Nors po skyrybų vaikų globa paprastai atitenka motinai, filologas Virginijus Gasiliūnas nusprendė kitaip. „Pasakiau, kad galiu pasirūpinti vaikais, o ji gali pradėti gyventi su kitu vyru“, – LRT RADIJUI pasakoja jis. Gyvenimo „netradicinėje“ šeimoje patirtimi dalijasi ir homoseksualios orientacijos neslepianti Ausma, dirbanti muzikos mokytoja bei vadovaujanti bažnyčios chorui. Anot jos, pamažu keičiasi visuomenės ir netgi Bažnyčios požiūris į homoseksualius žmones.

V. Gasiliūnas prisimena savo draugystės su buvusia žmona pradžią. Pirmasis sūnus gimė, kai Virginijui buvo 22-eji, o žmona buvo trejais metais jaunesnė. Jauna šeima gyveno su žmonos tėvais. Po šešerių su puse metų gimė dar vienas sūnus.  Vėliau, po beveik dešimtmečio gyvenimo kartu, poros keliai išsiskyrė.

„Nežinau kodėl, bet taip susiklostė, jog žmona nusprendė, kad mums nereikėtų gyventi kartu. Maždaug po pusmečio vyko didžiosios derybos – kas vis dėlto globos vaikus. Kadangi likau vienas, pasakiau, kad galiu pasirūpinti vaikais, o ji gali pradėti gyventi su kitu vyru“, – sako V. Gasiliūnas.

Jis džiaugiasi, kad, dirbdamas redaktoriumi, turėjo gana laisvą darbo grafiką. Tai jam leido suderinti darbą ir rūpinimąsi vaikais, kurių vienas tuo metu ėjo į trečia klasę, kitas – į darželį. Vyras pripažįsta, kad auginant du vaikus jam teko susidurti su kurioziškais nutikimais.

„Vaikas, žaisdamas su degtukais, buvo padegęs namus. <...> Įrenginėjome butą, jame buvo plastmasinė šiukšliadėžė, pripilta atliekų nuo obliavimo, šlifavimo. Vaikas, manė, kad degtukas užges, kol jį numes, – prisiminimais dalijasi V. Gasiliūnas. – Sugrįžtame su mažuoju iš darželio, pradarome duris, o namai – pilni dūmų. Greitai išvėdinome. Ačiū Dievui, kad ten buvo tik pjuvenos, kurios skleidė dūmus. Jokios ugnies nebuvo.“

<...>

Mokykloje muzikos mokytoja dirbanti ir bažnyčios chorui vadovaujanti Ausma jau seniai neslepia, kad yra homoseksuali ir atvirai apie tai kalba.

„Mano šeima man yra aš ir mano partnerė. Dažnai šeimos nariais laikau ir savo tėvus. Kai žmonės pradeda kartu planuoti iš pradžių savo dieną, vėliau – savaitę ar net kitos vasaros atostogas, o dar vėliau ir tikslus po daug metų, tada atsiranda šeiminiai santykiai. Nesvarbu, kiek jie trunka, bet tada žmonės savo draugystę suvokia kaip šeimą“, – teigia pedagogė.

Paklausta, ar, įteisinus vienos lyties asmenų partnerystę, oficialiai įformintų savo santykius, Ausma nedvejodama atsako, kad taip.

„Manau, kad šia galimybe pasinaudotų daugybė porų, kurios labai seniai gyvena kartu. Taip pat ir tie, kurie turi trumpalaikius santykius bei po mėnesio galbūt skirsis, – įsitikinusi Ausma. – Lygiai taip pat ir heteroseksualios poros, kurių santuokos dažnai netveria ilgai, mielai pasinaudotų partnerystės galimybe. Tai pagerins tų žmonių gyvenimo kokybę.“

Pedagogė pasakoja buvusi atleista iš bažnyčios vargonininkės pareigų, kai ją darbdaviai pamatė dalyvaujančią „Baltic Pride“ eitynėse. Anot Ausmos, vietojr jos į darbą buvo priimtas kompetencijos neturintis žmogus.

„Galiausiai mane vėl pakvietė dirbti ten pat. Keičiasi visuomenės, taip pat ir Bažnyčios, požiūris. Homoseksualumo tema nebėra tabu, – teigia pedagogė. – Tiesiog aš ateinu dirbti, tai daryti moku ir stengiuosi, nes darbas man patinka. Pas mane žmonės ateina mokytis muzikos, giedoti.“