Amatininkai Lietuvoje turi visai neblogų perspektyvų, bet tam, kad amatai neišnyktų ir nenueitų į užmarštį su senstančia tikrųjų amatininkų karta, būtina kuo skubiau judinti pameistrystę. Tuo įsitikinusi sėkmingiausio Lietuvos amatų centro, kokiu pernai buvo pripažintas Kėdainių krašto muziejaus Tradicinis amatų centras Arnetų name vadovė Regina Lukminienė. Beje, sėkmingiausiu amatų centru R. Lukminienės vadovaujamas amatų centras pripažįstamas jau ne pirmą kartą. 2017 metais jis taip pat buvo pripažintas sėkmingiausiai dirbusiu tradicinių amatų centru. Jo direktorė Regina Lukminienė tuo džiaugiasi, tačiau kartu ir pripažįsta, jog norint būti geriausiais, reikia įdėti daug darbo, pastangų ir širdies. O jau antrąkart tapus sėkmingiausiais, Arnetų name įsikūrusi komanda sustoti nežada ir ateičiai turi dar daug įvairių planų bei užmojų.

Apdovanojimas skatins nenuleisti kartelės

„Labai smagu, kad tai, ką daro visas kolektyvas iš širdies, kai tikrai yra didelis įdirbis, susidomėjimas ir kai kažkas pamato iš šalies, kad tai iš tiesų yra prasminga, kelia pasitenkinimą ir norą toliau ieškoti kelių, išlaikyti tą kartelę, nes įvertinimas kartu yra ir įpareigojimas“, – kalbėjo R. Lukminienė.

Ji prisiminė, jog 2017 metais gavus apdovanojimą, jau tada buvo išsikėlę sau gana aukštus kriterijus, kurių laikėsi ir netgi juos pagerino – pridėjo dar daugiau įvairiausių veiklų, darbų.

„Mūsų tikslas išlaikyti esančius, vis dar gyvuojančius amatus, juos propaguoti, išlaikyti gyvastį. Mūsų didžiausias prioritetas – jaunimas. Tikimės, kad kas nors iš jaunų žmonių norės toliau tęsti amatų veiklą. Jau matome tokius daigelius, smagu, kad bus kam palikti puoselėti tradicijas“, – džiaugėsi pašnekovė.

Vykdo daug edukacijų tiek moksleiviams, tiek ir suaugusiems

Ji pažymėjo, kad Kėdainių tradicinių amatų centro vykdoma veikla pastaraisiais metais jaučiamas didesnis susidomėjimas ne tik iš kėdainiečių, bet ir iš visos Lietuvos.

„Yra sukurtos aštuonios programos, pagal kurias vedamos edukacijos. Turime 5 Kultūros paso programas ir net keturiolika neformalaus švietimo programų. Šiuo metu išsamiau amatų mokosi arti šimto moksleivių. Neskriaudžiam ir vyresniosios kartos – rašome kiekvienais metais programas, kuriomis tikrai yra susidomėjimas. Organizuojame įvairiausius renginius, kurių prioritetas yra amatai, papročiai. Tarkim, advento metu yra labai populiarios dirbtuvės, taip pat vykdomos ir kitos dirbtuvės, programos“, – apie centre vykstančių veiklų gausą kalbėjo jo direktorė.

Be jau minėtų veiklų, vasaros metu, R. Lukminienės teigimu, labai populiari moksleivių stovykla.

„Kiekvienai stovyklai renkamės kažkokią temą, kurią tarsi nagrinėjame įvairiausiais aspektais. Pavyzdžiui, praeitą vasarą turėjome temą „Aš – aukštaitis“. Jos metu mokėmės dainavimo, šokio pagrindų, įvairiausių amatų. Ir ne tik pas mus vyko edukacijos, su mūsų amatininkais susipažinome, bet ir važiavome į Rumšiškes susipažinti su Aukštaitijos istoriniu paveldu, kepėme duoneles. Vaikams pas mus labai patinka ir jau žiemą mums rašo, prašo rezervuoti vietas, nors net nežinome, ar vėl rašysime projektą“, – šypsojosi moteris.

„Labai smagu, kad tai, ką daro visas kolektyvas iš širdies, kai tikrai yra didelis įdirbis, susidomėjimas ir kai kažkas pamato iš šalies, kad tai iš tiesų yra prasminga, kelia pasitenkinimą ir norą toliau ieškoti kelių, išlaikyti tą kartelę, nes įvertinimas kartu yra ir įpareigojimas. R. Lukmininenė

Auga ne tik amatininkų, bet ir tautinio paveldo produktų

Be gausybės edukacijų, kaip pasakojo R. Lukminienė, Arnetų name kiekvieną mėnesį organizuojama vis kita paroda: „Savo rajoną jau daugmaž parodėme, bet kas kelerius metus vėl kartojame tų pačių žmonių parodas, galvojame, gal sukūrė kažką naujo. Kviečiame iš visų rajonų esančius tautodailininkus, amatininkus, kurie atstovauja tradiciniam paveldui. Pagal galimybes prašome, kad vestų kokius nors mokymus ar madų demonstravimus“.

Įprasta, kad Kėdainiai yra pramonės, žemės ūkio rajonas, bet Tradicinių amatų centro direktorė pasidžiaugė, kad nors amatininkų nėra tiek daug išlikę, bet juos „auginasi“, rengia jau kelerius metus, organizuoja bendruomenių šventes, kuriose kviečia parodyti, ką turi, kuo užsiima.

„Aišku, labai džiugina, kad kulinarinis paveldas dar yra labai gajus. Jeigu matome, kad žmonės užsiima kažkokiais kitais amatais, kalbiname, buriame juos, darome susitikimus, rašome projektus. Ir jeigu yra susidomėjimas, jeigu yra paveldėję kažkokius amatus, tada konsultuojame ir ruošiame juos sertifikuoti.

Taigi, noriu pasidžiaugti, kad, kai 2015 metais pradėjau dirbti amatų centre, rajone buvo vos keli tradiciniai amatininkai, sertifikavę tautinio paveldo produktus. Šiandien jų turime aštuoniolika, kurie yra sertifikavę 48 tautinio paveldo produktus“, – vis augančiu amatininkų būriu džiaugėsi R. Lukminienė.

Šiuo metu Kėdainių tradicinių amatų centre dirba 5 amatininkai ir jie jau yra atestuoti meistrais, o visame rajone iš viso yra 7 meistrai.

„Amatų centre mes propaguojame vytinių ir pintinių juostų audimą, vilnos vėlimą, pintinių pynimą, margučių marginimą, kryždirbystę, šaukščiaus amatą, stalystę, puodininkystę, žaislininkystę. Nemažai amatininkų yra mūsų amatų centre, bet per įvairiausią projektinę veiklą stengiamės suburti ir kitus rajono amatininkus. Juos įtraukiame į įvairias veiklas – demonstravimą, edukacijų vedimą“, – pasakojo centro direktorė.

Bendradarbiauja su kitų rajonų amatų centrais

Pati naujausia Arnetų name įsikūrusio centro veikla – bendradarbiavimas su kitais amatų centrais. Nuo praeitų metų jis užmezgė ryšius su Švenčionių rajono Rieškutėnų, Platelių tradicinių amatų centrais, pradėjo bendrauti su Ignalinos krašto ir amatų centru.

„Jie pas mus atvyksta su savo parodomis, amatų demonstravimais, mes taip pat važiuojame pas juos, – bendradarbiavimu džiaugėsi R. Lukminienė. – Neseniai iš Ignalinos parsivežėme ne tik centre dirbančių amatininkų, bet ir kitų, su kuriais bendradarbiaujame, darbus. Jie dabar yra Paberžėje. Čia darbai bus eksponuojami porą mėnesių, paskui keliaus toliau po rajoną, pavasariop ir mūsų amatų centre žada būti ta paroda atidaryta, o balandžio mėnesį keliaus į Platelius. Turime planų ir toliau keliauti, kad žmonės pamatytų mūsų darbščiuosius amatininkus. Kartu važiuodami taip pat vedame edukacijas ir demonstruojame amatus.“

Pašnekovė pasidžiaugė, kad Kėdainių krašto amatininkai yra labai reikalingi, nes kviečiami į įvairius renginius, šventes ne tik rajonuose, bet ir respublikoje. Kadangi jie yra meistrai, jie turi teisę vesti mokymus ir tikrai yra labai populiarūs.

„Didžiausias prioritetas – išlaikyti esančius amatus, jų gyvastį, juos populiarinti. Taip pat darbas su jaunimu: kuo atviriau, intensyviau parodyti, atverti amatus jiems, mokyti. Atrasti ir galbūt bandyti sertifikuoti kitų produktų, nes dar yra potencialo.R. Lukmininenė

Daugiausia laiko ir jėgų atima „popierizmas“

Prisiminusi gautą apdovanojimą, R. Lukminienė pažymėjo, kad jis įpareigoja ne tik tęsti pradėtus darbus, bet ir atrasti naujesnių formų, stipriau vienyti visus Kėdainių krašto amatininkus.

O pasidomėjus, kas tokiame aktyviame jos darbe yra sudėtingiausia, moteris sakė, jog turbūt kaip ir būna įprastai – vadinamieji biurokratiniai dalykai, „popierizmas“.

„Projektų parašymai reikalauja didžiulių jėgų, pastangų, laiko. Kaip minėjau, turime 14 neformalaus švietimo programų. Kai į jas susirenka vaikai, reikia paruošti krūvas sutarčių, surinkti tėvų parašus, direktorei tenka ranką pamiklinti ir visas jas pasirašyti, – juokiasi optimizmo ir geros nuotaikos nestokojanti veikli centro direktorė. – Tarkim, jei būna 80 vaikų, tai reikia parengti 160 sutarčių. Taip pat labai daug laiko atima darbas registruose, darbo valandų žymėjimas – dažnai net neužtenka darbo dienos valandų, todėl būna, kad ir po darbo ar net savaitgaliais tenka dirbti. Krūviai iš tiesų dideli, o dar prisideda ir įvairūs renginiai… Bet ką padarysi, kad tik sveikatos Dievas duotų.“

Noriu pasidžiaugti, kad, kai 2015 metais pradėjau dirbti amatų centre, rajone buvo vos keli tradiciniai amatininkai sertifikavę tautinio paveldo produktus. Šiandien jų turime aštuoniolika, kurie yra sertifikavę 48 tautinio paveldo produktus. R. Lukminienė

Stebina tautiečių darbštumas ir išradingumas

Pašnekovė prisiminė, kad, pradėjus dirbti amatų centre, jai pačiai buvo atradimas, jog lietuviai yra be galo kūrybingi ir darbštūs žmonės: „Aš vis stebiuosi ir negaliu niekaip atsistebėti. Kiekvieną mėnesį darome naujas parodas ir pastebiu, koks kūrybingas yra lietuvis. Amatininkai yra labai nuoširdūs, labai geri žmonės. Kai bendrauji parodų metu ar kai jas ruoši ir susėdi prie puodelio arbatos pabendrauti apie jų darbo pobūdį, širdis tiek pasipildo tų gerų emocijų, pasisemi jų iš tų žmonių, bendrystė, atvirų širdžių bendravimas – tai šiame darbe ir „veža“, tai yra maloniausia“.

Nepamiršta R. Lukminienė ir savo kolektyvo, kurį labai giria kaip gerą, darbštų ir nuoširdų.

„Mes esame labai vieningi. Jei turime kažkokią idėją, visi kartu susėdame, tikrai didelius darbus sugalvojame ir juos įvykdome, vienas į kitą remiamės, galime pasitikėti, kas irgi labai džiugina“, – šiltai apie amatų centre dirbančius žmones atsiliepė jo vadovė.

Kokių tikslų turite ateičiai?

„Didžiausias prioritetas – išlaikyti esančius amatus, jų gyvastį, juos populiarinti. Taip pat darbas su jaunimu: kuo atviriau, intensyviau parodyti, atverti amatus jiems, mokyti. Atrasti ir galbūt bandyti sertifikuoti kitų produktų, nes dar yra potencialo.

Tam, kad amatas nenunyktų, kiekvienas meistras turi turėti savo pameistrius, norėčiau labiau išjudinti pameistrystę. Tam tikrų ženklų jau turime ir mes šioje srityje pasistengsime stipriau padirbėti, įtraukti tuos žmones, kurie nori, kad per pameistrystę būtų perduotas mūsų meistrų amatas. Ši sritis kol kas sunkiai įgyvendinama, bet kaip ir visur reikalauja labai daug darbo“, – ryžtingai ateities planus dėstė R. Lukminienė.