Sušilus orams, takus užtvindo dviratininkai. Jų gretas vis papildo naujai „atradusieji“ dviratį, susigundžiusieji pasimankštinti. Ilgiau draugaujantieji su dviračiu teigia, kad ši transporto priemonė ne tik pakeičia jų gyvenimo būdą, bet ir pakužda kūrybinių sumanymų.
Per dviračio prizmę
Fotomenininkas Ramūnas Danisevičius neslepia, kad būtent dviratis pakišo jam mintį sukurti visuomenės įvertintą ir daug parodų apkeliavusį ciklą „Dviratis lieka, o žmonės praeina“. Meninės fotografijos darbuose užfiksuoti žinomi Lietuvos politikai. Tačiau ne vieni. Jie nufotografuoti kartu su autoriaus... dviračiu. Pastarasis galbūt kažkuo ypatingas, savybėmis vertas nuotraukose įamžintų herojų? Pasirodo, ne. Viskas kur kas paprasčiau. Dirbdamas miesto centre, skendinčiame spūstyse, R.Danisevičius fotografuoti jame esančių objektų numindavo dviračiu. Juo per spūstis ir nuvažiuoti sparčiau, ir netenka sukti galvos, kur pastatyti. Atvykęs į vietą ir susitikęs su nuotraukos herojumi, kažkur greta atremdavo dviratį. Kartu ir jį įamžinant, gimė nuotraukų ciklas.
Lėmė permainas
Dviratį, tapusį jungiamąja meninės fotografijos kūrinių šerdimi, kaip transporto priemonę R.Danisevičius sakė „atradęs“ visai netikėtai. Pradžioje jį buvo pasiskolinęs iš draugo, iš kurio paskui ir nupirko. Už simbolinę kainą įsigytas dviratis ne tik „pasiūlė“ idėją meninės fotografijos kūrinių ciklui, bet ir iš esmės pakeitė fotomenininko gyvenimo būdą. Įvertinęs dviračio privalumus, R.Danisevičius jį pasirinko kaip pagrindinę susisiekimo priemonę.
Kasdien mindamas pedalus, R.Danisevičius suprato, kad jam, aukštaūgiui, būtų parankiau važiuoti aukštesniais ratais. Todėl nusprendė įsigyti kitą dviratį. Pastarojo pirkimas, anot fotomenininko, jau buvo sąmoningas procesas. Antrąjį dviratį fotografas įsigijo specializuotoje parduotuvėje, gerai suvokdamas savo poreikius ir pirkiniui keliamus tikslus.
Fotomenininkas Ramūnas Danisevičius
Apjuostų Žemę
Antrasis fotomenininko įsigytas dviratis, kaip ir pirmasis, taip pat buvo savotiškas. Juo R.Danisevičius numynė net 38 tūkst. km. Pritrūko tik 2 tūkst. km, kad pagal įveiktą atstumą apsuktų aplink Žemės rutulį, per pusiają siekiantį apie 40 tūkst. km. Deja, sulūžus rėmui, sumanymą nuvažiuotu atstumu apjuosti planetą fotografas susiejo su trečiuoju dviračiu, su kuriuo jau įveikė 21 tūkst. km.
Dviratį R.Danisevičius mina nuo pavasario iki pirmojo ledo, per sezoną įveikdamas vidutiniškai apie 7 tūkst. km. Ilgiausias atstumas, kurį kelionės aplink Lietuvą metu jam teko numinti per vieną dieną, – 277 km. Jiems nuvažiuoti sugaišęs 18 valandų, fotomenininkas sakė tokio iššūkio kartoti nebenorintis. Tačiau kažkiek trumpesnių kelionių, „proto ribose“ įveikiamų per vieną dieną, fotografas neatsisakė. Jis dviračiu yra numynęs į Palangą, iš ten per Biržus ir Anykščius grįžo į Vilnių. Beje, į tėviškę Biržuose, iki kurių iš Vilniaus susidaro apie 200 km, R.Danisevičius šiltuoju sezonu dažniausiai atrieda ir grįžta iš jos taip pat dviračiu. „Galbūt sportininkams profesionalams ar ekstremalių potyrių mėgėjams tokie atstumai ir laikas, praleistas ant dviračio, atrodo nereikšmingi. Bet aš nesiekiu kažkokių rekordų, nenoriu nieko įrodyti nei sau, nei kitiems, – pasakojo R.Danisevičius. – Leisdamasis į tolimesnę kelionę, minu dviratį gausiai apsikrovęs fototechnika, mėgstu stebėti aplinką ir fiksuoti dėmesį atkreipusius vaizdus.“
Pasirinkimo dilema
Sumaniusiesiems prisijungti prie pedalus minančiųjų draugijos kyla iš tiesų nelengvas galvosūkis, kaip pasirinkti dviratį. Dviračiais prekiaujama visur – nuo specializuotų parduotuvių iki maisto prekių tinklų. O ir pačių dviračių įvairovė margesnė už genį. Dviračių paskirties sąrašą vargu ar pateiktume vienu atsikvėpimu. Tai kalnų, miesto, plento, hibridiniai, kroso, Fix’ai, BMX, FAT, triatlono, treko, sulankstomi, varomi elektra ir kiti dviračiai. O kur dar kainų įvairovė, už naują dviratį siekianti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų? Tad priimti teisingą, pirkėjo poreikus atitinkantį sprendimą – sudėtingas uždavinys.
Ieškoti kokybiškesnio
„Bet kuriuo atveju būtina tartis su specialistais, dirbančiais specializuotose dviračių parduotuvėse ar jų prekybos centruose. Jie operatyviai ir tiksliai padės išsiaiškinti pirkėjo poreikius ir išsirinkti tinkamiausią variantą“, – teigė dviračių prekybos bendrovės „Vasarė“ vadovas Rytis Paulikaitis. Anot jo, svarbiausia – išsirinkti patikimą gaminį. Aukštesnės kokybės dviračiai yra brangesni, tačiau jie ilgiau, patikimiau tarnauja ir nereikia išlaidų jų remontui. Jau vien todėl verta įsigyti kokybiškesnį, patikimesnį ir brangesnį dviratį. Kita vertus, pirkėjai dažnai nusvyla pirštus, susigundę įsigyti pigesnį dviratį: mat jį tenka dažnai remontuoti ir per ilgesnį laiką išleisti sumas, prilygstančias kokybiškesnio dviračio kainai. Tas pats pasakytina ir apie dviračio įsigijimą iš atsitiktinių pardavėjų.
Gali būti vogti
Antrinėje rinkoje (per skelbimus ar turguose) egzistuoja gausi pasiūla naudotų vakarietiškų, tarp jų ir gerai žinomų firmų, dviračių. Su tokių dviračių pasirinkimu sietini keli aspektai. Vienas iš jų – kriminalinė kilmė, t. y. kai kurie gali būti vogti. Kita galinti kilti problema – atsarginių dalių paieška. „Būna taip, kad tokį dviratį įsigijęs žmogus puola į neviltį išgirdęs, kad už reikiamą keisti vieną atsarginę dalį teks pakloti brangiau, negu jis mokėtojo už visą dviratį“, – sakė bendrovės „Vasarė“ vadovas.
Svarbu pasverti išlaidas
Įsigyjant dviratį, reikia vadovautis tais pačiais ekonominiais kriterijais, kaip ir perkant automobilį. „Pirkėjas turėtų apsvarstyti, kas jam naudingiau – rinktis pigesnį ar naudotą daiktą ir rizikuoti patirti remonto išlaidas, o gal apsidrausti tam tikromis garantijomis, pirmenybę teikiant naujam, kokybiškesniam ir patikimesniam dviračiui“, – sakė R.Paulikaitis.