Šeštadienį Minijos kaime (vok. Mingė), kurio pagrindinė gatvė – Minijos upė, vyko naktinė „Mingės flotilė 2017“. Kai 23 val. Minija nusidriekė apie 50 laivų vilkstinė, žiūrovai, sulaukę šios šventės kulminacijos reginio, sveikino praplaukiančius laivus, džiūgavo, grožėjosi. Jau trečius metus tokia šventė sutraukia į Miniją laivininkus, jų šeimų narius ir draugus ir būrį žiūrovų.

Aktyvi Minijos kaimo bendruomenės narė, poilsio namų „Mingės poilsis“ valdytoja Monika Dobrovolskytė („Pamariui“ pasakojo, kad surengti naktinę „Mingės flotilę“ sumanė rusniškis laivadirbys Simas Knapkis, pernai Minijoje išsirikiavo 43 laivai, šiemet buvo koks pusšimtis.

Šįkart naktinę flotilę garsino S. Knapkis, atvairavęs į Mingę „Vytautą Didįjį“, jo pastatytą vytinę, kuri neseniai į Rusnę sugrįžo iš Nacionalinės ekspedicijos, šiemet vykusios Lenkijos upėmis. Prie šio 13-os metrų ilgio lietuviško burlaivio vytinės, kuri atkartoja seniausią Lietuvoje rastą medinį laivą, būriavosi žmonės, fotografavo, klausinėjo, apžiūrinėjo. Tuo tarpu Simas su pagalbininkais iškėlė baltą didelę burę su senuoju Vyčio ženklu ant jos.

Vytinė jau Lietuvos istorija – tai didelis lietuviškas plaukiantis eksponatas su ypatingu vardu, išbandytas ilgoje Nacionalinės ekspedicijos kelionėje, kurioje būtent šis burlaivis pritraukė ekspedicijai labai daug dėmesio.

Susėdus burlaivyje ant šoninių suolų, Simas Knapkis pasakojo, kad naktinė „Mingės flotilė“ – ne žiūrovams skirta komercinė šventė, o laivininkų susiėjimas, atokvėpis tarp turistų plukdymo darbų, proga pabendrauti. Tai esanti ne pasirodymo šventė. Vakarų valstybėse įprasta laivininkams susirinkti, pašvęsti, pabūti su artimaisiais, draugais, o jeigu yra norinčių, ta proga paplukdyti ir juos. Laivų paradai – kas kita. „Monika tai sėkmingai padaro. Nežinau, kiek tai vertina patys laivininkai…“ – sakė S. Knapkis, o flotilės organizatorė pridūrė, kad suėjo Minijos kaimo žmonės, pasitarė ir nutarė: flotilės reikia, susimetė pinigėlių ir darė…

Skrodė Lenkijos vandenis

LRT televizijos projekto „Nemunu per Lietuvą“ nacionalinė ekspedicija Simui Knapkiui užsakė pastatyti nemenką burinį laivą, nuo senų senovės vadintą vytine. Laivadirbiui teko ir kapitono pareigos. Pirmąją vasarą plaukė Nemunu Lietuvoje, pernai burvalte „Vytis“ ir venterine valtimi „Rusnietis“ pasiekė Nemuno ištakas Baltarusijoje. Šiemet dešimties dienų su pertraukomis kelionė nusitęsė dabartinės Lenkijos vandenimis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vandens keliais, sustojant pamatyti ir išgirsti, surasti kiek galima daugiau Lietuvos.

Šiemet ekspedicija buvo išlydėta birželio 22 d. J. Basanavičiaus aikštėje, Marijampolėje. Susirinko šimtai žmonių, daugelio akys krypo į atvežtus laivus, pernai plaukusį „Vytį“ ir naująją S. Knapkio vytinę „Vytautas Didysis“. Šiam laivui daugiausia dėmesio skyrė ir Lenkijos muziejininkai, žurnalistai.

„Tikrai dėmesys šiam laivui buvo didžiulis. Vysloje, kaip ir Nemune, laivyba apmirusi, krantinės geros žmogui prieiti, pasigrožėti, ko trūksta mūsų Nemunui. Tačiau švartuotis prie kranto gali tik ten, kur stovi laivai, visur kitur palei krantus pripilta akmenų – pavojinga. Lenkai susitvarkę, mus jie lenkia visur…“ – pasakojo S. Knapkis, vėjų nugairintas, įdegęs ir, kaip visada, linksmas ir atviras.

Ekspedicija nuplaukė per 800 km.

„Sunkiausia kapitonui, kai komandos nariai susirenka laivo priekyje filmuotis, ir lieki vienas laivo gale… Tą valandą tekdavo atidirbti „juodai“. Laivas turi stoginę, kuri pravertė, nes daug lijo ir buvo vėjuota. Prieš metus, kai kalbėjome apie laivo statybą, užsiminiau, kad dvejus metus ekspedicijai buvo gražus oras, o kas žino, ko tikėtis išplaukus į trečiąją. Kai nėra stogo, o lyja, šypsenų būtų mažiau…“ – pasakojo istorinių laivų statybos sertifikatą turintis laivadirbys iš Rusnės Simas Knapkis. Sulaukęs pritarimo, „Vytautą Didįjį“ pastatė su stogine.

Lenkų muziejininkai, žurnalistai labai domėjosi šiuo laivu, nes tokio jie nėra matę, Vysla plaukiantį tokį burlaivį galėjai išvysti nebent prieš 170 metų…

„Spaudos dėmesys irgi buvo didelis, prilygo parodytam Lietuvoje dviem buvusioms ekspedicijoms kartu sudėjus. Lenkai priėmė puikiai. Varšuvoje atvyko net kadenciją baigęs Prezidentas Bronislovas Komorovskis, Varšuvos prezidentė (taip Lenkijoje vadinami merai), dalyvavo tautiniai ansambliai, Torūnėje buvo surengtas teatralizuotas sutikimas, istoriniu laivu atplaukė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila… – pasakojo S. Knapkis, atsakęs ir į klausimą, ar bus ketvirtoji ekspedicija. – Yra minčių užbaigti ciklą apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir plaukti gal 2000 kilometrų nuo Smolensko, per Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą į Juodąją jūrą, kur Algirdo ir Vytauto laikais buvo Lietuva. Tai būtų maksimalus planas…“ – šyptelėjo Nacionalinės ekspedicijos kapitonas Simas Knapkis. Tikriausiai plauktų „Vytautas Didysis“ ir „Vytis“, kuriuo ekspedicija plaukė pernai. Galbūt statys ir naują laivą…

Šioje kelionėje „Vytautas Didysis“ buvo užplaukęs ant seklumos – Edmundas Jakilaitis, Svaras ir Simas šį milžiną turtėjo stumte nustumti. Įstengė! Prieš kiekvieną tiltą tekdavo nuleisti stiebą. Per tris kelionės savaites dažnai merkė lietūs. Bet ir lietus pravertė – upėse vanduo pakilo. Vietomis – iki 60 cm, tad jeigu ne lietus… Nors Lietuvos radijui kalbėjęs žurnalistas E. Jakilaitis žvarbų ir lietingą orą pavadino trečiosios Nacionalinės ekspedicijos priešu.

Buvo muzikos ir žuvienės

Ant „Aisytės“ laivo denio koncertavo Eugenijus Jonavičius su komanda, Aidos Pečeliūnienės sodyboje veikė „Teptuko sesių klubo“ tapybos pleneras, darbų paroda. Beveik 60 metų Minijos kaime gyvenantis Jurgis Gečas į rūkyklą dėjo ešerius, sklido dūmai, o po poros valandų jau buvo galima paskanauti. Jo žmona Onutė ir marti Rasa virė žuvienę, kurios gardūs kvapai prie katilo subūrė daug norinčių paragauti. Paragavęs – liežuvį galėjau nusikąsti…

Tai vyko dešiniajame Minijos upės krante. Kairiajame irgi netrūko nei laivų, nei žiūrovų. Čia vaišintis buvo galima užsukus į kavinę.

Panašu, kad suvažiavo dviračiais, automobiliais, motociklais, suplaukė laivais, kateriais, baidarėmis, valtimis nemažai flotilės gerbėjų. O abiejose Minijos krantinėse stovėjo laivas prie laivo, nemažai zujo nesustodami. Kapitonai kvietė į laivus norinčius paplaukioti.

Stasė SKUTULIENĖ