Karmėlavoje paminėtas 500-asis Šv. Onos parapijos įsteigimo jubiliejus: neeiline proga buvusios bažnyčios šventoriuje vyko tituliniai atlaidai ir šv. Mišios, kurias laikė Raudondvario šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės parapijos monsinjoras Augustinas Paulauskas. Skambėjo Kauno valstybinio choro, vadovaujamo prof. Roberto Šerveniko, atliekamos giesmės.

Karmėlavos parapija įsteigta karaliaus Žygimanto Augusto valdymo laikais, o žemė priklausė jo žmonai Barborai Radvilaitei. Pirmoji bažnyčia Karmėlavoje įkurta apie 1521 metus. Rusijos kariuomenė, žygiavusi į Kauną, 1655-aisiais pakeliui degino medines bažnyčias, kartu sunaikino ir Karmėlavos bažnyčią. Buvo įrengta laikina bažnyčia, vėlesnė pastatyta 1768 metais. Vis tik 1915 metų gaisras sunaikino atstatytus maldos namus ir jų varpinę. 1919–1921 metais pagal Vladimiro Dubeneckio projektą toje pačioje vietoje pastatyta nauja bažnyčia, bet ją ištiko toks pats likimas. 1944 metais, per Antrąjį pasaulinį karą, bažnyčia sudegė trečią kartą. Rusų žvalgams užlipus pasižiūrėti į kitą Neries pusę, vokiečiai juos pamatė ir bažnyčią susprogdino. Maldos namai buvo įkurti buvusiame klebonijos ūkio pastate ir čia veikia nuo 1945-ųjų iki pat šių dienų.

„Per tuos metus parapijiečiai net kelis kartus patyrė išbandymų liepsnoms pasiglemžus maldos namus, tačiau po šių nelaimių žmonės nenusisuko nuo Dievo, o toliau sekė jo nurodytu keliu“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius.