Balandžio 25-ąją aktoriui Al Pacino sukako 83 metai. Neįspūdingas jubiliejus, bet man labai patinka šis aktorius, nors ir niekada apie jį nerašiau. Lygiai taip pat neteisinga, kad jis negavo „Oskaro“ už geriausius vaidmenis, kuriais žavėjosi visas pasaulis. Profesionalai ir eiliniai žmonės jį vadina geriausiu pasaulio aktoriumi, bet jam nesisekė su prizais. 1993 metais A.Pacino gavo vienintelę kino akademijos statulėlę už vidutinę melodramą „Moters kvapas“ („Scent of a Woman“), kurios nepavadinsi Holivudo klasika. Juolab kad režisierius Martin Brest ją perdirbo pagal geresnį italų to paties pavadinimo Dino Risi filmą.

Visiškas intravertas

Realiame gyvenime A.Pacino nepanašus į energingus gangsterius ir policininkus, kuriuos vaidino kine. Aktorius yra drovus ir viešumoje pasirodo su tamsiais akiniais. Jis visą gyvenimą kenčia nuo nemigos, todėl jam buvo nesunku vaidinti Christopher Nolan trileryje „Nemiga“ („Insomnia“). Jis yra neurotikas ir intravertas. Jo draugė Diane Keaton, kuri „Krikštatėvio“ trilogijoje vaidino jo žmoną, pasakė: „Kartais man susidarydavo įspūdis, kad Alą užaugino vilkų gauja.“

A.Pacino sako, kad impulsyvių, piktų ir kietų vyrukų vaidmenys jam patiko todėl, kad galėdavo garsiai pasakyti tai, ko tikrame gyvenime niekada neištartų. Jo herojai dažnai geria, rūko, vartoja narkotikus ir nuolat smurtauja. Toks yra jo kultinis gangsteris Tonis Montana, siekiantis turėti pasaulį kišenėje. Brian De Palma filme „Žmogus su randu“ („Scarface“) Tonis Montana sėdi prie stalo, nukrauto kokainu. Mėgaujasi turtais, daug šūkauja. Iš tikro A.Pacino seniausiai metė gerti ir atsisakė narkotikų. Jis neberūko baimindamasis, kad cigaretės gali sugadinti balsą, nors kažkada traukdavo po du pakelius per dieną.

Sicilijos šaknys ir skurdi vaikystė

Alfred James Pacino – toks yra visas jo vardas – gimė darbininkės šeimoje Manhatano rajone. Augo be tėvo. Nuo 17 metų jis miegojo ir vaidino pigiuose Niujorko teatruose ir iki šiol juos mėgsta. Visada mieliau vaidina mažame teatre, o ne kokiame iškilmingame. Jam pasisekė patekti į garsiausią Niujorko aktorinio meistriškumo mokyklą, Lee Strasberg studiją, kuri remiasi Konstantino Stanislavskio mokymais. Ji tobulino vadinamąjį „metodą“, kuris rėmėsi emocine atmintimi ir improvizacija.

Emigrantas iš Ukrainos L.Strasberg išgarsino šią aktorių kalvę. Pats jis nemėgo vaidinti kine, bet jo mylimas mokinys A.Pacino įkalbėjo pedagogą drauge suvaidinti filme „Krikštatėvis 2“ (1974) ir sarkastiškoje dramoje apie JAV teismų sistemą „Teisingumas visiems“ (1979).

Lemiamu proveržiu A.Pacino karjeroje tapo Jerry Schatzberg drama apie miesto autsaiderius „Panika adatų parke“ (1971). Drauge su aktore Kitty Winn jie įkūnijo narkomanų porelę. K.Winn laimėjo „Auksinę palmės šakelę“ Kanuose, o filmą pažiūrėjo visi, kas netingi. Būtent čia A.Pacino pastebėjo Francis Ford Coppola ir nusprendė pakviesti jį į legendinį „Krikštatėvį“.

Daug rašyta, kad kino studija nenorėjo A.Pacino tvirtinti, tris kartus bandė jį atleisti. F.F.Coppola užsispyrusiai norėjo, kad A.Pacino vaidintų būtent Maiklą Korleonę – padorų karo didvyrį, kuris pamažu įsivelia į šeimos verslą ir tampa negailestingu mafijos vadu. Galutiniu argumentu tapo tai, kad A.Pacino seneliai buvo kilę iš Sicilijos.

Aktorius ilgai galvojo, kaip suvaidinti tyro veido moksliuką, kuris taip stipriai keičiasi. Ima žudyti ir tampa mafijos bosu. Jis ilgai vaikščiojo po Manhatano rajoną ir galvojo, kaip rašytojas apie knygą. Lemiamu tašku, kuriant „Krikštatėvį“, tapo scena Bronkso kavinėje, kurioje Maiklas įvykdo savo pirmąją žmogžudystę. Nušauna tėvo priešus – turkų banditą Soloco ir korumpuotą policijos kapitoną McCluskey. Jis ilgai tualete ieško paslėpto revolverio, randa jį, slepia po švarku ir kurį laiką laukia tinkamo momento. Vėliau šauna priešams į galvas, nors jo širdis dreba, o ausyse spengia nuo įtampos. Šitą sceną garantuotai pamena visi filmo mylėtojai. Kai kino studijos vadovai ir filmo prodiuseris pamatė šią sceną – visi kaip vienas nutilo ir nustojo siekti A.Pacino nušalinimo.

„Krikštatėvis“ iki šiol pelnytai reitinguojamas kaip geriausias visų laikų filmas, o A.Pacino šiame filme ir dvejuose jo tęsiniuose atliko pačius įspūdingiausius vaidmenis.

„Krikštatėvis“ iki šiol pelnytai reitinguojamas kaip geriausias visų laikų filmas, o A.Pacino šiame filme ir dvejuose jo tęsiniuose atliko pačius įspūdingiausius vaidmenis. Noriu paminėti retesnius filmus, kuriuose didis aktorius buvo ne mažiau įdomus.

Žmogus su randu ir kaliausė

Iškart po „Krikštatėvio“ sėkmės A.Pacino ėmė vaidinti dviejų tipų personažus. Labai stiprius kovotojus arba visiškus nevykėlius, bet abu šie tipai buvo karšto temperamento. Sunkiausia jam buvo vaidinti tylius žmones. Jam netiko vaidinti melodramų, lyriškų filmų. Meilės istorija apie lenktynininką ir mirtinai sergančią merginą „Boby Dierfield“ (rež. Sydney Pollack) nepavyko. Tylintį A.Pacino pervaidino vokietė Marta Keller. Istoriniame epe „Revoliucija“ (rež. Hugh Hudson) jam teko nublankti Amerikos revoliucijos batalijų vaizduose.

1973 metais A.Pacino vaidino mažo biudžeto kelio filme „Kaliausė“ („Scarecrow“) drauge su Gene Hackman. A.Pacino buvo valkataujantis naivuolis Lionas, kuriam žmona neleidžia susitikti su sūnumi. G.Hackman vaidino jo atsitiktinį kompanioną. Geras, bet primirštas filmas apie žmogiškumą gražiuose Amerikos peizažuose ir neturtingų žmonių širdyse.

1975 metais A.Pacino suvaidino dar vieną silpną, bet pamišusiai atkaklų personažą Sonį netikėtame Sidney Lumet šedevre „Šuniškas pusiaudienis“. Sonis eina su draugu plėšti banko. O jame visai nėra pinigų. Tenka imti įkaitus ir reikalauti išpirkos. Viskas tą šunišką pusiaudienį klojasi tik blogai, nors Sonis bando to neparodyti kitiems. Banko darbuotojai pamažu ima užjausti plėšikus. A.Pacino draugą suvaidino jo draugas John Cazale. Jiedu buvo neišskiriami teatro karjeroje, o legendiniame „Krikštatėvyje“ šis vaidino Maiklo nevykėlį brolį Fredą. J.Cazale mirė nuo vėžio nesulaukęs 43 metų.

1980 metais A.Pacino pasirodė William Friedkin trileryje „Cruising“. Čia jo personažas yra policininkas, kuris apsivelka odinę striukę ir vaikšto po sadomazochistinių gėjų barus kaip masalas homofobiškam maniakui. Buvusios aukos atrodė kaip jis. Dar įdomiau, kad žudikas irgi atrodo kaip jis – vidutinio ūgio, raumeningas, juodaplaukis. Šio maskarado apogėjus – vakarėlis, kuriame visi gėjų baro lankytojai pasipuošę vienodomis uniformomis. A.Pacino pareigūnas galutinai praranda savo identitetą. Žiūrovas irgi nesupranta, kas yra žudikas, o kas – auka. Filmas sukėlė didelį skandalą, gėjų protestus ir buvo nominuotas kelioms „Auksinėms avietėms“.

Šiandien tapo aišku, kad filmas nebuvo prastas ir tiesiog pralenkė laikmetį. Tuomet aktoriui nebuvo lengva. Po filmo kritikos A.Pacino išeidavo į teatro sceną ir pajusdavo priešišką publikos reakciją. Jis dažnai mesdavo vaidinti ir kreipdavosi į publiką: „Ko jūs iš manęs norit, aš nerašiau to šūdino filmo scenarijaus.“

Labiausiai publika mėgo stiprius A.Pacino charakterius. Jis suvaidino du skirtingus gangsterius B.De Palma filmuose „Žmogus su randu“ („Scarface“) ir „Karlito kelias“ („Carlito’s Way“). Tonis Montana yra kaip deganti bikfordo virvė. Sąmoningai dvimatis personažas filme, kurį režisierius B.De Palma pavadino „Brechto opera“. A.Pacino džiaugiasi, kad Tonis tapo popkultūros ikona. Karlito filme „Karlito kelias“ yra visai kitoks tragiškas personažas. Jis išeina iš kalėjimo anksčiau laiko, gauna antrą šansą ir nori susitvarkyti savo gyvenimą – priešingai negu Montana, kuris kuria tik chaosą. Karlito nori siekti svajonės apie idilišką ramų kampelį, bet tuo pačiu negali nusižengti savo senamadiškiems principams apie teisingus poelgius, ištikimybę draugams, vyro garbės kodeksui.

Daryk, ko negali

L.Strasberg sakydavo aktoriams: „Nedaryk to, ką gali. Daryk tai, ko negali. Taip tu mokaisi.“ A.Pacino tą nuolat pamena ir tai paaiškina jo netikėtus ir rizikingus vaidmenis filmuose „Dikas Tracy“, Andrew Niccol nepavykusioje utopinėje „S1mone“. Jo paties režisuotus filmus apie Šekspyrą ir Ričardą III, apie Oscar Wilde „Salomėją“.

A.Pacino negali gyventi santuokose, bet myli savo tris vaikus. Jis trumpam atsisako net mylimo gimtojo Niujorko dėl saulėto Los Andželo, prie kurio įpratę jo vaikai.

Aktoriaus honoraras už „Krikštatėvį“ buvo 35 tūkst. dolerių. Už vaidmenį Martin Scorsese filme „Netflix“ platformai „Airis“ – 20 mln. dolerių. A.Pacino niekada nebuvo vedęs ir retoriškai klausia žurnalistų: kodėl mentai reguliuoja mūsų asmeninius gyvenimus – vedybas, skyrybas?

Šiuo metu ruošiami keturi nauji filmai, kuriuose vaidino A.Pacino: „Billy Knight“, „Knox Goes Away“ – aktoriaus Michael Keaton režisuotas kriminalas apie žudiką, sergantį demencija, trileris „Sniff“, kuriame A.Pacino susitinka su veteranais Morgan Freeman ir Helen Mirren, ir „Tikro detektyvo“ režisieriaus Nic Pizzolatto „Easy‘s Waltz“.