DADA tai menas, DADA yra ir antimenas, DADA tai manifestas, DADA tai kliedesys. Kad ir kas DADA yra ar kas nėra, beveik visi sutars, kad šis kultūrinis judėjimas jau seniai miręs. Tačiau šiais metais jis vėl prisimenamas dėl vienos paprastos priežasties – DADAI 100 metų.

Galbūt per visus 100 metų DADOS atgarsių, pėdsakų nuolatos buvo galima rasti ar atpažinti Ciuriche. Būtent šiame Šveicarijos mieste, kuris žinomas, kaip bankų centras, gimė avangardinis judėjimas.

Daugelis sutaria, kad DADA gimė, kai vokiečių kilmės poetas ir menininkas Hugo Ballas liepos viduryje paskelbė DADOS manifestą ir kasdienių susirinkimų vietą pavadino „Voltero Kabaretu“. Manifestą H. Ballas skelbė apsirengęs neįprastu, kubistiniu ir akivaizdžiai nepatogiu kostiumu. Šis scena galima sakyti laikoma net ir dadaizmo simboliu ir nuotrauką galima pamatyti atsivertus bet kurį puslapį internete, kuriame kas nors rašoma apie dadaizmą.

Voltero klube skambėjo muziką, kurios garsai nesiderino, kalbos iš viena kitai prieštaraujančių minčių. Tarp visų apibrėžimų DADA buvo ir yra vadinama antimenu, savotišku protestu prieš institucijas, civilizaciją,. Chaosas, vyravęs dadaistų kūryboje, atspindėjo Pirmojo pasaulinio karo sumaištį, kurios sąlygomis kūrėsi judėjimas. Kadangi Šveicarija buvo neutrali šalis, čia glaudėsi menininkai ir ištremti kūrėjai iš įvairių šalių.

Dabar miesto svečiai gali pernakvoti DADOS viešbutyje ar su gidu pasileisti į ekskursiją „Pasivaikščiojimas DADOS keliais“. Ciuriche šiais metais laukia ne vienas renginys, skirtas paminėti dadaizmo meno srovės šimtmetį.

Viename svarbiausių miesto muziejų, Ciuricho meno namuose „Kunsthaus“ paroda, kurioje prieš šimtą metų nepabaigtos dadaistų knygos „Rekonstruotas DADOS žemės rutulys“.

1920 m. žiemą 50 skirtingų sričių menininkų iš 10 šalių gavo kvietimą prisidėti prie DADA pasaulio atlaso. Kvietimus išsiuntė Tristanas Cara – rumunų kilmės poetas, eseistas, dadaizmo judėjimo kūrėjas. Kiekvienas menininkas laiške gavo reikalavimus pateikti savo nuotrauką-autoportretą, kurį dabar vadintume asmenuke, taip pat savo piešinių, fotomontažų, koliažų. Dėl finansinių problemų ir kai kurių menininkų pasipiktinimo bei pašaipos knyga niekada nebuvo išleista. Idėja išleisti menininkų darbų knygą buvo labai naujoviška. Ja buvo siekiama atsiriboti ir nuo menininkus esą varžančių muziejų, meno švenčių, parodų.

Ironiška, bet po 100 metų dadaistų darbai eksponuojami būtent parodoje. Ji pristatoma ne tik Ciuriche, bet ir Niujorke, moderniojo meno muziejuje MoMA.

Nors ir neišleistas, tačiau „Rekonstruotas DADOS žemės rutulys“ yra laikomas vienu reikšmingiausiu meno judėjimo pasiekimų per DADOS gyvavimo laikotarpį. Tačiau dadaizmo įtaka niekas neabejoja. Judėjimas kiekvieną objektą pavertė menu, Hanso Arpo fotomontažo ir koliažo darbai, prieš tai vadinti chaosu, dabar laikomi klasika.