Savaitgalį Labūnavoje karaliavo liaudiškos melodijos. Čia vyko tradicinė respublikinė liaudiškos muzikos kapelų ir muzikantų šventė „Kaimo muzikantų suvažiavimas“. Pasilinksminti atėję kraštiečiai vienu šūviu nušovė du zuikius – ne tik mėgavosi koncertu, bet prieš tai apsilankė čia šurmuliavusioje velykinėje mugėje, kurioje savo darbais prekiavo Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus būrelio „Rankdarbių kraitė“ auksarankės.
Muzikavo ir savi, ir svečiai
Šventė kasmet džiugina ne tik 200 vietų salę sausakimšai pripildančia publika, bet ir ant scenos nuotaikingas linksmybes iškeliančių kolektyvų gausa.
Šiais metais susirinkusiems grojo ir dainas traukė Čičinų kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Kraitė“ (Jonavos r.), Upninkų kultūros centro liaudiškos muzikos kapela ir šaunūs armonikieriai (Jonavos r.), Domeikavos liaudiškos muzikos kapelija „Girnapusė“ (Kauno r.), Babtų kultūros centro Vandžiogalos laisvalaikio salės tradicinė kapelija (Kauno r.), Tauragės kultūros centro Skaudvilės skyriaus liaudiškos muzikos kapela „Dobilas“ ir, žinoma, patys šeimininkai – Kėdainių kultūros centro Labūnavos skyriaus liaudiškos muzikos kapela „Barupė“, vadovaujama Algirdo Kučiausko.
Paskatino direktorė
Kėdainių kultūros centro Labūnavos skyriaus vadovė Rita Kučiauskienė skaičiuoja, kad daug ausiai malonaus šurmulio dovanojanti šventė jų krašte šiemet vyko jau aštuntus metus.
„Pradėti tokios šventės tradiciją mus paskatino Kėdainių kultūros centro direktorė Ona Mikalauskienė, kai 2008 m. kultūros centro skyrius atvėrė duris Labūnavoje. Tada čia subūrėme kaimo kapelą „Barupė“ ir O. Mikalauskienė pasiūlė Labūnavoje rengti kapelų šventę. 2012 m. įvyko pirmasis „Kaimo muzikantų suvažiavimas“, – pasakoja R. Kučiauskienė.
Tikslas – suburti kaimo kolektyvus
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad Labūnavoje vykstanti kapelų šventė skiriasi nuo miestuose organizuojamų panašių renginių.
„Mes šventę darome šiek tiek kitokią nei, pavyzdžiui, Kėdainiuose rengiama „Čiulba lakštingėlė“, kur suvažiuoja profesionalios miestų kapelos.
Mes stengiamės ieškoti kapelų, muzikantų iš kaimiškų vietovių, nedidelių miestelių, todėl dažnai atrandame tikrų perliukų“, – šypsosi R. Kučiauskienė.
Išaugo į respublikinį renginį
Pašnekovė pasakoja, kad iš pradžių „Kaimo muzikantų suvažiavimas“ tebuvo rajoninio masto renginys, kuriame pasirodydavo mūsų krašto kapelos. Vėliau organizatoriai muzikuojančių kolektyvų pradėjo ieškoti toliau ir šventėje publiką linksmindavo Aukštaitijos regiono kapelos. Metams bėgant labūnaviškių renginys išaugo į respublikinę šventę ir dabar čia sulaukiama svečių iš įvairiausių Lietuvos kampelių – Dzūkijos, Žemaitijos bei kitų.
„Į šventę kapelas kviesti pradedame likus dviem mėnesiams iki renginio. Visi džiaugiasi atvykę. Mat ne tik pamuzikuoja, pabendrauja, bet ir užmezga naujų bičiuliškų kontaktų.
Tokios šventės drauge tampa tarsi mainų programa: mes pasikviečiame kepalą pas save, o paskui patys važiuojame pas juos koncertuoti“, – atskleidžia R. Kučiauskienė ir priduria, jog publiką kasmet stengiamasi nustebinti vis naujų, dar nepažintų ir negirdėtų kolektyvų pasirodymais.
Žiūrovų netrūksta
Regis, Labūnavos kapelų šventę išties būtų galima pavadinti nedideliu fenomenu. Mat tradicinis renginys sulaukia vis daugiau publikos dėmesio ir šiemet, pasak R. Kučiauskienės, salėje netgi tapo ankštoka – mat žiūrovų prigūžėjo ypač daug.
„Atvyko ne tik labūnaviškių, aplinkinių kaimų gyventojų, bet ir kėdainiečių, taip pat klausytojų iš Babtų. Labai džiaugiamės, kad šis renginys toks populiarus. Sulaukiame ir vyresnių žmonių, ir jaunų šeimų su vaikais. Tikrai smagu“, – reziumuoja pašnekovė.
Tokios šventės drauge tampa tarsi mainų programa: mes pasikviečiame kepalą pas save, o paskui patys važiuojame pas juos koncertuoti. R. Kučiauskienė
Ant scenos lipo ir mažieji
Renginyje savo programą pristatė ir mažieji liaudiškų melodijų puoselėtojai – Labūnavos pagrindinės mokyklos pirmokėliai bei penktokai, kuriuos paruošė pedagogės Jurgita Vaitiekūnienė ir Jurgita Sakalauskienė.
„Itin didelį indėlį ruošiant vaikus įdėjo Labūnavos pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė Jurgita Vaitiekūnienė, – pabrėžia R. Kučiauskienė. – Ji pati groja akordeonu, armonika, muzikuoja mūsų kapeloje „Barupė“.
Jurgita savo mokinius subūrė į gražią kapelytę, kuri pasirodymais sužavėjo visą publiką. Buvusi Jurgitos mokinė, nuolatinė skaitovų konkursų Kėdainiuose laimėtoja, Karina Saulevičiūtė labai gražiai vedė renginį, paskui ją pakeitė mokytoja Jurgita. Taigi renginio pradžia buvo patikėta jaunimui.“
Paminėjo Vietovardžių metus
Šiais metais liaudiškos muzikos kapelų šventė buvo skirta Vietovardžių metams, todėl renginio vedėjai publikai paruošė įdomių detalių apie kaimus ir miestelius, iš kurių į svečius atvyko muzikantai. Pristatyta buvo ir Labūnava, jos senoviniai pavadinimai, pavadinimų kilmė. Štai ką žiūrovai išgirdo apie šventės šeimininkų kraštą.
Labūnava įsikūrusi 11 km į pietvakarius nuo Kėdainių, kairiajame Nevėžio krante prie Barupės upelio žiočių ir gražaus Labūnavos tvenkinio. Archeologiniai radiniai šiose apylinkėse siekia pirmuosius mūsų eros amžius. Rašytiniuose šaltiniuose Labūnava paminėta 1364 m.
Dar yra išlikę XIX a. pab. dvaro bokštai. Labūnavos dvaras buvo garsus savo orkestru. Čia muzikai gabūs vaikai buvo mokomi groti įvairiais instrumentais, gaudavo visą išlaikymą ir netgi atlyginimą. Orkestras galėjo koncertuoti kaip pučiamųjų ir kaip simfoninės muzikos kolektyvas.
Taip pat čia stovėjo labai graži medinė bažnyčia, deja, ji sudegė. Pamaldos laikomos 1859 m. statytoje Zabielų koplyčioje, prie kurios dar išlikusi nesenai restauruota varpinė. Joje skamba senuosius laikus menantis varpas, turintis Jono vardą.
Labūnava iškilo kaip žemės ūkio centras. Čia buvo visoje Lietuvoje ir už jos ribų garsus „Rytų aušros“ kolūkis. Kraštas ir dabar garsėja savo pasiekimais. Čia žemdirbystės tradicijas tęsia Labūnavos žemės ūkio bendrovė. Gyvena apie 700 gyventojų.
Sužavėti liko ir svečiai
Švente liko patenkinti ne tik patys labūnaviškiai, bet ir į svečius atvykę kolektyvai.
„Renginyje muzikavusi Tauragės rajono Skaudvilės kapela pirmąkart išgirdo apie Labūnavoje vykstančią tokią šventę ir buvo sužavėti. Sakė nemanę, jog kaimo vietovėje gali vykti tokie gražūs renginiai, – atsiliepimais pasidalijo R. Kučiauskienė. – Visos šventėje pasirodžiusios kapelos buvo savitos ir įdomios. Kiekviena grojo po penkis kūrinius. Renginys truko dvi valandas – gana daug, bet publika norėjo tęsti dar ilgiau“, – šypsosi pašnekovė ir priduria, kad pakviesti į tokias šventes būtų sunku, jei ne rėmėjai – Labūnavos žemės ūkio bendrovė.
„Jiems esame labai dėkingi. Labūnavos žemės ūkio bendrovė mūsų renginius remia nuo pat pradžių.
Taip pat padėjo ir Labūnavos bendruomenės centras. Šeimininkės gražiai priėmė ir pavaišino svečius. Nepaprastai džiaugiuosi, kad šalia turime tokių puikių pagalbininkų“, – dėkojo R. Kučiauskienė.
Akvilė KUPČINSKAITĖ