Ukmergės miestas ir rajonas garsėja istorinių ir kultūrinių objektų gausa. Vieni iš įdomiausių – mūsų krašto dvarai.

Dvarų atsiradimas neatsiejamai susijęs su valstybės formavimosi pradžia. Galutinai dvaro sąvoka įsigali XV a. pab., o po XVI a. valakų reformos dvaras įsitvirtina kaip ekonominis-ūkinis vienetas. Didžioji dalis dvarų savininkų aktyviai dalyvavo valstybės valdyme, krašto gynyboje.

XVII –XVIII amžių sandūroje, nuolat silpnėjant valdovo dvaro įtakai Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, vietos didikų dvarai tapo politiniais, ekonominiais centrais. Padėtis kardinaliai pasikeitė XVIII a. pab. Lietuvą inkorporavus į Rusijos imperiją. Bajorija neteko vienos iš savo pagrindinių privilegijų – teisės dalyvauti krašto valdyme ir gynyboje, todėl visas dėmesys sutelkiamas į ekonominę, kultūrinę veiklą. Nemažai bajorų apsigyveno dvaruose ir įsitraukė į įprastinį dvarininko gyvenimą. Didėjant išsilavinimo reikšmei vis daugiau vidutinių ir smulkiųjų bajorų įsitraukė į kultūrinį procesą. Išsilavinimas tapo prestižo ženklu ir net mada.

Salonuose tuščius pokalbius keitė diskusijos rimtais mokslo, literatūros ar socialiniais klausimais. Būtent per dvarus atkeliaudavo Europos civilizacijos pasiekimai. XIX a. dvarai tampa bene vieninteliais profesionaliojo meno ir kultūros židiniais, galinčiais pasigirti interjero išskirtine puošyba, meno rinkiniais, vertingomis senienų kolekcijomis, įspūdingomis kiekiu ir verte bibliotekomis. XIX a. – dvarų klestėjimo Lietuvoje periodas, kai dominavo bajoriška arba dvaro kultūra.

Ukmergės rajone buvo 137 dvarai ir dvareliai. Daugumos jų istorija, savininkų biografijos labai įdomios. Todėl Ukmergės kraštotyros muziejaus struktūroje veikiantis Komunikacijos ir turizmo informacijos centras 2021 m. sukūrė naują turizmo produktą – ekskursiją „Ukmergės dvarų žiedas“.

Ji apima kelis veiklos segmentus: interaktyvų žaidimą, pažintinį maršrutą, leidinį, informaciją ir viešinimą.

Turistinio produkto koncepcija – ukmergiškius ir miesto svečius paskatinti domėtis krašto istoriniu, kultūriniu paveldu, įtraukti vietos bendruomenę ir privačius asmenis, populiarinant vietos verslininkų kuriamus produktus ir paslaugas.

Maršrutą sudaro aštuoni miestą supantys dvarai: Užugirio, Vaitkuškio, Taujėnų, Krikštėnų, Sližių, Leonpolio, Šventupės ir Siesikų dvaras-pilis.

Du objektai – savivaldybės nuosavybė, kiti – privatūs. Kiek-vienas šių dvarų yra išskirtinis savo istorija, savininkų likimais, unikalia dabartine patirtimi. Džiugu, kad naujieji dvarų savininkai aktyviai įsijungė į šį projektą.

Susiklostė sėkmingas bendradarbiavimas su dvarų savininkais ir vietos bendruomenėmis. Tradiciškai kartą per metus vis kitame dvare rengiami susitikimai, kurių metu aptariami pasiekti rezultatai ir veiklos. Bendro darbo rezultatas – įdomios iniciatyvos ir pramogos.

Apžiūrėję dvarus ir išklausę jų istorijas, pasivaikščioję po parkus, lankytojai turi galimybę Taujėnų dvare aplankyti senojo svirno ekspoziciją ir vis gausėjantį žvėryną. Sližių dvare galima degustuoti netradicines gilių, varnalėšų, kiaulpienių, morkų kavas, sužinoti apie jų naudą organizmui.

Pasiklausyti pasakojimo apie ekologinį ūkį, apsilankyti ekologinių produktų parduotuvėje, paskanauti žolelių arbatos, apžiūrėti parodas svečiai kviečiami Leonpolio dvare.

Vaitkuškio dvare turistai gali paragauti pagal senąjį Kosakovskių receptą gaminamų spurgų.

Krikštėnų dvare niekas neatsisako pasimėgauti nuostabaus skonio jauniausio Lietuvos šefo Roko restorano virtuvėje keptais pyragaičiais.

Neabejingi lieka svečiai Šventupės dvare išgirdę vietos bendruomenės ansamblio retro dainų, paragavę žagarėlių ir pasiklausę žolininkės pasakojimo apie žolelių arbatas.

Prezidento Antano Smetonos dvare galima užsisakyti įvairias edukacijas, degustuoti prezidento A. Smetonos mėgtus patiekalus, gardžiuotis pagal seną receptą tikroje krosnyje keptu kugeliu.

Siesikų dvaras-pilis sužavi savo didybe ir atrasta polichromine sienų tapyba.

Siūlomi du ekskursijos variantai: dienos trukmės, aplankant 4 pasirinktus dvarus, ir dviejų dienų trukmės, aplankant visus 8 dvarus. Jei grupė užsisako pastarąjį maršrutą, pasiūloma nakvynės vieta bei įdomi vakaro programa.

Siekiant kuo labiau pagarsinti informaciją, sukurtas interaktyvus žaidimas „Surink Ukmergės dvarų žiedą“: parengtos žaidimo taisyklės, išleistos nuotaikingos kortelės, sukurtos dovanos.

Išleistame leidinyje „Ukmergės dvarų žiedas“ pateikti kontaktai, žemėlapis ir pagrindinė informacija apie maršruto objektus. Taip sudarytos sąlygos lankytis dvaruose ne tik su gidu, bet ir individualiai.

Informacija apie šį projektą pristatoma muziejaus, turizmo tinklalapiuose, feisbuko paskyrose, vietos spaudoje.

Ukmergės kraštotyros muziejaus darbuotojai džiaugiasi, kad projektas, prasidėjęs 2021-ųjų liepą (po pandemijos), sėkmingai tęsėsi praėjusiais metais.

Esame įsitikinę, kad sukurtas turizmo produktas padeda pritraukti naujus turistų srautus į rajoną, išplėsti paslaugų teikimą.

Per šiuos nepilnus dvejus metus buvo išdalytos 2 789 žaidimo kortelės, pravestos 25 ekskursijos.

Ekskursijose dalyvavo 609 turistai ne tik iš mūsų krašto, bet ir Naujosios Akmenės, Mažeikių, Ignalinos, Rokiškio, Molėtų, Kretingos, Kauno, Vilniaus, Alytaus, Joniškio, Širvintų, Klaipėdos, Trakų, Panevėžio, Marijampolės, Jonavos, Kėdainių, Kupiškio. Šiemet jau sulaukta skambučių norinčiųjų apvažiuoti „Dvarų žiedo“ maršrutu.

Projektas yra tęstinis – bręsta naujos iniciatyvos plėsti žiedą ir įtraukti naujus dvarus.

Aldona URBAITĖ

Muziejininkė-ekskursijų vadovė