Suostiečiams gėda
– Didžiausias bendruomenės rūpestis gausinti istorinį palikimą, saugoti ir prižiūrėti su knygnešyste susijusius objektus, – pasakoja Aldona Vėjelienė. Buvusi mokytoja pasitinka ir lydi ekskursijas iš visos Lietuvos. Ekskursijų daug. A. Vėjelienė neslepia: jai gėda prieš ekskursantus, nes su knygnešyste susiję objektai negailestingai nyksta. Pasak A. Vėjelienės, Suoste, 1987 m. rugsėjo mėnesį prie plento Biržai-Germaniškis keliuko, dabar jau Jurgio Bielinio gatvės, vedančios į knygnešio gimtinę pastatyta originali rodyklė lyg koks pasityčiojimas – vos įžiūrima, skardinis knygnešio logotipas nuplėštas ir neatnaujintas, likęs tik metalo smaigalys. Prie Bielinių sodybos Purviškių kaime mediniame stogastulpyje išraižyti ir įamžinti knygnešystės herojai: Ona, Jurgis, Andrius Bieliniai bei iškaltas tekstas juoduoja, sunkiai beįskaitomas. Skulptūros ir rodyklių autorius – liaudies meistras Leonas Juozonis. Skulptūros sukurtos knygnešio artimųjų, Jurgio Bielinio šeimos rūpesčiu. Prie legendinio knygnešio Jurgio Bielinio ąžuolo 20 tonų sveriančiame akmenyje knygnešio bareljefo nebeįžiūrėti, jis apsamanojęs... Pasak suostiečių, į Bielinių gimtinę ekskursantai važiuoja Jurgio Bielinio gatve. Vietiniai patys išsirinko šiai gatvei tokį pavadinimą. Gatvėje duobė prie duobės. Suostiečiai mena: kaip tik rinkimai į Seimą, į rajono tarybą, taip pasipila būsimų kandidatų vizitai ir pažadai, kad gatvė bus išasfaltuota. Gatvė pažadais asfaltuojama jau 30 metų.Viešoji biblioteka nešioja knygnešio vardą
Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė "Biržiečių žodžiui" kalbėjo: – Biblioteka nuo 2010 metų nešioja knygnešio Jurgio Bielinio vardą, taigi jau 10 metų bibliotekos kolektyvas nematerialiu pavidalu puoselėja ir puoselės knygnešio atminimą: kiekvienais metais organizuojame renginius Knygnešio dienai, lankome J. Bielinio kapą, bendraujame su Bielinio giminaičiais. Knygnešių karaliumi tituluojamo Jurgio Bielinio atminimą, kaip ir bet kurio kito įžymaus kraštiečio, puoselėti būtina. Dėl materialaus atminimo puoselėjimo pirmiausia, manau, reikia rūpintis seniūnijai, – įsitikinusi direktorė. [caption id="attachment_103087" align="alignnone" width="1024"] Nuoroda į Purviškius. Vietoj skardinės knygnešio skulptūrėlės likęs tik metalinis smaigalys.Reginos VAIČEKONIENĖS nuotr.[/caption]
Bielinio kapas – valstybės rūpestis
Knygnešio vaikaitė biržietė Gražina Navalinskienė "Biržiečių žodžiui" pasakojo apie gražią Bielinių giminės tradiciją. Biržų krašte jau vyko ne vienas Bielinių giminės susitikimas. – Dėl šeimyninių aplinkybių, pablogėjusios vyro sveikatos man jau sunku pasiekti ir lankyti knygnešio Jurgio Bielinio, kitų artimųjų kapus. Nors prie knygnešio kapo nelabai ką gali ir nuveikti. Kapas – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Bet ilgai mynėme mes, trys seserys – Gražina, Aušra ir aš kelius, kad paminklas būtų sutvarkytas. Rašėme prašymus, skambinome. Praėjusiais metais sutvarkė. Su mumis niekas nieko nederino. Darbo negaliu peikti, sutvarkė, bet darbus meistrai atliko vyriškai. Po remonto prie kapo radau pridrabstyta cemento likučių. Rinkau apie dvi valandas. Labai reikėtų išgrįsti taką plytelėmis prie knygnešio kapo, nes kartais būna taip šlapia, negalima prie kapo prieiti. Valdininkai mus perspėjo, kad mes patys nesiimtume jokios iniciatyvos, nes uždės baudą. Taip, kad nelabai ką mes, artimieji, ir galime padaryti. Tik pagrėbstyti lapus, žvakelę uždegti. Daugiausiai bendraujame su suostiete Aldona Vėjeliene, – kalbėjo biržietė Gražina Navalinskienė. Ji sutinka: knygnešio atminimo ženklai nyksta. Laikas negailestingas.Stogastulpis išbrauktas iš paveldosaugos objektų
Biržų rajono architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas paveldosaugininkas Dalius Mikelionis džiaugiasi, kad praėjusiais metais Biržų rajono savivaldybė skyrė pinigų ir knygnešio paminklas – ištrupėjusios skylės, siūlės užbetonuotos, autentiška plokštė nuvalyta, nulaužta kryžiaus kryžma atkurta. Remonto darbams buvo privaloma skelbti konkursą. Darbus atliko konkursą laimėjusi viena Pasvalio firma, turinti leidimą tvarkyti paveldosaugos objektus. Atliktų darbų vertė apie tūkstantį eurų. Pasak paveldosaugininko, Biržų rajone apie 500 kultūros paveldo objektų, visi jie prašosi atnaujinimo, o lėšų nėra. Pavyzdžiui, praėjusiais metais, Biržų rajono savivaldybė skyrė lėšų 5 tokiems objektams, tarp jų ir knygnešio Jurgio Bielinio kapui. Paveldosaugininkas patikslino: saugotinų kultūros vertybių sąraše įtrauktas knygnešio J. Bielinio kapas ir jo sodyba Purviškių kaime. Purviškių kaime Bielinių sodybos stogastulpis 2018 m. jau išbrauktas iš paveldosaugos objektų sąrašo. Šalia Bielinio ąžuolo stovintis akmuo su bareljefu, kaip ir nuoroda – taip pat ne kultūros paveldo objektai. Knygnešio Jurgio Bielinio atminimo ženklų išsaugojimu labiau priklausytų rūpintis Nemunėlio Radviliškio seniūnijai, bet... [caption id="attachment_103088" align="alignnone" width="1024"] Nuo 2018 metų stogastulpis nebe kultūros saugomas objektas.Reginos VAIČEKONIENĖS nuotr.[/caption] – Taip, bet nerekomenduočiau ir nebūčiau patenkintas, jeigu restauracijos darbų imtųsi ne specialistas, o atsitiktinis seniūnijos siųstas meistras. Šį klausimą ne kartą svarstėme su Nemunėlio Radviliškio seniūnu Giedriumi Kubiliumi, bet tokių žmonių sunku rasti, o be to niekas už dyką ir nedirbs, – pabrėžė paveldosaugininkas Dalius Mikelionis. Jis prisiminė: prieš kelerius metus renkant Lietuvos metų medį buvo pasiūlytas ir Purviškių kaime žaliuojantis knygnešio Bielinio ąžuolas. Ąžuolas pateko tarp 12 pretendentų, bet pritrūko balsų, kad jis būtų išrinktas Lietuvos metų medžiu.
Ne viską įmanoma išgelbėti
Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūnui Giedriui Kubiliui ši tema artima. Pasak seniūno, jo tėvukas irgi prisidėjęs prie knygnešio J. Bielinio atminimo įamžinimo. G. Kubilius tik patvirtina liūdną faktą: seniūnija neturi kompetentingų darbuotojų, kurie imtųsi stogastulpio ir akmens restauravimo darbų. Darbas atsakingas, nemokšiškai dirbant galima viską dar labiau sugadinti. Pasak seniūno, medinės skulptūros Purviškių kaime jau nebeišgelbėsi – 30 metų praėjo. Medis laikinas. Akmuo irgi lauko, nedėkingas. Nuo akmens vien samanas nušveisti neužtenka, reikėtų ir bareljefo kontūrus gilinti. Akmenyje bareljefas, pasak seniūno, dar įžiūrimas. – Seniūnija kiek gali, tiek teritoriją prižiūri. Patvarkome minimaliai. Šienaujame, atnaujiname rodykles, nudažome tvorą, vartelius prie ąžuolo. Surenkame medžio šakas, – pasakojo seniūnas. Seniūnas įsitikinęs: kol žmogui bus reikalinga knyga, tol bus gyvas ir knygnešio atminimas. Įvairiausi atminimo ženklai – tik laikini simboliai.