Iki kalendorinio pavasario lieka keletas dienų, bet Berlyne jau šilta ir smagu. Laukiu konkurso pabaigos ir vaikštau po įvairius papildomus renginius. Jų tikrai daug ir jie išmėtyti po visą miestą.

„Femme“

Įdomiausiu Berlyno filmu man tapo anglų trileris „Femme“. Jį pamačiau informacinėje „Panoramos“ programoje, kurioje svarbiausią prizą renka žiūrovai, balsuodami anketomis į specialias rinkimų dėžes.

Lietuvių kino jaunimas seniai man rekomendavo pamatyti šį filmą, bet ilgai negalėjau gauti bilietų net su prestižine spaudos akreditacija. Vargais negalais gavau ir specialiai važiavau į „Titania Palatz“ kino teatrą prie legendinio Berlyno zoologijos sodo. Sienos čia išdekoruotos žinomų filmų personažais. Sinefilui artima, palanki aplinka. Mielai čia lankysiuos dažniau.

 „Femme“ reiškia tiesiog moters lytį. „Femme Fatale“-lemtinga moteris. Abu šie apibrėžimai filme svarbūs, nors pasakoja jis keršto istoriją gėjų pasaulyje. Juodaodis vyrukas Žiulis vakarais apsirengia puošniais moteriškais rūbais ir šoka erotiškus šokius naktiniame klube. Vieną kartą jį sumuša homofobiški smurtautojai. Sutikęs vieną iš jų, jis ryžtasi kerštui. Tiek skelbia oficialūs filmo anonsai, žadėdami mums smurto ir įtampos dramą. Kupiną nuogų kūnų, raumenų ir prievartos.

Šis filmas patvirtina eilinį įdomumo receptą-kontrastą. Traumą patyręs gėjus patenka tarp agresyvių fašistuojančių vyrukų ir žiūrovai įsitempę-tuoj kažkas atsitiks. Įdomu, kad atsvarai pasirinktas atvirkštinis modelis panašiai veikia. Buvęs smurtautojas patekęs į atvirų gėjų pasaulį -irgi nesijaučia jaukiai. Tokia situacija sukelia ne tik juoką, bet ir rimtą saspensą. Pasikeitimo rolėmis žaidimai dažniausiai naudojami banaliose komedijose. Šį kartą meistriškai sukaltas trileris priverčia mus jaudintis dėl realistinio pavojaus.

„Femme“ nėra paprastas filmas. Jis drąsiai ir nuosekliai pasakoja apie budelio ir aukos santykius, panašiai kaip Lilianos Cavani „Naktinis portje“. Seksas kaip ginklas ir žmogaus metamorfozės primena skandalingą W. Friedkino „Cruising“. Ironiško dekadentiško nuaro stilius koketuoja su airio Neilo Jordano „The Crying game“. Anglų aktorius George MacKay ir Nathan Stewart-Jarrett puikiai vaidina du pagrindinius veikėjus. Semo Mendeso karo dramoje „1917“ matėme George MacKay kareivio, skubančio atlikti misiją, vaidmenyje. Trileryje „Femme“ jis sugeba būti stiprus ir silpnas, tvirtas ir apgailėtinas vienu metu. Filmas meistriškai vysto veiksmą per seksualinį potraukį, bet nenukrypsta į spekuliaciją detalėmis. Tokiu būdu peržengia LGBT kino ribas ir tampa universaliu kūriniu apie žmogaus prigimtį ir smurtą. Apie baimę ir neapykantą.

„Begalybės baseinas“

Kita mano kelionė pavyko žymiai blogiau. Taip pat dėl populiaraus žanro vykau tolyn nuo festivalio centro. Šįkart į milžinišką Verti Music Hall kompleksą. Kava su mažu sausainiu, kuris kažkodėl pavadintas miništrudeliu, kainavo 9 eurus. Ir tai apsauga man nedavė jų suvartoti prie staliuko ramiai. Vietinis bevielis internetas neleido užsiregistruoti į kino protmūšį Vilniuje. Pagalvojau, kad ši vieta man nėra sėkminga ir neapsirikau.

„Begalybės baseinas“-taip pavadintas amerikiečių siurrealistinis trileris - nepateisino vilčių. Pasimetė tarp pramoginio žanro ir rimtos alegorijos. Jį režisavo Brendonas Kronenbergas, kanadiečių režisieriaus Deivido Kronenbergo sūnus. Obuolys nuo obels netoli krenta. Brendonas irgi neblogai kuria įtampą, sprendžia žmogaus dualizmo ir antrininko temą, rodo kūno siaubą. Filmui artėjant prie pabaigos, įtampos jam nepavyksta išsaugoti. Nėra tėvui būdingo stipraus  finalo, kuris sukrėstų. Pagrindinius vaidmenis atlieka fiziškai įspūdingas švedas Aleksandras Skarsgardas („Tarzano legenda“, „The Northman“) ir seksuali anglė Mia Goth. Rekomenduoju šį filmą vien dėl smagių palyginimų, kaip turtingi Vakarai išnaudoja silpnas Trečio pasaulio ir buvusio socializmo šalis.

„Begalybės baseinas“ buvo parodytas specialioje Berlyno premjeroje ir konkurse nedalyvauja.

„Seneka“

Vokiečių režisierius Robertas Schwentke pateko į dirbti į Holivudą („Skrydžio planas“, „RED“), bet nieko gero ten nenuveikė. Jo naujas filmas tiesiog nepavyko, bet man vistiek įdomūs istoriniai filmai ir juo labiau apie filosofus ar karvedžius. Pavadinimas sufleruoja , jog filmas pasakoja apie žinomą filosofą, kuriam imperatorius Neronas liepia nusižudyti. Dėmesio centre jo ilga fizinė mirtis. Deja, niekaip nenorintis numirti Seneka kino salėje sukėlė daugiau juoko, negu rimto dėmesio. Seneką suvaidino Džonas Malkovičius, kurį greitai pamatysime Vilniuje. „Seneka“ yra nedidelio biudžeto teatrališkas filmas. Jis irgi buvo parodytas specialioje Berlyno premjeroje .

Styvenas Spylbergas nežada sustoti

Viena iš didžiausių Berlyno festivalio pramogų-Styveno Spylbergo(Steven Spielberg) apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus.

 Ta proga Berlyno kino teatrai rodė visus jo filmus. Atsiimdamas Berlyno kino festivalio prizą, režisierius pažadėjo, kad jis nežada sustoti ir toliau kurs kiną. U2 grupės lyderis Bono teikė S.Spylbergui apdovanojimą. Prieš tai jis viso pasaulio spaudai komentavo, kad yra ypatingas S.Spylbergo filmų gerbėjas.