Prieš kelerius metus restauruotus ir šiemet baigtus įrengti Aristavėlės dvaro rūmus jau gali apžiūrėti lankytojai.

Vienoje rūmų pusėje pristatoma baldų iš įvairių Lietuvos dvarų paroda. Ją dar planuojama pildyti, o jei Mokslo taryba patvirtins, muziejininkai sako čia įrengsiantys tikrąjį dvaro interjerą, elementus, kultūros fragmentus atspindinčią ekspoziciją.

Dideliu masteliu ir prabanga Aristavėlės dvaro rūmai neišsiskiria, jie – tipiška bajoriška rezidencija. Lietuvoje tai – vienintelis toks išlikęs medinės rūmų architektūros pastatas.

Aristavos žemė, esanti dabartiniame Kėdainių rajone, Kryžiuočių kronikose paminėta 14-ojo amžiaus antroje pusėje. Tačiau Aristavėlės dvaro rūmų istorija prasidėjo gerokai vėliau, apie 1700-uosius, kai palivarkinį dvarelį įsigijo didikai Zabielos. Zabielos šiame dvare negyveno. Jame negyveno ir vėlesni dvaro šeimininkai Medekšos. Valdant Medekšų šeimai dvaras buvo nuomojamas.

„Pats blogiausias laikotarpis – sovietinis, kai pagrindinis dvaro pastatas buvo paverstas į butus. Muziejininkams nuvažiavus ardyti to, kas ten buvo padaryta, jie rado ir paršavedę kiaulę vienoje patalpoje. Bet pastatas buvo išgelbėtas“, – pasakoja Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Violeta Reipaitė.

Be ekspozicijos, dvare veiks Medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymų centras.

„Meistrystės istorija mums labai aktuali, nes mes ją esam praradę per sovietmetį, ir dabar ta meistrystė kol kas nėra puoselėjama, trūksta žinių, o kai reikia atstatinėti medinius namus mes tiesiog nežinom, nemokam“, – aiškina kultūros paveldo specialistė Rasa Bertašiūtė.

Naujajame centre dirbantys specialistai rinks medžiagą, ją tyrinės, saugos ir pastatų savininkus, valdytojus, dailides bei kitus specialistus mokys, kaip restauruoti medinės architektūros paveldą.