šiuo metu biblioteka turi apie 230 skaitytojų, fonduose – per 3,5 tūkstančio spaudinių, sukauptas nemažas kraštotyrinis fondas, parengta kelios dešimtys kraštotyrinių darbų, atspindinčių Traupio istoriją, kultūrines vertybes, įžymiuosius kraštiečius. „Šioje bibliotekoje dirbu jau daugiau nei trisdešimt metų, tad galiu teigti, kad knyga tarp miestelio gyventojų išlieka populiari ir mylima. Turiu pačių aktyviausių skaitytojų būrį, kuriems knygų iš skurdoko bibliotekos fondo netgi pritrūksta, tad padėtį gelbėju atveždama knygų iš Anykščių viešosios bibliotekos, kad tik neprarasčiau nė vieno lankytojo. Mane džiugina bendravimas su žymiais kraštiečiais, biblioteka pristato jų kūrybą, rengia susitikimus. Graži bendrystė sieja su rašytojais Birute Silevičiene, Gediminu Stankevičiumi, Danute Stankelyte-Šulciene, architektu Jonu Lukše, dailininku Povilu Šiaučiūnu“, – kalbėjo R.Musteikienė.

Ant akmeninės kapinių tvoros auga Lietuvos Raudonosios knygos augalas – šerinė kalnarūtė.

Traupio herbas

Miestelis turi savo herbą. Herbo etalono, patvirtinto 2008 metais, autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas. Ir neatsitiktinai augalas vaizduojamas net Traupio herbe, nes Traupis garsus ne tik unikaliu botanikos sodu, bet ir į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta šerine kalnatrūte. Tai – nykstantis augalas, aptiktas tik trijose Lietuvos vietose, tarp jų – ir Traupyje. Būtent išrautas šerinės kalnarūtės keras ir vaizduojamas miestelio herbe.

Šis į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas augalas, vienas rečiausių Lietuvoje sporinių induočių, jau daug metų želia ant senosios akmeninės Traupio kapinių tvoros. Šerinę kalnarūtę Traupyje prieš keliolika metų pamatė ir ją atpažino tuo metu mokyklos direktoriumi dirbęs Anykščių meras S.Obelevičius. Tik kalnuose sutinkamą augalą, jo nuomone, į Traupį iš artimiausių Lietuvai Skandinavijos ar Tatrų kalnų atpūtė vėjas, toli nešiojantis jo sporas.

Viskas, ko reikia žmogui

Mažas, ramus, gražiai sutvarkytas miestelis patogus gyventi tiek vaikui, tiek suaugusiajam. 2011 metais, gavus lėšų iš ES struktūros paramos fondų, Traupyje atlikta miestelio centro renovacija: rekonstruotas seniūnijos administracinis pastatas, įrengtas sporto aikštynas, automobilių stovėjimo aikštelė, sutvarkyta aplinka. 2015 metais iš projektinių lėšų įrengta vaikų žaidimo aikštelė ir pastatyti lauko treniruokliai. Buvusį Traupio paštą 2018 m. perėmė mobilusis laiškininkas.

Traupio seniūnijos administraciniame pastate, be seniūnijos darbuotojų, įsikūrę kultūros namai, yra bendruomenės salė, medicinos punktas.

Traupiečiai džiaugiasi sutvarkytomis patalpomis ir miestelio erdvėmis, kur patogu susiburti, organizuoti bendruomeninius renginius. Traupiečiams Nevėžio slėniai – patys gražiausi ir mieliausi, o botanikos sodu didžiuojasi kiekvienas čia gyvenantysis. Būtent tai ir yra mažo miestelio didžiausias grožis ir išskirtinumas.

Lina Dapkienė