Kurčiųjų teatras – dar tik besivystanti kryptis Lietuvoje, kuri ne tik skatina kurčiuosius atskleisti savo meninius sugebėjimus, bet ir padeda integruotis į visuomenę, LRT.lt teigia kurčiųjų teatro mokytoja ir gestų kalbos vertėja Anželika Teresė. Šio teatro scenoje karaliauja mimikos, judesiai, gestų kalba ir muzika, kurią reikia pajausti, o ne klausytis.

„Kurčiųjų vaidinami didžiosios teatro scenos kūriniai, tikiu, suskambėtų visai kitaip, su nauja potekste, kitomis įžvalgomis, nes kiekviena pjesė skirtingose kultūrose suskamba naujai“, – tikina A. Teresė.

Teatras moko gyvenimiškų situacijų

Jau penkerius metus Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre (LKNUC) dirbanti teatro mokytoja A. Teresė pastebi, kad teatro užsiėmimai mokiniams turi terapinį poveikį. „Teatras – ne tik aukštos klasės vaidyba pasaulinėje scenoje. Tai skirtingoms gyvenimo situacijoms paruošianti disciplina, savo tikrosios kūrybinės savasties atradimas, išlaisvinimas ir gebėjimas pateikti kitiems“, – pasakoja A. Teresė. Dauguma mokinių vos pradėję lankyti teatro pamokas kuklinasi, yra uždari, turi scenos baimę, tačiau užsiėmimų metu, pasak mokytojos, jie išmoksta ne tik pažinti save, bet ir priimti pastabas ir reikšti konstruktyvią kritiką.

Čia kurtieji ne tik vaidina, bet ir susipažįsta su gestų kalbos menais: poezija, skirtingomis meninėmis istorijomis, dainomis. Visa tai, pasak mokytojos, yra labai svarbūs įrankiai kurčiųjų mokinių vaizduotei, kūrybiškumui lavinti, plėsti jų žodynui, ugdyti oratorystės gebėjimus. „Analizuojame dainų tekstus, interpretuojame, perteikiame jas gestų kalba. Taip mokiniai kuria skirtingus charakterius, mokosi ritmo, plastikos, lavina atmintį, plečia žodyną“, – pasakoja A. Teresė.

Ji pastebi, jog augančiam žmogui kūrybinio proceso išgyvenimas yra labai svarbus, ypač daug reikšmės turi jo išliekamoji vertė – pats kūrinys. „Analizuodami juos vaikai supranta, kad užduotis jiems pavyksta ir ima labiau pasitikėti savimi. Pastebiu, kad jiems dažnai sunku pripažinti savo padarytą pažangą“, – tikina teatro mokytoja, ir teigia, jog teatras padeda spręsti įvairius gyvenimo klausimus, pasiruošti jame improvizuoti.

Vertimas teatre reikalauja išskirtinių pastangų

Spektakliai, kuriuose daug kalbama ir pasitelkiama mažai vaizdinės raiškos, o vaidina girdintieji, yra sunkiai suprantami kurtiesiems, todėl tam, kad jie galėtų būti visaverčiais žiūrovais, į pagalbą ateina gestų kalbos vertėjai.

„Vertėjams tenka sunkus darbas, kuris kartais ne iki galo perteikia spektaklio idėją ir mintį. Prieš verčiant spektaklį, vertėjui labai svarbu pabūti su juo, įsigilinti į medžiagą, pabendrauti su jo kūrėjais. Vertimas teatre labai skiriasi nuo, pavyzdžiui, mokymų ar paskaitų vertimų. Spektakliai reikalauja meninės raiškos priemonių gestų kalboje išmanymo, šių žinių pritaikymo praktikoje“, – patirtimi dalijasi A. Teresė.

Jos teigimu, norint kokybiškai išversti kūrinį, kad nenukentėtų jo prasmė, reikia gerai pažinti ir gestų kalbos poezijoje dažnai pasitaikančius specifinius elementus: tikslingą plaštakų formų, judesio ir erdvės kartojimą, simetriškumo būdus, dviprasmybes, skirtingas gestų modifikacijas ir net įvairias intonacijas – nerankinius gestų kalbos elementus, kurie atskleidžia kalbos turtingumą ir meniškumą.

Tačiau vien gestų kalbos išmanymo vertėjui nepakanka – pasak A. Teresės, svarbus ir vertėjo įtraukimas į spektaklį: „Universalaus būdo, kaip geriausia kurtiesiems perteikti spektaklį, kol kas nėra. Tai priklauso nuo scenarijaus, veikėjų ir spektaklio minties. Kai kuriais atvejais gali pakakti tiesiog sėdinčio vertėjo, kituose spektakliuose mintis geriau perteikiama, kai jis juda scenoje kartu su veikėjais, pasirodydamas ar pradingdamas jų užnugaryje“. Vis dėlto, pasak specialistės, klausos negalią turintiems spektaklius lengviau suprasti, kai scenoje kalba patys kurtieji ar neprigirdintieji.

Kurčiųjų teatre – vibracijų ir vaizdo muzika

Daugelį žmonių stebina, kad kurčiųjų teatruose taip pat skamba muzika ir garsiniai intarpai. Kaip teigia A. Teresė, režisieriai nebijo įtraukti muziką į kurčiųjų spektaklius ir netgi dažnai ją naudoja. Tačiau jos skambesys neįprastas, sako teatro mokytoja: „Profesionaliose erdvėse, kuriose yra kokybiška technika, muzika leidžiama žemesniais dažniais. Jie suteikia kurtiesiems galimybę pajausti muziką per garsų vibraciją.“

S. Satir nuotr.

Kurčiųjų teatro mokytoja pastebi, jog verčiant teatre skambančias dainas į gestų kalbą labai svarbūs ir vaidybiniai elementai – tam tikro charakterio, dainininko manieros perteikimas gestais, kūrinio aštrumo ar švelnumo perteikimas pasirinkus atitinkamą išraišką, gestų judesio tipą, žvilgsnį. Ji pasakoja ir apie kitas garso formas turintiesiems klausos negalią: „Pajusti muziką ir jos kuriamą nuotaiką padeda įvairios vizualinės priemonės, pavyzdžiui, instaliacijos. Juk tai irgi muzika, garsai, kartais – net triukšmas, išreikštas vizualiu būdu, kuriantis tam tikrą norimą atmosferą“.

Vaidybos mokosi mėgėjiškai

Lietuvoje kurtieji didžiosios scenos kol kas dar nepasiekė – nors saviveikla užsiimančių dramos būrelių turintiesiems klausos negalią galima rasti įvairiuose miestuose, Lietuvoje kol kas veikia tik vienas kurčiųjų mėgėjų teatras – „Mimika“ Vilniuje. Jam jau metus vadovauja režisierius Titas Varnas.

Šio teatro repeticijose beveik visada dalyvauja gestų kalbos vertėjas, padedantis susikalbėti kurtiesiems ir neprigirdintiems aktoriams bei režisieriui. T. Varnas sako, kad darbas su kurčiaisiais šiek tiek skiriasi nuo darbo su girdinčiaisiais ir reikalauja tam tikros specifikos. Jo teigimu, gana ilgai užtrunka, kol su aktoriais išanalizuojamas kūrinys – barjeru tampa kalbų skirtumai: „Pavyzdžiui, jie nežino, kas yra fėja, pas juos yra tik „raganas blogas“ ir „raganas geras“. Gestų kalbos vertėja paaiškina, jog gestų kalboje nėra linksnių ir giminių, bet jos ir nereikia lyginti su garsine kalba, ji taip pat savarankiška, visavertė kalba, tik joje galioja kitos taisyklės.

S. Satir nuotr.

Režisierius sako, jog stengiasi spektakliuose pasitelkti kuo daugiau vaizdinių priemonių: „Naudojame vizualias instaliacijas: scenos gale, už aktorių būna įjungtas vaizdo įrašas, kuris atstoja dekoracijas. Tai taip pat suteikia galimybę parodyti įvairius vizualius ženklus, kurie padeda orientuotis, kada kuris aktorius turi pasakyti savo žodžius: pavyzdžiui, jeigu vaizdo įraše vaizduojamas jūros dugnas, pasirodžius medūzai ima kalbėti vieni, o kai atplaukia žuvis – kalba kiti“, – režisūriniais sprendimais dalijasi T. Varnas.

Teatro studijų programa kurtiesiems kol kas įstrigusi

A. Teresė aiškina, jog po teatro pamokų kai kurie mokiniai ima rimčiau domėtis teatru – ieško galimybių mokytis profesionalaus aktorinio meistriškumo ir po mokyklos. Tačiau kol kas Lietuvoje specialiai kurtiesiems šios galimybės nėra. Pirmieji žingsniai kurčiųjų teatro studijų programai kurti jau padaryti Vilniaus dizaino kolegijoje, tačiau programos vis dar nėra.

Vilniaus dizaino kolegijos Vaidybos katedros vedėjas Olegas Kesminas sako, jog programą pradėjo kurti jau prieš metus. „Pirmiausia mes pradėjome bendradarbiauti su čekais, kurie vieninteliai Europoje turi tokią programą. Buvome pas juos nuvažiavę, žiūrėjome spektaklius, jie pas mus apsilankė. Ėmėme bendradarbiauti, nes jie taip pat norėjo užmegzti ryšius, kad turėtų su kuo keistis ir studentais, ir dėstytojais“, – teigia O. Kesminas.

Tačiau tolimesni darbai, pasak katedros vedėjo, nevyksta dėl finansavimo trūkumo. Anot jo, už mokslus studentai turėtų mokėti, o valstybės parama, jų duomenimis, būtų nepakankama tai sumai padengti. „Kurtumas yra tam tikra negalia ir jiems būtų sunku patiems užsidirbti šiam mokslui“, – svarsto O. Kesminas.

„Daug kas priklauso ir nuo kurčiųjų bendruomenės, – pastebi katedros vedėjas, – kol kas jie ir patys gana nedrąsiai į tai žiūri, nes taip pat supranta tą finansavimo problemą“. Vis dėlto, pasak jo, kurtiesiems ganėtinai sunku mokytis kartu su girdinčiaisiais, o vizualaus teatro programa galėtų būtų tarsi integracija į visuomenę, nes vaizdo teatrą gali suprasti ne tik kurtieji.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, negalią turintys studentai šiuo metu gali gauti 4 rūšių finansinę paramą. Jiems gali būti mokama socialinė stipendija – 123,50 eurai per mėnesį, tikslinė išmoka studijų prieinamumui užtikrinti – 152 eurai per mėnesį, taip pat išmoką specialiesiems poreikiams tenkinti – 76,46 eurų kas mėnesį ir tikslinę išmoką studijų išlaidoms iš dalies padengti –121,6 euras per semestrą.

Eligija Barkutė