Gegužės 16 dieną startavo 76-asis Kanų kino festivalis. Atidarymo metu „Auksinė palmės šakelė“ buvo įteikta amerikiečių aktoriui ir prodiuseriui Maiklui Daglasui (Michael Douglas) už viso gyvenimo nuopelnus kinui.

„Kanai man yra gaivaus oro gurkšnis. Puiki platforma drąsiems kūrėjams, radikaliems ir meistriškiems pasakojimams. Pirmą kartą čia buvau 1979 metais su filmu „Kinijos sindromas“, paskutinį kartą – su filmo „Už šviestuvų“ premjera 2013 metais. Festivalis man visada priminė, kad kino magija slypi ne tik tame, ką matome ekrane, bet ir jo gebėjime paveikti aplinkinius. Po daugiau nei 50-ies kino karjeros metų man yra garbė sugrįžti į Croisette pakrantę, kad drauge su kolegomis atidarytume kino festivalį ir prisidėtume prie bendros pasaulinės kino kalbos“, – per ceremoniją sakė 78 metų aktorius.

Spartako sūnus

Sunku įsivaizduoti Maiklą tokio garbingo amžiaus, nes mano karta augo su jo tėvu aktoriumi Kerku Daglasu (Kirk Douglas). K.Daglasas buvo mylimas visame pasaulyje vien už jo Spartako vaidmenį to paties pavadinimo istoriniame Stenlio Kubriko (Stanley Kubrick) filme. Jis suvaidino daug herojiškų vaidmenų karo filmuose, vesternuose. Nevengė eksperimentuoti autoriniame kine, todėl buvo dažnas svečias Kanų kino festivalyje.

M.Daglasas augo tėvo mylimas ir globojamas, bet sugebėjo išvengti daugelio pavojų, kurie būdingi žvaigždės vaikui. Jis nesikeitė pavardės, sugebėjo pratęsti tėvo įvaizdį ir drauge išlikti savimi. Tai tikrai nelengva, ypač todėl, kad M.Daglasas labai panašus į tėvą. Iš esmės jie yra vienodo kino tipažo. Abu labai elegantiški, į viršų sušukuotais plaukais, mėlynakiai. Abiejų dėkingas kinogeniškas veidas ir duobutė smakre. Firminis Daglasų šeimos vyrų ženklas.

Savo karjerą Maiklas pradėjo TV seriale „San Francisko gatvės“. Nuo 1972 iki 1976 metų jis filmavosi jame su kino ir teatro veteranu Karlu Maldenu (Karl Malden). Jiedu abu vaidino policijos inspektorių porą iš nužudymų skyriaus. K.Maldenas tapo Maiklo mokytoju ir vyresniuoju draugu. Karlas šiame seriale buvo solidus, o Maiklas jaunas, bet elegantiškas. Visuomet su kostiumu ir kaklaraiščiu.

JAV vyko aktyvus hipių judėjimas ir tradicinių vertybių permąstymas. Maiklas ėmė dažniau lankytis hipių komunose ir tėvas K.Daglasas sunerimo. Jis buvo nusipirkęs teises į Keno Kizio (Ken Kesey) knygą „Skrydis virš gegutės lizdo“ („One Flew Over the Cuckoo's Nest“) ir vaidino teatre pagrindinio personažo McMerfio vaidmenį. Norėdamas perkelti šį darbą į kino ekranus, jis patikėjo sūnui Maiklui prodiusuoti šlovingo romano ekranizaciją. Taip 1975 metais gimė puikus kino filmas, kurį M.Daglasas prodiusavo kartu su prodiuseriu Saul Zaentz. Filmas buvo nominuotas devyniems „Oskarams“, iš kurių penkis laimėjo.

Paradoksas, kad M.Daglasas nuliūdino savo tėvą, pasakęs: „Tu negali vaidinti pagrindinio personažo McMerfio. Tu jam esi per senas.“ K.Daglasas garbingai pasitraukė. Tik paklausė, kam Maiklas patikės pagrindinį vaidmenį. Maiklas nurodė Džeką Nikolsoną (Jack Nicholson). Tėvas labai nustebo. „Kas? Šitas frykas?“ – nuolat klausė jis. Ekranizacijos režisieriumi Maiklas pasirinko emigrantą iš Čekoslovakijos Milošą Formaną (Miloš Forman). Visi trys jie – D.Nikolsonas, M.Formanas ir M.Daglasas – aktyviai dalyvavo hipių komunuose ir prijautė jų maištui prieš sistemą. Dabar žinome, kad „Skrydis virš gegutės lizdo“ tapo solidžiu kūriniu, įtrauktu į geriausių visų laikų filmų pagrindinius sąrašus.

Maištininkas ir verslo ryklys

1979 metais M.Daglasas atvežė į Kanų kino festivalį savo prodiusuotą trilerį „Kinijos sindromas“ apie korupciją ir atominių elektrinių pavojų. Jis pats jame vaidino TV operatorių. Jo ekrano partneriais buvo Jane Fonda ir Džekas Lemonas (Jack Lemmon), laimėjęs Kanuose prizą už geriausią vyro vaidmenį. 

Vėliau jis išgarsėjo nuotykių filmais „Romanas su brangakmeniu“ (rež. Robert Lee Zemeckis) ir „Nilo perlas“ (rež. Lewis Teague). Oliverio Stouno (Oliver Stone) filme „Walstreet“ jis suvaidino verslo virtuozą Gordoną Geką ir pelnė už šį darbą „Oskaro“ statulėlę. Lietuvoje ir visame pasaulyje jaunieji verslininkai kopijavo jo šukuoseną ir petnešas, nors šis personažas pašiepė biznio ryklių gobšumą.

M.Daglasas vaidino S.Soderbergo trileryje apie narkotikų karus „Traffic“, koviniame filme „Haywire“ ir netikėtai sėkmingame biografiniame TV filme „Už šviestuvų“ („Behind the Candelabra“) apie pianistą Liberace. Labai gaila, kad „Už šviestuvų“ nebuvo rodomas kino teatruose. Tai sutrukdė M.Daglasą nominuoti „Oskarams“.

1992 metais M.Daglasas tapo erotikos simboliu, vaidindamas daug meilės scenų su Sharon Stone olando Paulio Verhuveno (Paul Verhoeven) trileryje „Esminis instinktas“. Šis filmas tapo simboliu tokio kino, kuris yra itin žiūroviškas ir tuo pačiu novatoriškas savo turiniu.

Po minėtų filmų M.Daglasas įgavo žvaigždės statusą. Jo tėvas Kerkas sakydavo: „Mane stebi merginos gatvėse ir sako, kad mane pažįsta. Klausiu, ar tikrai mane atsimenat. Sako, taip, jūs esate M.Daglaso tėvas.“

1992 metais Maiklas vaidino Ridlio Skoto (Ridley Scott) filme „Juodas lietus“. 1993 metais tarnautoją ant nervų krizės ribos Džoelio Šumacherio (Joel Schumacher) filme „Nuopuolis“ („Falling Down“), kuris buvo pristatytas pagrindiniame Kanų konkurse. 1994 metais pasirodė Bario Levinsono (Barry Levinson) trileryje „Demaskavimas“ su gražuole Demi Moore.

Jį dažnai kviečia nepriklausomas režisierius Stivenas Soderbergas (Steven Soderbergh). M.Daglasas vaidino jo trileryje apie narkotikų karus „Traffic“, koviniame filme „Haywire“ ir netikėtai sėkmingame biografiniame TV filme „Už šviestuvų“ („Behind the Candelabra“) apie pianistą Liberace. Labai gaila, kad „Už šviestuvų“ nebuvo rodomas kino teatruose. Tai sutrukdė M.Daglasą nominuoti „Oskarams“. Užtat jis užtikrintai laimėjo „Auksinį gaublį“ už geriausią vaidmenį TV filme 2014 metais.

K.Daglasas 1980 metais buvo pagrindinio Kanų konkurso žiuri pirmininkas. Tuomet jis „Auksine palmės šakele“ apdovanojo Akirą Kurosavą (Akira Kurosawa) už „Kagemusha“ ir Bobą Fosį (Bob Fosse) už muzikinį filmą „All That Jazz“. K.Daglasas mirė 2020 metais, būdamas 103 metų. Jo sūnus Maiklas sirgo ketvirtos stadijos vėžiu ir gydėsi chemoterapija. Dabar jo sveikata pagerėjo ir jis už tai dėkingas Kanados gydytojams, kurie jam diagnozavo vėžį, kai JAV gydytojai jo nepastebėjo. M.Daglasas mano, kad vėžį jam pagreitino alkoholis, rūkymas ir stresai.

Belieka tikėtis, kad sveikuolio tėvo K.Daglaso ilgaamžiškumo genai nugalės visas jo sūnaus Maiklo ligas. M.Daglaso viešnagės Kanuose metu, kino festivalio svetainėje ir ARTE TV kanalu rodomas Amine Mestari dokumentinis filmas apie jį: „Maiklas Daglasas: stebuklingas vaikas“ („Michael Douglas, the Child Prodigy“).