Keramikė Jovilė Elmansour turi nepaprastų galių – jos rankose molis virsta itin moteriškais, jaukiais ir subtiliais papuošalais. Tuščiaviduriai molio burbulai, išpiešti įvairių gėlių ir augalų motyvais, papuošti tikro aukso dažais, ne vieną priverčia aikčioti iš nuostabos. Sunku patikėti, kad molis gali būti toks subtilus, trapus ir lengvas. Dar ne taip seniai ir pati Jovilė manė, kad tai – nesuderinami dalykai. Tačiau visur sintezę jausti mėgstanti jauna moteris savo gyvenime geba susieti viską – darbą ir šeimą, perfekcionizmą ir netvarką, keramiką ir tapybą.
Viskas kartu, nieko – atskirai
Menas J.Elmansour lydi nuo pat vaikystės, mat meragitė augo keramiko ir tapytojos šeimoje. Užaugusi Jovilė pasirinko sekti tėvo pėdomis, mat jai arčiau širdies funkcionalūs, tinkami naudoti daiktai. Nors paauglystėje išbandė krūvą įvairių veiklų, menas ir kūryba visada buvo šalia. Tokia pati moters aplinka ir šiandien.
Buvusiame menininkų rajone įsikūrusi jauna šeima gyvena kaip tikri bohemos atstovai. Pirmame seno namo aukšte karaliauja Jovilė: mat čia yra jos dirbtuvės, o viršuje mažomis kojytėmis trypia ir spygauja trys vaikai – aštuonerių ir penkerių dukrytės bei trejų sūnus. „Keramikams gerai, kai namų ir darbo erdvės – visai šalia. Bet kada gali atbėgti pažiūrėti, kaip džiūva darbai, ar pan. Be to, ši veikla manęs nė kiek emociškai nevargina, gal tik fiziškai kartais pavargstu“, – prisipažino J.Elmansour. Jovilė neskirsto savo gyvenimo į atskiras dalis. Šeima, vaikai, keramika, gamta – visa tai kartu yra jos gyvenimas ir viskas tarpusavyje glaudžiai susiję.
Menas yra visur
Kalbant su J.Elmansour, negalima nejausti nuo jos sklindančio pozityvumo. „Esu laiminga, todėl norisi savo džiaugsmu dalytis“, – neabejodama prisipažino Jovilė. Savo teigiamas emocijas ji stengiasi perduoti, kurdama keraminius papuošalus. „Jei nėra nuotaikos, neužsiimu kūryba. Tada imuosi techninių darbų. Ypač padeda dirbtuvių ar namų tvarkymas. Valydama ne tik sutvarkau darbo erdves, bet ir išvalau savo vidų“, – sakė kūrėja.
Moters dirbtuvėse chaotiškai jauku. Čia daug ne tik jos pačios kurtų dalykų, bet ir įvairių smulkmenų, atkeliavusių įvairiomis aplinkybėmis: ir prie šiukšlių konteinerio rastas eskizas, ir iš žarijų iškapstytas pasilydęs vaikiškas puodelis, ir kaimynės dovanotas kriauklių vėrinys. „Nemanau, kad genijų gimsta labai daug. Tikro meno taip pat sukuriama mažai, tačiau kiek jo galima išvysti tiesiog žiūrint į pasaulį atviromis smalsiomis akimis! Man nebūtina eiti į meno parodas, įdomiausių dalykų pamatau ir vaikščiodama miške, gulėdama žolėje ar sėdėdama prie pelkės. Gamta tiek visko prikūrusi, kad geriau jau vargu ar įmanoma. Tik imk ir naudokis“, – kalbėjo menininkė.
Technika ir sudėtinga, ir paprasta
Šiandien Jovilė kuria ne tik papuošalus, bet ir indus. Indai jai – funkcionalumo, o papuošalai – moteriškumo ir džiaugsmo išraiška. „Patys renkamės, kaip gyvename. Man patinka gyventi gražiai, todėl mėgstu valgyti skanų maistą prie gražiai padengto stalo iš man mielų indų. Baigusi darbus, mieliau renkuosi pasivaikščiojimą po mišką, buvimą su vaikais, o ne apatišką sėdėjimą priešais televizorių“, – sakė moteris.
Tiesa, rimčiau papuošalus kurti ji pradėjo tik po dukrytės gimimo, o į šią veiklą ne tik kaip į kūrybą, bet kaip ir į verslą žiūrėti pradėjo vos prieš dvejus metus. Nors technologiją išmanė puikiai, reikėjo laiko, kol suprato, kokie bus papuošalai. „Pirmieji sukurti papuošalai labai skyrėsi nuo dabartinių“, – prisipažino Jovilė. Pasak jos, keraminių papuošalų technologija – ir paprasta, ir sudėtinga. Ji mėgsta, kad darbai būtų techniški, kokybiški, todėl procesas nuo pradžios iki galutinio rezultato yra gana ilgas. Svarbiausia naudojama medžiaga – molis. Iš jo Jovilė suformuoja tuščiavidurius burbulus, juos džiovina, rankomis išpaišo, glazūruoja, puošia aukso detalėmis. „Retas suvokia, kiek visko reikia žinoti ir padaryti, kad burbulas atrodytų taip, kaip atrodo. Todėl ir kaina kai kuriuos stebina. Bet tik tol, kol nepaaiškini. Juk kūrybai ir gamybai reikia ne tik medžiagų, bet ir daugybės žinių, išmanymo, idėjų“, – pasakojo J.Elmansour.
Pinigai nėra svarbiausias siekis
Jovilė savęs niekada neįsivaizdavo dirbančios valdišką darbą. Ji džiaugiasi, kad kūrybinis darbas leidžia dirbti ne įprastomis darbo valandomis, o tada, kai norisi. „Manau, kad sėkmė dažniau lydi tuos, kurie gyvena savo, o ne kažkieno kito ritmu. Ir darbo rezultatai tada būna geresni. Tiesa, tam reikia drąsos“, – sakė kūrėja. Jovilė, kaip ir dauguma menininkų, ne visada jaučiasi komfortiškai, nes pajamos įvairiais mėnesiais gali būti labai skirtingos. Tačiau, pasak jos, tokia jau menininkų dalia. Kita vertus, kūrybiškiems žmonėms lengviau ir prisitaikyti, o pinigai nėra svarbiausias siekis. „Gali būti labai pripažintas menininkas, bet vos sudurti galą su galu. Meno kūriniai nekepami kaip bandelės. Dažnai į juos įdedi daug daugiau jėgų ir energijos, nei kitiems atrodo. Vien technologija kiek laiko užima!“ – pasakojo Jovilė. Be to, jai būdingas ir perfekcionizmas. „Kiti nesupranta, kodėl ta žalia spalva man nepatinka ar kodėl kabinėjuosi prie formos“, – juokėsi trijų vaikų mama. Viena vertus, jai reikia preciziškumo, kita vertus, žavi natūraliai išsilieję dažai ar degant atsiradusios natūralios dėmės. „Man svarbu, kad daiktas būtų gyvas, pulsuojantis, virpantis. Perfekcionizmą derinu su improvizacija“, – sakė kūrėja.
Pailsi gamtoje
Kartu su vyru tris vaikus auginanti moteris spėja viską. Vaikai jai nėra nei iššūkis, nei vargas. Juos Jovilė vadina didžiausiu džiaugsmu. Ji dažnai mokosi iš jų nuoširdumo, natūralumo. Įtraukia mažuosius ir į savo veiklą, leidžia daug ką išbandyti.
Šeima moteriai – vienas svarbiausių dalykų. Dar svarbu matyti pasaulį tokį, koks jis yra, bet įžvelgti kuo daugiau pozityvių dalykų. Kai nuo visko pavargsta, eina pasikapstyti į vidiniame namo kiemelyje esantį darželį arba skaito knygas, ne tik rimtas, bet ir lengvo turinio. „Būna, kad po darbo rankos dreba ir nebežinai, ką daryti.Tada lengva literatūra – kaip tik“, – juokėsi A.Elmensour.