Iki 2016 metų vasario 16 dienos Kaune, Girstučio sporto ir kultūros rūmuose veiks aktoriaus Juozo Budraičio fotografijų paroda. Daugybę kartų įvairius žmones vaidinęs aktorius kartais atsisakydavo vaidmenų, kurie jam nepatiko.

„Buvo atvejų, kai vaidinti atsisakiau. Man siūlė vaidinti vaidinti Feliksą Dzeržinskį (buvusį sovietinių „čekistų“ vadą, - aut. past.), bet atsisakiau, nes kažkaip niekaip neįsivaizdavau savęs tame“ - sakė „Valstiečiui“ aktorius Juozas Budraitis, savo fotografijų parodos atidaryme.

Kaune, Girstučio kultūros ir sporto centre trečiadienį atidaryta J. Budraičio fotografijų paroda apie aktualų teatrą ir kiną. Pats J. Budraitis teigias niekada savęs neišdavęs. „Iš visų žmonių, kuriuos fotografavau, nebuvo nei vieno, kuris man būtų nors kiek neįdomus. Ir noras tėra, aip dabar sako, „atgaminti failą“ - grįžti į tą laiką. Žiūrėti ir atsiminti, kaip bendravo žmogus, kas prieš tai ir kas po to sekė. Dažnai manęs klausia – ar jaučiu kam nors nostalgiją ir ką aš ten dariau. Atsakau – jaučiu nostalgiją pačiam sau ir žmonėms su kuriais buvau. Ir man nesvarbu ar tas žmogus iš tokios ar iš kitokios komandos. Man nesvarbu ar žmogus vokietis, žydas ar rusas. Man visiškai nesvarbu – kokios jis kilmės. Man svarbiausia – prieiti prie žmogaus, užkliudyti jį. Užkliudžius jį - svarbu išsiaiškinti, kuo jis gyvena,“ - sakė aktorius.

Parodą atidaręs Seimo narys Kazys Starkevičius susirinkusiems teigė, kad J. Budraitis yra ne tik menininkas, bet ir diplomatas, kuriam daug kas pavydi. „Būdavo taip, kad santykiuose su Rusija (tada dar Borisas Jelcinas buvo valdžioje) kai kurie Lietuvos diplomatai niršdavo, jog durys atsidaro būtent jam.

„Jam daug kas rėkdavo, kad „kodėl čia tu“, ant jo pykdavo, bet rezultatas būdavo vis tiek geras. Daug politikų dėl to būdavo įniršę ir diplomatų, kurie to nesugebėdavo. Ar tai būtų apie žemės ūkį, ar apie dar ką` nors,“- sakė K. Startkevičius.

Pats J. Budraitis teigia nelabai pastebintis tokias situacijas. „Jaučiuosi truputį vienišas šiame pasaulyje, nes viskas labai skuba aplinkui. Aš taip skubėt nemoku. <...> Aš įpratęs kiekvieną trupinėlį apčiupinėti. Kiekvieną apčiupinėji, kiekvieną apžiūri. Todėl ir šiandien sakau, jei dar ir šiandien tuos žmones jaučiu, tai yra ir šiandien labai nuostabūs ir puikūs žmonės. Deja, negaliu atnešti nuotraukų, kurias padariau keliaudamas po Rusiją ir Baltarusiją, nes jos kažkur paslaptingai dingo. <..> Tarp jų dalis nuotraukų Jevgenijaus Leonovo -iškiliausio rusų žmogaus. Viskas buvo gerai, bet per vieną parodą kažkaip Leonovas dingo... Niekas nesupranta, bet taip yra. <...> Man svarbiausia yra meilė žmogui. Kai ateina moteriškės, žiūri į Leonovą, glosto veidą ir šluosto ašarą. Tai yra didžiausia dovana. Ir kai manęs klausia – kiek tu gauni už parodą, aš visą laiką aiškinu, kad kai žmogus ateina, paliečia to kito žmogaus nuotraukoje veidą ir pasijunta gerai – man pats didžiausias atlygis,“- parodos dalyviams sakė jis.

Juozo Budraičio nuomone, žmonės labai lengvai, šiais laikais, pasiduoda propagandai. „Aš vis prisimenu, kai filmavomės Čekijoje 1968 metais. Ir tada prasidėjo tie įvykiai . Man ligi tol čekai aiškino, kad aš okupuotas, o tada aš pajuokavau, kad dabar ir jūs sužinosite, kad esate okupuoti. Komiška tai, kad man grįžus namo, „kuratoriai“ paklausė – ką aš ten šnekėjau. Nors buvo vieni čekai. Kitą kartą, kai važiavau – su manimi jau važiavo rusai. Jiems, beje, ant kambarių durų kasdien kliuvo užrašus „okupantai“. Man ne,“ - atsimena aktorius.

Ir diplomato duonos Rusijoje ragavęs J. Budraitis teigia, kad padorūs rusai ir šiandien myli Lietuvą. Tiesa, jo prisiminimai daugiausiai susiję dar su Boriso Jelcino, o ne su Vladimiro Putino Rusija. „Dieve, Dieve, aš jus matau.“ - yra į aktorių sušukusi B. Jelcino žmona. „Tie padorūs rusai iur tada, ir šiandien myli Lietuvą, aš nekalbu apie dabarties politikus,“ - sakė J. Budraitis.

Aktoriaus J. Budraičio veikla susijusi ir su tokia menkai kam žinoma, bet reikšminga vieta, kaip Aleksejevka. Tai kaimas Rusijoje, Oriolo srities, Pokrovskojės rajono pietryčiuose. Čia susidūrė dvi okpacijs – nacių ir sovietų. Aleksejevkos laukuose 1943 m. vasario 20 d.– kovo 20 d. įvyko Raudonosios armijos 16-osios lietuviškosios šaulių divizijos pirmosios kautynės su Vokietijos kariuomene. Ten žuvo tūkstančiai karių. J. Budraičio pastangomis ten pastatytas atminties kryžius. „Paklausiau draugo iš Rusijos – kaip reikalai – sakė, kad stovi ir aplink neištrypta,“ - džiaugėsi aktorius-diplomatas.

Apie 120 vaidmenų kine suvaidinusio aktoriaus „Nemunas“ pasiteiravo – ar buvo atvejų, kai vaidinti jis atsisakydavo. „Buvo atvejų, kai vaidinti atsisakiau. Man siūlė vaidinti vaidinti Feliksą Dzeržinskį (buvusį sovietinių „čekistų“ vadą, - aut. past.), bet atsisakiau. Būdavo tokių situacijų. Sakydavau, kad tokie vaidmenys ne man, esu nepasiruošęs,“- sakė J. Budraitis.