Renginyje dalyvavo ir dukra
Muzikos mokyklos direktorė prof. dr. Aldona Vilkelienė padėkojo renginio svečiams – Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojai Valei Gibienei, Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkei Nijolei Makštutienei, Kultūros skyriaus vedėjai Vilmai Liaukuvienei, Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiajai specialistei Daivai Pasaravičienei.
Taip pat paminėjo, kad J.Karpavičius Alytaus kultūrai atidavė 50 savo brandžiausių gyvenimo metų, todėl būtina prisiminti kompozitoriaus nuveiktus darbus, puoselėti jo atminimą bei įamžinti nuopelnus, vertus Alytaus miesto garbės piliečio vardo.
Klausytojus džiugino Muzikos mokyklos mokinių atliekama J.Karpavičiaus muzika: „Per pušynėlį“, kurį atliko 6 kl. mokinys Arnas Krasnickas (mokytojas Rimantas Jočys, pučiamųjų instrumentų mokytojas ekspertas; akompanavo mokytoja Sonata Bazevičienė, vyresnioji fortepijono mokytoja), styginių instrumentų kvartetas – Viltė Maselskaitė, 7 kl., Gerda Brazaitė, 7 kl., Goda Gudeliauskaitė, 7 kl., Kamilė Dvilinskaitė, 7 kl. – atliko „Kalbin mus berneliai“ (kvarteto mokytoja Rita Frendzelienė, smuiko mokytoja ekspertė), liaudies instrumentų orkestro grupė atliko du kūrinius – „Silgioniukė“ ir „Maršas“ (orkestro mokytojai – Violeta Prakapavičienė, kanklių mokytoja metodininkė, Edita Radvilavičienė, kanklių mokytoja metodininkė, Dainius Stepanavičius, vyresnysis birbynės mokytojas).
Muzikos mokyklos teorinių disciplinų mokytoja metodininkė Alytė Vitkauskienė apžvelgė ryškiausius J.Karpavičiaus gyvenimo ir kūrybos etapus, o skaidrėmis pasakojimus iliustravo kanklių mokytoja metodininkė V.Prakapavičienė.
Renginyje dalyvavo ir J.Karpavičiaus dukra Marija Karpavičiūtė-Bagdanavičienė. Ji su ašaromis akyse dėkojo mokyklos bendruomenei už renginį, skirtą jos tėvelio 90-osioms gimimo metinėms paminėti, prisiminė šeimos šventes, pasakojo apie muzikinį auklėjimą šeimoje, apie grojimą kapeloje.
Alytaus kultūrinio gyvenimo šviesulys
J.Karpavičius buvo nepaprastai energingas bei pasišventęs Alytaus kultūros veikėjas. Nuo pat grįžimo iš tremties 1957 metais jis įsiliejo į miesto kultūrinį gyvenimą – subūrė kanklininkių ansamblį, skudutininkų grupę, vadovavo pirmajai liaudiškos muzikos kapelai „Dzūkija“, garsinusiai Alytaus ir Lietuvos vardą svečiose šalyse: Rusijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Vietname, Moldavijoje.
Nuo pat savo muzikinės veiklos pradžios kapela dalyvavo visose dainų šventėse, rajonų šventėse bei kituose renginiuose. Ne veltui J.Karpavičius Lietuvos kultūros ir meno darbuotojų buvo vadinamas „Dzūkijos maestro“ arba „Dzūkijos kapelų tėvu“.
Aktyvia koncertine veikla J.Karpavičius užsiimdavo nepaisydamas to, kad už koncertą gaudavo vos vieną rublį! Jis buvo ir vienas iš 1972 metais susikūrusio Alytaus medvilnės kombinato dainų ir šokių ansamblio, vėliau gavusio „Varsos“ vardą, steigėjų bei užėmė pirmojo meno vadovo pareigas.
Turėdamas didelį autoritetą tarp kultūros darbuotojų, saviveiklininkų, mokytojų, J.Karpavičius tais pačiais metais suorganizavo pirmąjį Alytaus, Varėnos, Lazdijų rajonų liaudies dainų ir instrumentinės muzikos konkursą „Dzūkų godos“. Šis konkursas išsiplėtė iki tarptautinio, vienu metu jame dalyvavo per 400 dalyvių.
Konkurso dvasią bei tikslus geriausiai nusako paties J.Karpavičiaus žodžiai: „Norėtųsi, kad dalyvautų daugiau moksleivių, būtų mažiau modernizmo, kuo daugiau autentiškumo, kad žmonės, kurie turi senoviškų rūbų, pasipuoštų jais konkurse.“
„Dzūkų godos“ buvo organizuojamos dėl kompozitoriaus patriotizmo ir dvasios užsidegimo. Deja, vėliau neatsirado entuziastų, norinčių tęsti šią kilnią kultūrinę misiją, stigo ir finansinės paramos. Liko tik J.Karpavičiaus sukurtas instrumentinis kūrinys „Dzūkų godos“, į kurį autorius įpynė tyliu priekaištu dvelkiantį motyvą „Ko nutilo dainos“.
Uolus pedagogas, dvasinių vertybių puoselėtojas
Dar 1962 metais kompozitorius buvo pakviestas dirbti į Alytaus muzikos mokyklą. Čia atsiskleidė kaip gabus, sumanus pedagogas, savo darbštumu uždegantis mokinius, kurių išugdė ne vieną dešimtį.
Požiūrį į mokytojo darbą geriausiai nusako jo paties žodžiai: „Visais amžiais žmonės mokė vaikus to, ką jie patys mokėjo: darbo, kultūringo elgesio, tautinių tradicijų puoselėjimo, pagarbos visa kam, kas gera ir dora. Mes turime pavyzdžiais pradėti auklėti vaikus tautine dvasia, kad tradicijos, papročiai ir kultūra taptų jiems gyvenimo poreikiu ir pareiga.“
J.Karpavičiaus iniciatyva mokykloje įsteigtas pučiamųjų instrumentų skyrius, jis subūrė ir liaudies instrumentų orkestrą, mokė vaikus groti birbyne. Pedagogas taip pat dirbo ir 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dabartinė Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija), kur vadovavo pučiamųjų orkestrui bei pastatė savo sukurtą operą-žaidimą „Pilis – pilaitė“.
Daugelis dabartinių Alytaus muzikos mokyklos mokytojų mena J.Karpavičių kaip nepaprastai šiltą, inteligentišką, santūrų, paprastą ir atsidavusį savo darbui pedagogą bei su didele pagarba mini nuoširdų jo charakterį. Jo širdies šiluma dar ilgam liks jį pažinojusiųjų atmintyje.
Mokytoja metodininkė V.Prakapavičienė prisimena: „Su J.Karpavičiumi dirbome rinkdami tautosaką. Mačiau, kaip jis nuoširdžiai su kiekvienu žmogumi šneka, atrodo, visi savi, visi čia jį pažįsta. Nors aš atvykusi dirbti į Alytų buvau dar visai jaunutė, J.Karpavičius su manimi bendravo kaip su bendraamže – niekad nepažemindavo, nepasijuokdavo. Eidavau pas jį kaip pas tėvą, brolį. Bet kada gaudavau patarimą.“ Jo dora, moralė, meilė Tėvynei tapo puikiu pavyzdžiu muzikos aukštumų siekiančiam Alytaus jaunimui.
Muzika alsuoja lietuviška dvasia
J.Karpavičius daug prisidėjo puoselėjant tautines vertybes, o sunkūs tremties metai įkvėpė siekti tautiškumo ir muzikoje. Lietuviški motyvai užima ypatingą vietą kompozitoriaus kūryboje.
„Kai pavargstu, įsiklausau į senąsias lietuvių liaudies dainas, užrašytas iš žilagalvių kaimo dainininkų lūpų. Jos mane nuramina, pakelia dvasią“, – kalbėjo J.Karpavičius.
Nuo 1965 metų jis buvo Lietuvos Respublikos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos narys, užrašęs 345 liaudies dainas, kurias perdavė Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui.
Alytų garsina ir J.Karpavičiaus dainų rinkiniai – „Tėvynės aukuras“, kuriame kūriniai skirti kariui Artūrui Sakalauskui, kunigui Juozui Zdebskiui bei žuvusiesiems tremtyje atminti, o dainų žodžiams naudota alytiškių poečių Izabelės Balčiūnienės ir Mildos Zaveckienės poezija, bei „Tau, Alytau“, kuriame kompozitoriaus harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, instrumentiniai kūriniai, originalios dainos pagal dzūkų krašto autorių Antano Saulyno, Anzelmo Matučio, Izabelės Balčiūnienės eiles. Taip kompozitorius prisidėjo ir prie dzūkiškosios poezijos sklaidos muzikiniame pasaulyje.
Už kūrybą ir pedagoginę veiklą 1994 metais J.Karpavičiui paskirta Alytaus miesto savivaldybės kultūros premija, o jo asmens fondas Alytaus kraštotyros muziejuje pradėtas formuoti dar 1980 metais, kai muziejui buvo perduoti pirmieji jo, kaip kapelos vadovo, pelnyti diplomai, garbės ir sveikinimo raštai. Fonduose saugoma per 2,5 tūkst. eksponatų: fotografijų, laiškų, koncertų programų, afišų, suvenyrų, kompozitoriaus kūrinių.
Nepriklausomybės link
Su muzika dar sovietmečiu J.Karpavičius sugebėjo išsaugoti mūsų tautinį ir kultūrinį identitetą. Jis skatino muzikuoti liaudies instrumentais, kapelų programas papildydavo lietuvių liaudies dainomis, kurios buvo atliekamos keliais balsais, prieš sovietinės valdžios valią ragino prisiminti smetoniškas dainas, o savo kūrinių pavadinimus dažnai susiedavo su vietovardžiais ar tautiniais simboliais (jubiliejinio gimtadienio renginyje skambėjusi „Silgioniukė“ kilusi iš kompozitoriaus gimtojo Silgionių kaimo pavadinimo).
Sąjūdžio metais J.Karpavičiui buvo patikėta iškelti trispalvę Alytaus šaulių namuose. Tai buvo nepaprasta garbė kiekvienam patriotui ir liudijo apie J.Karpavičiaus ištikimybę savo įsitikinimams bei bebaimį tikėjimą laisvos Lietuvos ateitimi.
Kiti renginiai kompozitoriaus atminimui
Renginiai J.Karpavičiaus 90-osioms gimimo metinėms atminti tęsis visus metus. Numatomi prisiminimų vakarai, interaktyvi paroda Kraštotyros muziejuje, kapelų šventė. Kviečiame sekti Muzikos mokyklos naujienas ir plačiau susipažinti su šia neeiline asmenybe, išugdžiusia kelias muzikos mylėtojų kartas bei įkvėpusia ne vieną muzikos profesionalą. Tikimės, jog J.Karpavičiaus brandi 50 (1957–2007) metų kūrybinė veikla Alytuje ir Dzūkijos regione bus deramai įvertinta bei sulauks užtarnauto pripažinimo.
Alytė VITKAUSKIENĖ