Reikšmingu kultūros reiškiniu tapusi knygų mugė kaip visuomet surinko gausų būrį lankytojų. Nors leidybos verslas šiais laikais įvardijamas kaip vienas rizikingiausių, apsilankius šioje parodoje galėjo susidaryti įspūdis, kad jis klesti, nes skaito, rašo ir parduoda savo knygas visa Lietuva.

Komercinis renginys

Keturias dienas trukusi Vilniaus knygų mugė baigėsi, ir leidėjai teigia, kad šiemet buvo parduota daugiausia knygų per pastaruosius metus. Lietuvos fotomenininkų sąjungos projektų vadovė Vilma Samulionytė pripažino, kad net ir fotografijos albumai, kurie pakankamai brangūs, rado savo klientus. „Labiausiai skaitytojai domėjosi Alvydo Lukio ir Gintauto Trimako fotoalbumais“, – sakė ji. Pasak projektų vadovės, dalyvavimas mugėje yra naudingas: „Mugė –tai sklaida, pagrindinis metų pasirodymas, kuris finansiškai ne visada atsiperka, tačiau sukuria pridėtinę vertę“, – pripažino V.Samulionytė.

Žurnalistas D.Pancerovas pristatė savo debiutinę knygą „Kiborgų žemė“ – visas jos pelnas bus skirtas Lietuvos karių sąlygoms gerinti. P. Lileikio nuotr.

„Minties“ leidyklos direktorius Leonardas Armanas konstatavo, kad neblėsta skaitytojų susidomėjimas istorine tematika. „Tai leidžia mums išlaikyti savo tradicijas ir tematiką: tai kultūra, istorija, filosofija, – pasakojo jis. – Tradiciškai į mugę atsivežėme Viktoro Suvorovo knygų Antrojo pasaulinio karo tematika, taip pat pirmą kartą lietuvių kalba išleistos Juzefo Ignaco Kraševskio knygos „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750 metų“ I tomą.

Lietuvių skaitytojai labiau pažįsta J.I.Kraševskį kaip rašytoją, o kaip istorikas jis geriau žinomas gal tik Lietuvos praeities tyrinėtojams. Ankstyvame, tačiau tikrai brandžiame šio nepaprastai talentingo ir darbštaus kūrėjo veikale kruopščiai perpasakojami dabar jau neegzistuojantys, neprieinami šaltiniai, kartu kritiškai vertinami juose aprašyti įvykiai ar faktai.

Išverstas į lietuvių kalbą pirmasis šios studijos tomas leis skaitytojui nusikelti prie senojo Vilniaus miesto ištakų, meistriškai, sodriu stiliumi supinta pasakojimo gija ves painiais ir sudėtingais Vilniaus istorijos vingiais iki pat Zigmanto Vazos laikų.

Leidykla „Mintis“ prekiavo ir seniau išleistomis knygomis. „Norėjome parduoti, atsargų turime, todėl skaitytojams pasiūlėme jų už prieinamesnę kainą“, – patikino leidėjas L.Armanas. Jo teigimu, mugė yra puikus metas pabendrauti su skaitytojais, pristatyti leidyklos naujoves, tačiau finansiniu požiūriu ji nėra itin naudinga.

Į susitikimus su autoriais norintys patekti skaitytojai netilpo konferencijų salėse. P. Lileikio nuotr.

Istorinė tematika

Iš tiesų dauguma leidėjų neslėpė – pamažu knygų mugė iš kultūrinio reiškinio pavirto į komercinį. Per trejus metus ploto nuomos kaina padvigubėjo, todėl neretai tie žmonės, kurie moka už galimybę patekti į mugę, taip pat permoka ir už knygų naujienas, nes juk reikia leidykloms padengti dalyvavimo išlaidas. „Daugelio autorių nepirkau, nes knygynuose man tokios knygos atsieitų pora eurų pigiau“, – sakė sutikta skaitytoja Audronė.

Istorikas A.Bumblauskas – itin dažnas svečias istorinių knygų pristatymuose. P. Lileikio nuotr.

Viena iš populiariausių lietuvių autorių knygų – Valdo Adamkaus memuarai. Būtent prie tos salės, kur buvo numatytas naujos V.Adamkaus knygos pristatymas, stumdėsi daugiausia žmonių. Deja, prezidentas susirgo ir negalėjo dalyvauti renginyje.

Knygos istorine tematika skynė laurus visose kategorijose. Didžiulio susidomėjimo sulaukė Arvydo Anušausko knyga „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“, taip pat neslopsta skaitytojų susidomėjimas Vilniaus istorija. „Tyto albos“ stende labai gerai buvo perkama Liudos Matonienės knyga „Vilnius: meilės stotelės“. Šluojama buvo ir kultūros istorikės, Lietuvos ambasadorės prie Šventojo Sosto Irenos Vaišvilaitės knyga „Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“.

Viena perkamiausių knygų – ketvirtoji Kristinos Sabaliauskaitės ciklo „Silva rerum“ dalis. Norinčiųjų susitikti su autore ir dalyvauti pokalbyje, kurį vedė Rimvydas Valatka, buvo pilnutėlė salė, nemažai skaitytojų negalėjo į ją patekti – liko už durų. Pasak leidėjų, parduota apie 20 tūkst. „Silva rerum IV“ egzempliorių.

K.Sabaliauskaitės „Silva rerum IV“ parduota 20 tūkst. egzempliorių. P. Lileikio nuotr.

Kelioniniai knygų krepšiai

Vieni iš populiariausių leidinių – Rutos Sepetys romanas „Druska jūrai“, taip pat Dovydo Pancerovo debiutinė knyga „Kiborgų žemė“. Visas pelnas pardavus šią knygą bus skirtas labdarai. Leidinio tiražas išparduotas ir skaitytojus greitu metus pasieks naujo leidimo knygos. Tarp lietuvių autorių skaitytojai ieškojo Algimanto Čekuolio, Rūtos Vanagaitės, Nijolės Narmontaitės, Valdo Papievio knygų. Tarp perkamiausių užsienio autorių išlieka brazilas Paulas Coelho, Gabrielis García Márquezo, Harukis Murakami, Umbertas Eco, Giunteris Grassas.

"Valstiečių laikraščio" fotografas Paulius Lileikis pristatė savo katalogą "Fotoamnestija". P. Liliekio nuotr.

Didžiausia staigmena tapo poezijosknygų populiarumas – Manto Balakausko, Vytauto Stankaus, Tomo Venclovos kūrinius mugėje skaitytojai tiesiog išgrobstė.

Nors dauguma lankytojų atidžiai rinkosi knygas, netrūko ir tokių, kurie į knygų mugę atvažiavo su kelioniniais krepšiais. „Jau baigiu užpildyti savo lagaminą, prisipirkau techninės literatūros, taip pat knygų istorine tematika“, – pasakojo kaunietis Svajūnas. Pasak jo, naujausiems leidiniams jo turimų pinigų tikrai neužteks, todėl toje parodų rūmų salėje, kur naujienomis gundo grožinės literatūros leidyklos, jis stengiasi praleisti kuo mažiau laiko. Svajūno tikslas – užsigulėję leidyklų likučiai, kurie kainos iš tiesų patrauklios – nuo 0,50 iki 6 eurų už knygą.

Į susitikimus su autoriais norintys patekti skaitytojai netilpo konferencijų salėse. P. Lileikio nuotr.