Kanų kino festivalio nugalėtoju tapo britų režisieriaus Keno Loacho fimas „Aš, Danielis Bleikas“. Auksinę palmės šakelę pelnė jau antras socialines dramas kuriančio režisieriaus filmas. Prieš dešimt metų jis buvo apdovanotas už filmą „Vėjas, siūbuojantis miežius“.
Rūpėjo žeminami žmonės
Pasak K.Loacho, gilias tradicijas turintis kinas pasauliui šiais laikais gali padėti kovoti su įvairiomis kritinėmis situacijomis. Režisieriui visą gyvenimą rūpėjo kitų paniekinti, pažeminti, užribyje esantys žmonės.
Šįmet aukščiausią Kanų festivalio prizą laimėjusiame filme labai svarbus aspektas – pagrindinio personažo tiesiog beviltiškos pastangos gauti jam priklausančią valstybinę išmoką po širdies smūgio. K.Loacho pergalė, kaip rašoma užsienio spaudoje, gana netikėta, mat favorite buvo laikoma Berlyne gyvenanti režisierė Maren Ade su savo komedija „Tonis Erdmanas“.
Didįjį vertinimo komisijos prizą pelnė kritikų neigiamai vertintas kanadiečių režieriaus Xaviero Dolano filmas „Tai tik pasaulio pabaiga“. Konkursinėje programoje dėl Auksinės palmės šakelės šiemet varžėsi 21 filmas.
Pabėrė nemažai kritikos
Atsiimdamas apdovanojimą, K.Loachas taip pat piktai užsipuolė taupymo ekonomiką, kuri, pasak jo, atvedė ES iki „beveik katastrofos“. Žilaplaukis režisierius iškėlė kumščius į orą ir pasakė, kad viliasi, jog jo šiurkštus, socialinės realybės filmas, kuris, kaip apgailestaudami prognozavo daug kritikų, gali būti jo paskutinis kūrinys, privers pamatyti Europos taupymo politikos poveikį skurdžiausiems visuomenės nariams.
„Turime suteikti vilties žinią – turime sakyti, kad įmanomas kitas pasaulis“, – pasakė K.Loachas, kai pagrindinį Kanų apdovanojimą jam įteikė aktorius Melas Gibsonas.
„Aš, Danielis Bleikas“ – šio kairiojo sparno kino kūrėjo veterano kaltinimas dėl žmonių skurdo, dėl jų pažeminimo sumažinus pašalpas Didžiojoje Britanijoje. Juosta daugelį kritikų sujaudino iki ašarų.
„Pasaulis, kuriame gyvename, šiuo metu pasiekė pavojingą tašką, – sakė K.Loachas. – Esame patekę į taupymo projekto gniaužtus, jį varo idėjos, mūsų vadinamos neoliberalizmu, tai mus atvedė beveik prie katastrofos.“ Pasak jo, milijardai žmonių vargsta, daug milijonų jų kamuojasi nuo Graikijos rytuose iki Ispanijos vakaruose, kai saujelei tai atnešė didžiulius turtus.
Nei darbo, nei pagalbos
K.Loachas, kuriam kitą mėnesį sueis 80 metų, grįžo į kino pasaulį, kad sukurtų filmą apie stalių Danielį Bleiką, vidutinio amžiaus našlį iš Niukaslo, kuris po infarkto negali nei dirbti, nei gauti valstybės pagalbą. Juosta pasakoja apie D.Bleiko kafkiškas pastangas gauti Didžiojoje Britanijoje jam priklausančias socialines išmokas. Pagrindinis herojus, kurį suvaidino Dave'as Johnsas, pats užpultas bėdų, susidraugauja su jauna vieniša motina, auginančia du vaikus. Ji buvo nubausta už tai, kad per vėlai pasirodė socialinės rūpybos centre, todėl liko be pinigų maistui.
Jos vaidmens atlikėją aktorę Hayley Squires Kanų vertinimo komisija pripažino sukūrus vieną įtaigiausių vaidmenų: motinos, kuri nusilpusi iš alkio, maisto banke negali susilaikyti neatidariusi keptų pupelių skardinės ir nesusibėrusi jų į burną.
„Mes prisimename žmones, kurie tai įkvėpė, ... tuos žmones, kurie be maisto bankų būtų alkani penktojoje pagal turtingumą planetos valstybėje“, – sakė K.Loachas.
Vargšai visada kalti
Ruošdamiesi filmui, kūrėjai apklausė žmones, dirbančius socialinio aprūpinimo centruose, ir sužinojo, kad jiems nustatoma kvota, kiek paskirti sankcijų. „Viena filmo aktorių anksčiau dirbo Didžiosios Britanijos darbo ir pensijų departamente, bet „nebegalėjo to pakelti“, – spaudos konferencijoje sakė aktorė H.Squires.
Kadangi pagrindinis veikėjas D.Bleikas negauna ligos pašalpų, jis priverstas kreiptis dėl bedarbio pašalpos. Nors jis beviltiškai stengiasi susirasti darbą, sulaukia kaltinimų, kad yra veltėdis.
„Tai sąmoningas žiaurumas pažeidžiamiausiems žmonėms sakyti, kad jie skursta dėl savo pačių kaltės, –žurnalistams sakė K.Loachas. – Jei neturi darbo, vadinasi, tai – tavo kaltė, kad negavai darbo. Masinis nedarbas visoje Europoje, ne tik Didžiojoje Britanijoje.“
K.Loachas taip pat perspėjo dėl kraštutinių dešiniųjų kilimo Europoje. Jei Didžioji Britanija per birželio referendumą nuspręs pasitraukti iš ES, ji galiausiai gali gauti tokią vyriausybę. „Žmonių neviltimi pasinaudoja kraštutiniai dešinieji“, – sakė jis.
Bernardinai.lt, BNS