Pianistui Petrui Geniušui šv. Kalėdos – ypatingas metas, padedantis iš naujo atrasti save.

Ką Jums reiškia Kalėdos? Kaip stengiatės įprasminti šį laikotarpį?

Viskas labai natūraliai susiklosto. Muzika, dvasingumas ir religingumas yra giminingi dalykai, prasmingi, ne merkantiliniai. Todėl Kalėdos glaudžiai siejasi su muzika, nuo seno taip yra.

Ar Kalėdos Jums susijusios ir su vidiniu atsinaujinimu?

Taip, tai atsinaujinimas. Kita vertus, tai ryšys su amžinais dalykais. Supranti, kad esi tas pats žmogus, kuris buvai vaikystėje. Tas pats asmuo, kuris dar buvo vaikiukas. Degant žvakutėms ir tvyrant jaukumui prisimeni vaikystę, pajunti amžinybės artumą. Man tai yra stebuklas. Viskas amžina, bet kartu ir nauja.

Su kuo Jums siejasi muzika – su įkvėpimu ar juodu darbu?

Į šį klausimą atsakymo ieško kiekvienas muzikantas. Ko gero, muzika – abiejų jūsų paminėtų dalykųderinys. Jie vienas be kito negali egzistuoti. Jeigu būtų tik subjektyvi saviraiška, kiltų didelė grėsmė panirti į chaosą.

Kita vertus, jeigu tik bandoma ką nors atkartoti ir išmokti, muzika tampa labai nuobodi ir sausa, joje nelieka gyvybės. Yra tam tikra forma, kuri pripildoma šios dienos jausmų, galų gale savo gyvenimo, savo emocijų, savo sampratos, intelekto. Atlikėjas pateikia sintezę – „du viename“, kaip ir minėjote.

Kas kartą atlikėjas būna vis kitoks, vadinasi, kaskart kitaip atlieka tą patį kūrinį?

Taip, nors yra tradicija, kultūra, tobulos formos. Beje, jos irgi padeda žmogų formuoti. Tai, kad esi tam tikrame kanone, nėra nelaisvė. Priešingai, tai suteikia didelę pagalbą, įveda tvarką ir sukuria darną. Tačiau forma kas kartą turi būti pripildyta gyvasties. Tiktai tada, kai būna suderinti keli dalykai, kas nors gimsta, o jeigu tėra tuščia forma arba atvirkščiai, jos visai nėra, tuomet kažko trūksta.

Kas dieną atlikėjas, muzikantas ar kitas menininkas sprendžia, kokį šiandien kokteilį jis pagamins iš šiųdviejų pagrindinių ingredientų.

Esate atviras įvairiems muzikos stiliams. Vis dėlto, ar kuris nors jų yra jums visiškai nepriimtinas?

Kiekvienas stilius suteikia galimybę meniškai reikštis – nesvarbu, ar tai būtų kantri muzika, ar tradicinis džiazas, avangardas, liaudies muzika. Jei stilius egzistuoja, vadinasi, yra ir jo žaidimo taisyklės, kuriomis galima puikiai žaisti. Žinoma, žmogus pasirenka, kur gali geriausiai atsiskleisti. Aš save sunkiai įsivaizduoju grojantį atvirą popsą (juokiasi). Kartais mielai klausau hiphopo, bendradarbiauju su elektroninės muzikos projektų kūrėjais, nors šie muzikos stiliai turbūt yra labiausiai nutolę nuo klasikos.

Žinoma, nepavadinčiau savęs tokios muzikos ekspertu, tiesiog kai ką išmanau daugiau, kai ką mažiau. Gerai išmanau klasikinę tradiciją, nors ji irgi turi daug atšakų.

Ar klausotės muzikos prieš pasirodymą? Kokios?

Taip, turiu nemažą dainų sąrašą. Paprastai tai priklauso nuo situacijos. Jeigu manęs laukia premjera, stengiuosi susikoncentruoti į tą muziką, kuri skambės. Tačiau jei groju įprastą programą, kitokia muzika man netgi padeda atnaujinti savo suvokimą. Klausausi įvairios muzikos: džiazo, elektronikos, folkmuzikos, baroko muzikos, pastaruoju metu ypač ClaudioMonteverdi ir daugelio renesanso meistrų, tad labai dažnai – ne fortepijoninės muzikos.

Kur Jūs klausotės muzikos?

Su ausinėmis būnu visada–lėktuve, oro uoste, gulėdamas lovoje.

Kaip Jus veikia Kalėdų karštligė?

Šurmulys manęssmarkiai neveikia. Žinoma, mieste spūstys, visi laksto ieškodami dovanų... Šiuo metų laiku aš jaučiu jaukumą ir sąlytį su savo siela. Ateina suvokimas, kad siela visadayra ta pati.

Apskritai viskas turi komercinį aspektą.Ne tik Kalėdos, bet ir klasikinė muzika. Žmogus taip pat neatsiejamas nuo savo buities. Tiesiog aš nesu labai praktiškas ir komerciškas, iš šono apeinu tą karštligę. Kalėdiniu laikotarpiu turiu ką veikti: būna daug koncertų, tiesioginio kontakto su muzika, todėl nėra kada panirti įtą šurmulį. Savo dovanas aš pateikiu muzikine forma.

Kokią įsimintiniausią Kalėdų dovaną esate gavęs?

Labai sunku pasakyti.

Galbūt Jus kas nors yra smagiai nustebinęs?

Per šventes ir ne tik dukra man dovanoja labai gražių ir šiltų piešinių. Vieną tokį, labai talentingai nupieštą, esu gavęs su užrašu: „Thebestdadintheworld“ (juokiasi). Tokie dalykai mane paperka. Tas piešinys yra mano kambaryje, ir jeigu kas nors nesiseka, pasižiūriu į tą piešinį ir žinau, kad esu „Thebestdadintheworld“! Mano dukra labai mėgsta bendrauti angliškai. Šios kalbos žiniomis jau ir mane pralenkė. Žaidžiame savotišką mudviejų

Akvilė Laugalytė