Biržietis Justinas Simanavičius, tik neseniai gavęs gido pažymėjimą, suteikiantį teisę vesti ekskursijas, tokia teise pirmiausia pasinaudojo Biržuose ir pirmiesiems ekskursantams pristatė kelionę pėsčiomis po miestą. Ją pavadino „Po žingsnį į Biržus“. Justinui netradicinį maršrutą padėjo pristatyti biržietė Raimonda Vengrytė.
„Bus istorijos, istorijų, gandų ir lietuviškų keiksmažodžių; taip pat - truputis muzikos ir teatro, iliuzijų ir tikrovės“, - taip buvo rašoma ekskursijos kvietime. Taip viskas ir nutiko: turizmo srityje ilgametę darbo patirtį turintis J. Simanavičius savo gimtiesiems Biržams pristatyti pasirinko teatralizuotą variantą.
Nors kelionėje pėsčiomis dalyvavo biržiečiai, visi sutartinai kartojo: įprastas gatves ir vietas kitaip pamatyti buvo galima Justino ir Raimondos pasakojimų dėka.
Ekskursija prasidėjo nuo Biržų turizmo informacijos centro: Justinas pasakojo apie biržiečius, jų išskirtinumą, biržietiškos tarmės ypatumus. Kitas objektas – „centrų centras“ prie buvusios Biržų spaustuvės. Čia buvo siūloma tiesiog pajausti, kas yra miesto centras. Jo vienas pagrindinių objektų – Biržų „dangoraižiai“, tai yra septynaukštis daugiabutis, pro kurio kiemą ėjo tolimesnis maršruto kelias. Pašto pastatas, istorija apie „pašto karvelius“, Biržų modernizmą, Mados alėja – visa tai atsiskleidė nuo sankryžos prie šviesoforo dairantis į visas puses.
Fontanai (jų „paleidimo ir atleidimo“ šventės), dabartinės realijos apie Europos Sąjungos pinigų įsisavinimą, bažnyčia, ėjimas jos šventoriumi basomis, Aušros Kaziliūnaitės eilėraščio skaitymas, kiekvienam objektui parinkta skirtinga muzika ir net speciali kelis kartus pakeista Justino bei Raimondos apranga – tai linksmosios, ne kartą šypsotis ir garsiai juoktis vertusios detalės.
Itin jautriu ir bene pačiu gražiausiu šios kelionės akcentu tapo anuomet gausios Biržų žydų bendruomenės prisiminimas – prie Juliaus Janonio aikštės, vadintos Rinkos aikšte, ekskursijos vedėjai sušoko šokį pagal žydišką muziką ir, papasakoję apie žydų gyvenimą bei likimą Biržuose, toliau ekskursantus nuvedė į turgų. Šeštadieniais turgus visuomet gyvas, o ši vieta bet kokiam atvykėliui į svetimą miestą dažniausiai būna aktuali. Nors turgų tik praėjome, bet tai be jokios abejonės kūrė tam tikrą žydiškos temos atmosferą.
Pro buvusią miesto estradą su pasakojimais apie marą ir smilkalais, įduotais visiems į rankas, barokinės muzikos garsais, kelias vedė prie pilies – o ten jau savos legendos apie įmūrytus jaunavedžius, Biržų didingumą ir Radvilų svarbą.
Keliaujant pėsčiomis po miestą ne kartą kilo mintis, kad tikras turistinis miestas toks ir turėtų būti – išraiškingas, nuotaikingas, kartais keliantis nepatogumų vietiniams gyventojams dėl turistų gausos, gyvas ir patrauklus ne tik istorinėmis detalėmis, bet ir nūdienos aktualijomis.
Šį ilgiau nei dvi valandas trunkantį nemuziejinį pasivaikščiojimą po Biržų miestą galima užsisakyti Biržų turizmo informacijos centre. J. Simanavičius yra daug keliaujantis žmogus, bet jis tikisi, kad ne tik šios, bet ir kitų sugalvotų ekskursijų po Biržų miestą vedimus jam pavyks derinti su savo tiesioginiu darbu turizmo srityje.
Indra Drevinskaitė -
Žilinskienė