Jau ne vienerius metus Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name organizuojamos etninės kultūros tradicijų puoselėjimą bei išsaugojimą skatinančios veiklos vaikams.

Šį sykį vykusiame edukaciniame projekte „Žalčio simbolis lietuvių liaudies mene“ dalyvavo daugiau nei trisdešimt 7–14 metų mokinių. Projekto metu vaikai turėjo progą plačiau sužinoti apie žalčio simbolio reikšmę lietuvių liaudies mene.

Gausu veiklų

„Projekto metu vaikai susipažino su žalčio simboliu bei jo vaizdavimu lietuvių liaudies mene, tautosakoje, turėjo progą jį paliesti savomis rankomis ir išgirsti unikalių pasakojimų apie archeologinių kasinėjimų metu aptiktus žalčio simbolius.

Įsisavinę teorinę medžiagą, vaikai ėmėsi praktinių užduočių. Panaudodami žalčio simbolį, vaikai audė knygų skirtukus, kūrė žalvarinį papuošalą, kūrybiškai ir žaismingai inscenizavo pasaką „Eglė žalčių karalienė“, iš siūlų mokėsi pinti apyrankes, iš vilnos nusivelti seges, iš molio nusilipdyti keraminius indelius, iš medžio pasigaminti amuletus, iš vytelių nusipinti žalčiuką, nusimarginti kiaušinius vašku, iš popieriaus išsikarpyti interjero papuošimų“, – pagrindines projekto metu įgyvendintas veiklas vardija edukacinio projekto „Žalčio simbolis lietuvių liaudies mene“ vadovė Jūratė Atkočiūnienė.

Laikas pajudėti

Paskutinę projekto dieną buvo surengta moksleivių darbelių paroda, kuriuose pagrindinis motyvas – žaltys. Vaikai pasidalino savo įspūdžiais, įgytomis naujomis patirtimis.

Mokiniai taip pat įsitraukė į įdomių judriųjų žaidimų virtinę, kur lyg žalčiukai rangėsi ir kiekvienas bandė parodyti savo pranašumą.

Apsaugo nuo blogio

„Žaltys – neįprastas gyvūnas, žavintis savo paslaptingumu, lankstumu, judrumu. Mūsų senoliai ypač mylėjo, saugojo ir tikėjo nepaprastomis žalčio galiomis. Daugeliui jis prilygo ir buvo laikomas gerąja namų dvasia, kitiems jis buvo lyg globėjas, gyvybės, energijos ir nemirtingumo simbolis, suteikiantis apsaugą nuo blogio, pykčio ir kitokių negandų“, – apie žalčio reikšmingumą lietuvių liaudies kultūrai pasakoja J. Atkočiūnienė.

Svarbu perduoti

Anot projekto vadovės, šiandien, kai taip stipriai visų gyvenimus veikia informacinės technologijos, labai svarbu jaunam žmogui perduoti etninės kultūros vertybes.

„Išradingi, naujų formų užsiėmimai, kurių metu vaikai gali pažintį senąjį lietuvių liaudies meną, prisiliesti prie senolių kultūrinio paveldo, suteikia progą perduoti senąją kultūrą išmanančių žmonių turimą patirtį jaunajai kartai“, – tikina J. Atkočiūnienė.