An­ze­mo Ma­tu­čio 100-ąjį ju­bi­lie­jų Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­jus pa­si­ti­ko tri­mis nau­jais lei­di­niais, ku­rie bu­vo pri­sta­ty­ti sau­sio 7-ąją, po­eto gim­ta­die­nio die­ną. Dvi iš tri­jų kny­gų at­ve­ria ki­to­kią vai­kiš­kiau­siu po­etu ti­tu­luo­ja­mo kū­rė­jo as­me­ny­bę – ke­liau­to­jo, žve­jo, gam­tos my­lė­to­jo ir net­gi ei­lė­raš­čių su­au­gu­siems skai­ty­to­jams au­to­riaus. Tre­čio­ji kny­ga – ei­lė­raš­čių vai­kams rink­ti­nė „Kas žmo­giu­ko šir­dy­je“, ku­rią su­da­rė sū­nus Vy­tau­tas Ma­tu­le­vi­čius, nu­spal­vin­ta įspū­din­go­mis dai­li­nin­kės Li­nos Eit­man­ty­tės-Va­lu­žie­nės iliust­ra­ci­jo­mis.

Skam­bė­jo pa­ties po­eto bal­sas

Sim­bo­liš­ka, kad 100-ojo po­eto gim­ta­die­nio šven­tė, į ku­rią su­si­rin­ko po­eto ar­ti­mie­ji ir bi­čiu­liai, pra­si­dė­jo gar­so įra­šu. Ja­me ei­les skai­tė pats An­zel­mas Ma­tu­tis. Ei­lė­mis ir mu­zi­ki­niais in­tar­pais džiu­gi­no tarp­tau­ti­nio pra­di­nių kla­sių mo­ki­nių raiš­kio­jo skai­ty­mo kon­kur­so „Tau, vai­ku­ti, do­va­no­ju…“ lau­re­a­tai.

Ren­gi­nį ve­dė Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus mu­zie­ji­nin­kas-edu­ka­to­rius Gied­rius Ber­na­ta­vi­čius – kny­gos „Pa­žin­tis su An­zel­mu Ma­tu­čiu“ su­da­ry­to­jas ir vie­nas iš teks­tų au­to­rių.

G.Ber­na­ta­vi­čius sa­ko, kad jam ne­ki­lo klau­si­mų, kas tu­rė­tų bū­ti „Pa­žin­ties su An­zel­mu Ma­tu­čiu“ teks­tų au­to­riai, o šie ne­su­abe­jo­jo, ar lei­di­nys iš­vys die­nos švie­są. Dar iki Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bai pa­tvir­ti­nant kny­gos fi­nan­sa­vi­mą, teks­tai jau bu­vo įpu­sė­ti reng­ti, nes au­to­riai en­tu­zias­tin­gai su­ti­ko ben­dra­dar­biau­ti, jaus­da­mi sa­vo dar­bo pras­mę.

Vai­kų li­te­ra­tū­ros ty­ri­nė­to­ja pro­fe­so­rė Gra­ži­na Ska­bei­ky­tė-Kaz­laus­kie­nė kny­go­je nau­ju žvilgs­niu įver­ti­na po­eto kū­ry­bą ir jos ak­tu­a­lu­mą šian­dien. Il­ga­me­tė po­eto bi­čiu­lė Bi­ru­tė Švagž­die­nė da­li­ja­si pri­si­mi­ni­mais apie lai­ko­tar­pį, ku­rį A.Ma­tu­tis pra­lei­do Pa­uo­su­pė­je. Mu­zie­ji­nin­kė Vil­man­tė Pet­ru­se­vi­čie­nė ap­žvel­gia A.Ma­tu­čio na­mus ir juo­se esan­čius mu­zie­ji­nius eks­po­na­tus.

„Gi­rios te­le­vi­zo­rių“ per­ra­šė aš­tuo­nis kar­tus

A.Ma­tu­čio me­mo­ria­li­nia­me mu­zie­ju­je sau­go­ma 5 tūks­tan­čiai eks­po­na­tų, kny­gos iliust­ra­ci­jo­se ma­to­me ke­lis šim­tus. Apie juos pa­sa­ko­ja ge­riau­siai šio mu­zie­jaus fon­dus pa­žįs­tan­ti mu­zie­ji­nin­kė V.Pet­ru­se­vi­čie­nė.

Pa­sa­ko­ja ir apie tuos, ku­rie eks­po­zi­ci­jo­je gal­būt iš pir­mo žvilgs­nio ne­krin­ta į akis: bliz­ges žve­jy­bai ir jų at­si­ra­di­mo is­to­ri­jas, apie po­eto laiš­kus sū­nui į Ru­mu­ni­ją.

„Pa­žin­tis su An­zel­mu Ma­tu­čiu“ – iš­ma­ni kny­ga, iliust­ruo­ta nuo­trau­ko­mis ir QR ko­dais, ku­riuos nu­skai­čius ga­li­ma pa­si­žiū­rė­ti vaiz­do įra­šus. Juo­se vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mais da­li­ja­si po­eto sū­nūs Va­len­ti­nas ir Vy­tau­tas Ma­tu­le­vi­čiai, bi­čiu­lė B.Švagž­die­nė, po­eto mo­ki­nė Liu­ci­ja Pet­raus­kai­tė-Snars­kie­nė.

Ar kny­gos su­da­ry­to­jas, mu­zie­ji­nin­kas G.Ber­na­ta­vi­čius, reng­da­mas šį lei­di­nį, at­ra­do sau kaž­ką nau­jo, ne­ti­kė­to, į ką ga­lė­tų at­kreip­ti ir bū­si­mų skai­ty­to­jų dė­me­sį?

Jis sa­ko: „To­kių mo­men­tų tik­rai bu­vo. Pa­vyz­džiui, koks ne­ti­kė­tai il­gas ei­lė­raš­čio ke­lias pas skai­ty­to­ją – po­emą „Gi­rios te­le­vi­zo­rius“ A.Ma­tu­tis per­ra­šė net aš­tuo­nis kar­tus! La­bai įdo­mu pa­ly­gin­ti pir­mą ir pas­ku­ti­nį va­rian­tą, gal­būt ši kū­ry­bi­nė vir­tu­vė lauk­tų ir rim­tes­nės li­te­ra­tū­ro­lo­gi­nės ana­li­zės. La­bai įdo­mios ir re­cen­zen­tų pa­sta­bos po­eto kū­ry­bai, ku­rios, iš mū­sų lai­ko per­spek­ty­vos žiū­rint, at­ro­do net­gi juo­kin­gos, esą po­etas „ne­ak­tu­a­li­zuo­ja so­vie­ti­nės pro­ble­ma­ti­kos“.

Vai­kiš­kiau­sias Lie­tu­vos po­etas ra­šė ir su­au­gu­siems

Ant­ro­ji nau­ja kny­ga – An­zel­mo Ma­tu­čio kū­ry­bos rink­ti­nė „Kas žmo­giu­ko šir­dy­je“, ku­rią pa­ren­gė aso­cia­ci­ja „Slink­tys“. Pa­sak lei­dė­jų, ši rink­ti­nė gi­mė iš sva­jo­nės su­da­ry­ti ga­li­my­bę šiuo­lai­ki­niam skai­ty­to­jui su­si­pa­žin­ti su trum­po­jo ei­lė­raš­čio vai­kams meist­ru. Teks­tus kny­gai kruopš­čiai at­rin­ko po­eto sū­nus Vy­tau­tas Ma­tu­le­vi­čius.

A.Ma­tu­tis ra­šė ir su­au­gu­siems, bet po­eto jiems skir­ti ei­lė­raš­čiai iš­leis­ti tik pa­si­tin­kant ra­šy­to­jo gi­mi­mo šimt­me­tį. Dau­gu­ma rin­ki­nio „Įsi­li­pau į ža­lią bokš­tą“ ei­lė­raš­čių nie­kur ne­pub­li­kuo­ti ir ne­ži­no­mi, juos iš­lei­do aso­cia­ci­ja „Ma­tu­čio na­mai“, su­da­ry­to­ja – jos va­do­vė V.Pet­ru­se­vi­čie­nė.

„Jam bu­vo apie 40 me­tų, kai jis ra­šė tuos ei­lė­raš­čius. Ir jie to­kie la­bai jaut­rūs, ly­riš­ki, bet ir la­bai eko­lo­gi­ne te­ma­ti­ka. Apie žmo­gų, ką ap­skri­tai žmo­gui reiš­kia miš­kas <...> Kaip tas žmo­gus tu­ri elg­tis su gam­ta. Tas san­ty­kis jam jau ta­da bu­vo svar­bus, kad rei­kia sau­go­ti, kad ne­ga­li­ma be at­van­gos nau­do­tis miš­ko gė­ry­bė­mis“, – sa­ko kny­gos su­da­ry­to­ja. So­viet­me­čiu da­lis šių ei­lė­raš­čių bu­vo pa­teik­ta lei­dyk­lai, ta­čiau die­nos švie­sos jie taip ir ne­iš­vy­do.

„Kar­tais ten­ka iš­girs­ti klau­si­mą: ar Ma­tu­tis yra ak­tu­a­lus šian­dien? Ži­no­ma taip, juk sa­vo kū­ry­bo­je jis iš es­mės kal­ba apie tą pa­tį, kas rū­pi ir mums šian­dien. Apie eko­lo­gi­ją, gam­tos sau­go­ji­mą, san­ty­kį su ja, net­gi gy­dy­mą – miš­ko mau­dy­nes. Apie tai, kad ne­rei­kia vis­ko iš­pjau­ti ir už­terš­ti ap­lin­kos – čia su­au­gu­siems, o vai­kams jis la­bai pa­pras­tai ir su­pran­ta­mai po­eti­ne kal­ba pa­aiš­ki­na eko­lo­gi­nes te­mas. Pa­ga­liau, jei Ma­tu­tis ne­bū­tų ak­tu­a­lus šian­dien, var­gu ar jo kū­ry­ba bū­tų pro­gra­mi­nė pra­di­nė­se kla­sė­se“, – svars­to G.Ber­na­ta­vi­čius.

Vi­sas tris kny­gas, iš­leis­tas po­eto A.Ma­tu­čio 100-ajam gi­mi­mo ju­bi­lie­jui, jau ga­li­ma įsi­gy­ti Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je.