Grikiai – kasdienė dzūkų duona

Šiandien apie grikių naudą aiškina dietologai, o štai mūsų senoliai Dzūkijoje į savo racioną grikius įtraukdavo dėl sotumo, skonio, sveikatos ir ... gamtinių sąlygų. Neginčijama tiesa, kad grikiai – pirmiausia dzūkų kasdienė duona. Tiesiog prastos ir smėlėtos šio krašto žemės labiausiai buvo tinkamos grikio grūdui. Grikių rovimo darbai nederlingose, lengvose dzūkų žemėse buvo tradiciškai palydimi savitų siauros melodinės apimties dainų, žinomų tik šiame regione.

Paskui grikių tradicijas – buzelė, šaltanosiai ir babka

Deja, šiandien laukuose dainos nebeskamba, o ūžia kombainai, rankomis grikius rauna vos vienas kitas ūkininkas. Tradicijos keliauja užmarštin. Kaip ir tradiciniai valgiai iš grikių. Turbūt retas jau žino, kad iš grikinių miltų būdavo gaminama „buzelė“ – populiariausias valgis rugiapjūtės ar grikių rovimo metu. Dar 20 a. antroje pusėje Dzūkijoje buvo kepamas apeiginis kūčių valgis – šaltanosiai. Iš kruopų dzūkai virdavo košę su spirgučiais, kepdavo grikinius blynus ir kitus Dzūkijos krašto patiekalus.

Tačiau įdomiausias tradicinis patiekalas, kuris būdavo privalomas per šventes – grikinė babka arba boba. Na, dar dzūkiškos bandos. Dzūkai šiandien didžiuojasi šiuo nepaprastu krašto kulinariniu paveldu, saugo jo paslaptis ir receptus bei gamybos subtilybes perduoda jas iš lūpų į lūpas šeimos nariams.

Dzūkiškas pyragas kasdienai ir šventiniam stalui

Kas gi yra ta grikinė babka? Paprasčiau tariant, tai yra dzūkiškas grikių pyragas. Jis gali būti saldus, skirtas šventiniam stalui, ir kasdienis, kepamas su spirgučiais. Anksčiau grikinėmis babkomis dažnai numalšindavo alkį lauko darbų metu.

Grikinė babka kepama iš grikių miltų ir tik molinėje krosnyje. Jeigu pečius paruoštas, grikinės babkos kepimas trunka apie 1,5–2 valandas. Šiandien miesto sąlygomis iškepta grikių babka jau ne to skonio, dažnai papildyta šiuolaikiškais ingredientais, neturi išskirtinio ir raiškaus malkomis kūrenamos krosnies aromato.

Unikalūs receptai grimzta užmarštin

Teko ragauti ar ne, bet žinokite, kad šilta grikinė babka yra pasakiško skonio! Gaila tik, kad liko labai nedaug babkos kepėjų. O ir tos jau nebe jaunos, bet dar išlaikiusios tradiciją, iš senolių išmokusios grikinės babkos ruošimo paslapčių ir savo žiniomis besidalinančios su visais norinčiais. O šiaip, norėdamos išsaugoti tradicijas ir pritraukti lankytojų, babkas dar kepa kaimų bendruomenės, šiuos patiekalus siūlo ir keletas kaimo turizmo sodybų.

Pasak Druskininkų kultūros centro etnografės Linos Balčiūnienės, toks Dzūkijos krašto kultūrinis identitetas turi atrasti savo vietą ir būti išsaugotas kaip nematerialaus kultūros paveldas. „Parengėme projektą "Grikio kelias: nuo grūdo - iki babkos“, gavome Lietuvos kultūros tarybos ir Druskininkų savivaldybės finansavimą. Projekto metu stengsimės surinkti, išsiaiškinti ir visuomenei pateikti išlikusią medžiagą, susijusią su grikių kultūra,“ – sako etnografė.

To dar nebuvo: kas iškeps skaniausią babką?

Įdomiausia projekto dalis – pirmą kartą Lietuvoje rengiamos grikinių babkų kepimo varžytuvės. Kepėjos iš įvairių Dzūkijos vietovių tikroje malkomis kūrenamoje lauko krosnyje keps ir saldžias babkas, ir su spirgučiais, kepinių receptais žada pasidalinti ir su žiūrovais.

„Jai nori, kad babka kūdesnė būc, pilk daugiau kefyro, jai nori riebesnės – tai dėk daugiau sviesto ir griecinės,“ – dzūkiškai kepimo paslaptimis dalijasi kepėja iš Marcinkonių Agota Pugačiauskienė. Miltus pyragui ji sijoja netgi du kartus, jei nori iškepti tamsesnę, deda daugiau grikinių lukštų.

O štai 87-erių metų Rožė Pačkauskienė iš Marcinkonių pataria šoninę, dedamą į babkas, supjaustyti smulkiai, „ba šoninė kietoka“. Ir suvalgyti ją reikia tą pačią dieną, kadangi greit prarūgsta ir būna neskani. Rožė išbandė babkų kepimą ir netradiciniu būdu – geriausiai tinka su bruknėmis ar obuoliais, kurie pyragui suteikia purumo.

Varžytuvių metu žiūrovai tikrai galės paragauti šiltutėlių, ką tik iškeptų babkų ir patys išrinkti pačią pačią gardžiausią ir labiausiai patikusią. Recepto autentiškumą, ruošimo būdą ir skonį vertins komisija, kuri taip pat išrinks nugalėtojas.

Autentiška medžiaga dalinsis su visais

Kita įdomi projekto veikla bus ekspedicija, surengta bendradarbiaujant su LMTA Etnomuzikologijos katedros studentais ir dėstytojais. Jos metu Druskininkų savivaldybėje ir Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato teritorijoje (Varėnos r.) bus užrašinėjamas muzikinis folkloras, susijęs su grikių kultūra, taip pat senoviniai patiekalų iš grikių receptai. Iš surinktos medžiagos bus parengtas ir išleistas bukletas, kuriame bus publikuojami grikių patiekalų receptai, beišnykstančios grikių rovimo dainos ir grikinių babkų kepėjų kontaktai.

Druskininkų kultūros centro folkloro ansamblis "Stadalėlė" parengs ekspedicijos metu surinktų grikių rovimo dainų programą, kurią atliks Dzūkijos nacionalinio parko organizuojamame renginyje „Rudens grybai ir grikių rovimas“ Musteikos kaime, Druskininkuose organizuojamų renginių metu.