Moteris su profesionaliu fotoaparatu rankose – vis dar neįprastas reiškinys. Tuo ne kartą įsitikino aktyvios Fotografuojančių moterų klubo (FMK) narės kaunietės Jūratė Marinionokienė ir Aurelija Juodienė. Joms daugybę kartų teko pačioms matyti ir patirti, kaip vyrai nustemba pamatę besišypsančių, klegančių, krizenančių ir daug triukšmo keliančių moterų darbus. „Taip, moterys fotografuoja kitaip, savaip, bet ne ką prasčiau nei vyrai“, – neabejojo energijos ir geros nuotaikos nestokojančios kaunietės.

Griauna stereotipus

J.Marinionokienė save vadina ne FMK idėjos pradininke, o jos įgyvendintoja. Ji puikiai prisimena ir savo rimtesnę pažintį su fotoaparatu, kokios reakcijos sulaukė fotografavimo kursuose prisistačiusi kaip fotografuojanti mama.

„Buvau vaiko priežiūros atostogose, vis skundžiausi, kad neturiu, ką veikti. Neiškentęs vyras padovanojo man fotoaparatą. Atmintin įstrigo skeptiškas vyrų fotografų požiūris į moterį su fotoaparatu. Norėjau tai pakeisti, įrodyti, kad moterys yra ne ką prastesnės fotografės. Ir nebūtinai joms reikia išmanyti kiekvieną techninį niuansą. Ne tik tai nuotraukoje yra svarbu“, – pasakojo šiandien fotografe dirbanti moteris.

Jūratei pritarė ir jos kolegė bei draugė A.Juodienė. Pasak jos, nors FMK egzistuoja jau septynerius metus, ji pati iki šiol sulaukia iš nuostabos pakilusių antakių, kai save pristato kaip fotografę. „Matyt, sudarau kitokį įvaizdį“, – juokėsi Aurelija. Beveik nuo pat pradžių aktyviai klubo veikloje dalyvaujanti moteris pastebėjo, kad daugelis narių fotoaparatą į rankas paėmė gimus vaikui arba paraginus sutuoktiniui.

Svarbiausia – draugystė

Įkurti fotografuoti mėgstančių moterų klubą priežasčių buvo ir daugiau. „Norėjosi parodyti, kad moterys žvelgia į pasaulį kitokiu žvilgsniu nei vyrai. Taip pat sukurti tokią išskirtinai moterišką terpę, kurioje galėtumėme kalbėtis absoliučiai apie viską ir be jokio gėdos jausmo. Čia moterys gali ateiti ir su vyrais, ir su vaikais, net su šunimis. Susitikimai būna garsūs, moterys emocionalios, niekas jų netildo“, – apie FMK pasakojo Jūratė.

Klube užsimezga pačios stipriausios moteriškos draugystės, kurias J.Marinionokienė labiausiai ir vertina. „Svarbiausia, kad visos galime pasitikėti viena kita, atsiremti viena į kitą, jei reikia, paskambinti naktį ir papasakoti savo bėdą ar kokią keistą idėją“, – kalbėjo pašnekovė. Tiesa, abi dailiosios lyties atstovės neabejojo, kad toks klubas ir tokia veikla neegzistuotų be artimųjų pagalbos. Juk būtent sutuoktinis ir kiti šeimos nariai būna tie, kurie lieka su vaikais, kol moterys fotografuoja.

Neįkainojama patirtis

Nors FMK moterys burtis pradėjo dar 2009 m., oficialiai savo veiklą įteisino tik 2013 m. Toks statusas joms padeda ne tik užsiimti mėgstama veikla, bet ir keičia aplinkinių požiūrį į fotografuojančias moteris. „Anksčiau daugelis kreivai žiūrėdavo į būriu vaikščiojančias klegančias ir besijuokiančias moteris. Mažai ko iš mūsų tikėjosi, todėl net būdavo smagu, kai nustebdavo pamatę rezultatą. O dabar situacija kitokia, visi žino, kas esame ir kaip fotografuojame“, – pasakojo A.Juodienė.

Šiuo metu klubas vienija apie 20 moterų, kurių daugelis yra ir mamos. Pagrindinė FMK veikla – įvairios teminės fotosesijos, kurių metu moterys fotografuoja modelius, moko viena kitą. „Nesame komercinis klubas. Fotografuojame už dyką, taip kuriame savo darbų aplankus, įgyjame patirties. Tačiau fotografuojame tik taip, kaip mes norime. Fotografuojame gyvenimą, tai, ką matome aplink, nesistengiame dirbtinai kurti meno“, – apie klubo veiklą pasakojo J.Marinionokienė.

Moterys vykdo ne vieną projektą. Vienas įdomiausių – „Išsikraustymai“ – apie žmones, kurie miestą iškeitė į kaimą. „Važinėdamos po visą Lietuvą sutikome begalę įdomių žmonių, pamatėme neregėtų dalykų. Buvome levandų laukuose, važiavome pas jurtų statytoją, aplankėme alpakų augintoją, papuošalų gamintojus, aliejininkus, sūrininkus, natūralios kosmetikos gamintojus. Kartą aplankėme moterį, kuri pati viena pasistatė namą. Iš tokių žmonių gauname daugybę teigiamos energijos“, – įspūdžiais dalijosi Aurelija.

Pomėgis virto darbu

Šiandien fotografavimas yra vienintelė Jūratės ir Aurelijos veikla. Kažkada buvęs tik pomėgis, dabar fotoaparatas padeda užsidirbti ir išgyventi. Moterys pripažįsta ir tai, kad klubo veikla nėra tik skardus juokas, įdomios fotosesijos ir susitikimai su žmonėmis. Be viso to, tai ir juodas darbas. „Bet koks darbas, kuris neturi nustatytų valandų ir atliekamas namie, yra sunkus. Vasara mums – vienas sunkiausių sezonų, nes daugiausia darbo. Be to, dažnai dirbame savaitgaliais, naktimis, kai iš kelių šimtų kadrų reikia atrinkti ir sutvarkyti kelis geriausius.“

O ar toks pomėgis yra brangus? Aurelija nusijuokė: „Kiekvienas hobis yra labai brangus, nes jis niekada neatsiperka. Todėl stengiamės apie tai negalvoti.“ Pasak jos, norint išmokti gerai fotografuoti, neužtenka tik nusipirkti naujausią techniką. Už ją ne ką mažiau svarbu yra įgūdžiai, patirtis, sugebėjimas pamatyti kažką neįprasto. Ir aistra tam, ką darai.