Antanas Bagdonas šeimoje buvo trečias vaikas iš keturių, kuriuos motina Apolonija Litvinaitė-Bagdonienė užaugino viena, gyvendama pas gimines ir pažįstamus Mažeikiuose, Kelmėje ir nuo 1937 m. – Tauragėje. Sunkūs buvo vaikystės metai, Antanui teko paragauti piemens duonos, bet užtat koks buvo jo džiaugsmas, kad galėjo mamai padėti ir prasimaitinti pats. Motiną A.Bagdonas labai mylėjo ir sakė, kai užaugsiąs, pastatysiąs jai mūrinį namą. Savotiškai jis tą pažadą ištesėjo: dar esant mamai gyvai pastatė namą, tikrą meno kūrinį, prie kurio statybos prisidėjo savo darbu, kiek galėdama, ir pati mama.

Nepaprastas darbštumas ir polinkis menui pasireiškė labai anksti. A.Bagdonas kartu su kitais tauragiškiais, vėliau tautodailininkais – Genovaite Digaitiene, Ona Paulauskiene, Benjaminu Pociumi ir kt. – lankė dailės studiją pas Tauragės kultūros namų direktorių, dailininką Aleksandrą Fadiną. 1958 m. pirmą kartą dalyvavo bendroje liaudies meistrų parodoje, eksponavo kartu su žmona rištą kilimą, šviestuvą, skulptūrėles. 1968 m. savo senuosiuose namuose surengė pirmąją personalinę parodą. Tuo metu kultūros namuose veikė Genovaitės Kairevičiūtės-Digaitienės personalinė tapybos paroda. Tai buvo pirmosios respublikoje autorinės parodos. Iki tol tautodailininkai dalyvaudavo tik bendrose parodose.

1972 m. dalyvavo Ablingos memorialo statybose, išdrožė paminklą išžudytai Zabarauskų šeimai. 1976 m. prasidėjo medžio meistrų pleneras Tauragės Jūros krantinei papuošti. Ir jame A.Bagdonas aktyviai dalyvavo.

Susikūrus Tautodailininkų draugijai, A.Bagdonas tapo Tauragės sekcijos pirmininku, o G.Digaitienė – sekretore. Abu kartu su kitais tautodailininkais rengė parodas, organizavo išvykas į kitus miestus, puošė Tauragę savo sukurtais darbais.

Ypač aktyviai A.Bagdonas reiškėsi atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę ir kaip tautodailininkas, ir kaip pilietis. Pagal jo projektus atkurti paminklai Tauragėje Šaulių sąjungos įkūrėjui V.Pūtviui-Putvinskiui, varpininkui Vincui Kudirkai, suprojektuotas ir kartu su a.a. žurnalistu Tadu Meiželiu pastatytas paminklas Nepriklausomos Lietuvos kariams Tauragės senosiose kapinėse.

A.Bagdonas – paminklo žydų genocido aukoms atminti Antšunijos kaime, M.Mažvydo ir M.Liuterio skulptūrų evangelikų liuteronų bažnyčios fasado nišose autorius. Jo projektuoti ir statyti paminklai Lietuvos savanoriui Pranui Litvinui, Lietuvos savanoriui, vyresniajam leitenantui Leonui Kybartui, žuvusiam 1920 m.

Pagal A.Bagdono projektą pastatytas paminklas stalinizmo aukoms atminti Tauragės katalikų bažnyčios šventoriuje. Ne vienos bažnyčios altoriai papuošti A.Bagdono sukurtomis šventųjų skulptūromis. Ir visa tai daryta nereikalaujant užmokesčio už darbą, kūrybą, neretai pačiam ieškant medžiagų savo projektams įgyvendinti.

Žinoma, buvo pagalbininkų, bendraminčių, padėjusių realizuoti sumanymus, tačiau didžiausia padėjėja buvo žmona – šviesaus atminimo Elena Bagdonienė. Abu Bagdonai buvo sukūrę puikią sodybą, kurią kaip muziejų lankydavo daug turistų ir miesto svečių.

A.Bagdonas suprato savo darbo prasmę. Jis stengėsi dirbti nepriklausomai Lietuvai, priklausė rajono Sąjūdžio tarybai. Abu su žmona 1989 m. pasiuvo Tauragės vėliavą, su kuria Sąjūdžio atstovai važiavo į mitingus Vilniuje. Bagdonas dalyvavo mitinguose Kovo 11-ąją ir Sausio 13-ąją prie Parlamento. Ir ne tik dalyvavo, bet ir stengėsi viską įamžinti. Jis nepaleisdavo iš rankų filmavimo kameros ir svarbiuose valstybės gyvenimo įvykiuose, ir vėliau. Jis filmavo ir fotografavo tautodailės veteranus, jų darbus, sutelkė juos, rašydamas atsiminimų knygas „Žmogui reikia grožio“ ir „Kūrėm grožį“.

Platus ir įvairiaspalvis buvo tautodailininko, Tauragės garbės piliečio A.Bagdono kūrybinis kelias. Paminėti ir prisiminti iškilų menininką kviečiame birželio 13 d., per jo gimtadienį, 15 val., prie Tauragės pilies. Vyksime autobusu į Papušynės kapines padėti gėlių ant Bagdono kapo, po to – į Griežpelkius, į Virginijos Dedūrienės kaimo turizmo sodybą, kurioje įsikūręs A.Bagdono ir jo žmonos muziejus, apžiūrėsime ekspoziciją, dalinsimės prisiminimais, žiūrėsime jo nufilmuotą medžiagą.

Tauragės krašto „Santakos“ muziejaus inform.