– Kas yra knygų iššūkis?

– Knygų iššūkis – vienas iš būdų apgalvotai pasirinkti, ką skaityti. Įprasčiausias knygų iššūkio pavidalas – dvylika knygų ir dvi atsarginės, kuriomis galima pakeisti tam tikras, jei negaunama to, ko tikėtasi. Tai knygų, planuojamų perskaityti per metus, sąrašas. Šį sąrašą dažniausiai žmonės susidaro patys. Dažnai jis – tarsi spragų pildymas.

Tai reiškia, kad žmonės į sąrašą įtraukia knygas, pavyzdžiui, iš mokyklinės programos, kurių neperskaitė būdami mokykloje. Arba kokias nors garsias knygas – klasikines, šimto metų senumo, bet kartais ir 20-ies, apie kurias kažkada visi kalbėjo. Taip norima atsigriebti. Kartais sudaromas sąrašas, kuriame esančių knygų autorės – tik moterys, vienos šalies rašytojai ir pan.

Iššūkio tikslas yra knygas rinktis apgalvotai. Žmogui, kuris mėgsta skaityti ir nuolat tai daro, didelė problema yra žinoti, kokia bus kita knyga, kur ją rasti. Ir žmonės įvairiais būdais ieško visokių patarimų ir rekomendacijų, ką skaityti toliau. Dažnai to klausinėja vieni kitų, o toks sąrašas – vienas iš būdų.

– Tai ir savotiškas būdas išvengti recenzijų, dairymosi po knygų muges.

– Manau, kad nuolatiniai skaitytojai naudojasi įvairiausiais būdais. Nėra taip, kad sudaromas sąrašas ir paskui nežiūrima, kas vyksta ir kas nauja išleidžiama. Man atrodo, kad toks sąrašas labiau atsarginis, jei netyčia būtų baigta skaityti knyga ir naujos nebūtų po ranka. Tuomet galima grįžti prie sąrašo ir imti knygą iš jo. Intensyviai skaitančiam žmogui 10 knygų per metus nėra daug. Jei tai daroma nuolat, perskaitoma tikrai daugiau.

– Yra iššūkių, kurių sąrašas tęsiasi net iki 52 knygų, kaip amerikiečių svetainėje popsugar.com. Skaitymo rekomendacijų svetainėje goodreads.com skatinama dalintis tuo, kaip sekasi vykdyti iššūkį. Kaip atsiranda tokie milžiniškų sąrašų iššūkiai?

– Manau, kad tokio iššūkio įdomumas – net ne knygų skaičius, autorius ar pavadinimas, o tam tikros mįslės. Sąraše gali būti knyga, kurios veiksmas vyksta tavo mieste, knyga, kurią rekomendavo močiutė, knyga, kurios viršelyje nupieštas katinas ir t. t. Tai neįprasti ir netikėti atrankos kriterijai, kas yra įdomus žaidimas.

Nuolat skaitančiam žmogui kyla pavojus visą laiką skaityti vienodas knygas. Taip veikia ir daugumos internetinių parduotuvių algoritmai. Pastaruoju metu perskaičiau beveik visą Johną Grishamą ir amazon.com man rekomenduoja vien teisinius trilerius. Net ne trilerius, o apskritai – knygas apie teismą. Dėl to žmonės dažnai užsisuka, įklimpsta viename žanre, vieno autoriaus kūryboje ir pan. Įvairovės poreikis labai juntamas.

Kitas svarbus dalykas, kalbant apie knygų iššūkį, yra bendravimas sus kitais skaitytojais. Tuomet žmonės skaito knygas tuo pačiu metu, gali dalytis įspūdžiais. Dėl to atsiranda „Facebooko“ grupės, kuriose niekaip nesusiję, nepažįstami žmonės šnekasi apie knygas.

– Ar knygų iššūkiai populiarūs Lietuvoje?

– Jie mažiau populiarūs nei Amerikoje, iš kur ateina. Amerikoje labai stipri skaitytojų socializacijos kultūra. Knygų klubai, kurie po truputį atsiranda ir Lietuvoje, taip pat kilę iš Amerikos. Man atrodo, kad Lietuvoje skaitytojų socializacijos yra dar nedaug. Tačiau ten, kur atsiranda, ji pasitinkama su dideliu entuziazmu. Manau, tai geras ženklas, ir būtų smagu, kad šios kultūros daugėtų.

– Ar pati esate išbandžiusi kokį nors knygų iššūkį? Kokia tai buvo patirtis?

– Nesu sistemingai išbandžiusi. Ir taip skaitau daug grožinės literatūros, skaityti yra mano darbo dalis. Nemažą dalį mano perskaitomų knygų sudaro tos, kurias verčiu ar planuoju versti. Esu bandžiusi susidaryti savo spragų sąrašą, kurį laiką bandžiau tas spragas pildyti ir supratau, kad visų gerų knygų pasaulyje neperskaitysi.

– Ar pajutote, kad, skaitydama pagal sąrašą, prarandate malonumą?

– Taip, tai tampa kaip pliusiukų dėjimas. Skaitai ne todėl, kad įdomu tai daryti ir knyga puiki, o tam, kad užsidėtum pliusiuką. Tai kelia grėsmę, kad bus prarastas tikras malonumas skaityti.

– Čia ir yra didžiausias pavojus?

– Aš nematau čia jokių pavojų. Skaitymas yra laisvalaikio užsiėmimas, jame nėra nieko rizikingo ar pavojingo. Nebent skaitomos kažkokios labai prastos ar žalojančios knygos. Tačiau dažnai tai daroma dėl pramogos ir aš manau, kad naudinga, kaip madinga sakyti, išeiti iš komforto zonos, pabandyti kažką kitokio. Įvairovės ieškantiems žmonėms tai gerai, iššūkiai – priemonės, kurios padeda tai surasti.