Vykdydamos Etninės kultūros globos programos projektą „Šventupės dvaro istorijos – pažinimas ir sklaida“, Genutė ir Birutė dar žiemą lankė senjorus, kuriems per 75-erius, juos kalbino, fotografavo. Buvo padaryti portretai, parengta paroda, kurioje eksponuojama 50 nuotraukų.

Visų veiduose švietė šypsenos, ir ne vien todėl, kad juos linksmino muzikantai: visi galėjo pasidalyti prisiminimais iš savo jaunystės, nes čia susitiko kaimynai, draugai, bendradarbiai. Tai jie statė Šventupės gyvenvietę, melioravo gimtinės laukus, šventė įkurtuves.

Bibliotekininkės Genutės dėka tą vakarą senoliai vėl pasijuto jauni, linksmi, pašėlę. Kiekvienas buvo paminėtas, pastebėtas, o juk daugelis – vieniši ir jiems taip reikalingas dėmesys. Didžioji dauguma jau perkopę 80-metį. O buvo ir 90-mečių, ir vyresnių.

Genutė parodė savo sukurtą filmuką „Kokie esame ir kokie buvome“. Jame – visų senolių dabartinės ir jaunystės nuotraukos, senolių posakiai, įdomūs faktai: užaugintų vaikų, anūkų ir proanūkių skaičius, populiariausi vardai, bendras visų senolių amžius...

Daina visus sveikino „Šventerečius“, mažosios pasakorės Rugilė ir Ugnė, Vidiškių seniūnas Virgilijus Štaras, bendruomenės pirmininkas Vytautas Marčauskas. Savo eiles senjorams skyrė Regina Mulevičienė. Sveikinimo dainos buvo skirtos šventėje dalyvavusiems jubiliatams: 85-mečiams Apolonijai Petniūnienei ir Vytautui Pivorui, 80-metėms Genovaitei Lesnovai ir Aldonai Misiūnienei.

Į sceną kilo vilniečiai muzikantai Antanas Pociūnas su žmona Danute. Buvęs taujėniškis vis žadėjo kada nors padainuoti šventupiečiams. Kaip tik pasitaikė tinkama proga. Antanas turėjo ir dar vieną progą – pasveikinti savo tetą Vandą Urbanavičienę, vyriausią Šventupės gyventoją, su gimtadieniu. Kovą 98-metį paminėjusi Vandutė ir naminę girą šventei pagamino pagal dar iš savo tėčio paveldėtą receptą.