Putino Rusiją atjungiame nuo pasaulio ekonomikos ir finansų. Žmonėms reikia ne tik maisto. Jie negali gyventi be žaidimų. Sportas, pramogos ir menas yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis. Kol Rusija bus blogio imperija, ji nežais futbolo, krepšinio ir ledo ritulio. Rusijos piliečiai negalės keliauti, matyti teatro ir kino. Negalės kurti savo filmų, nes nebus kur jų rodyti.

Sapnų fabrikas užsidaro

Įvykiai klostosi labai greitai. Kai rašau šį straipsnį, trys didelės kompanijos „Disney“, „Warner Bros“ ir „Sony Pictures“ sustabdė savo filmų tiekimą Rusijos rinkai. Kai mano publikacija pasirodys laikraštyje, prie jų prisijungs visas Holivudas ir likusios filmų gamybos bei platinimo įmonės. Likus vienai dienai iki premjeros, Rusijos kino teatruose atšauktas „Betmanas“ su Robertu Pattinsonu. „Sony“ sustabdė kinomanų laukiamą filmą „Morbius“ su puikiu aktoriumi Jaredu Leto. Jeigu nebūtų sustabdę, šis ilgaplaukis gražuolis būtų pats atlėkęs į Rusiją ir suplėšęs ten savo plakatus. Jis pirmas pasisakė prieš Krymo okupaciją per „Oskarų“ teikimo ceremoniją 2014 metais. Po to jis spėjo pabuvoti Kijeve ir išreikšti savo simpatijas Ukrainos liaudžiai. Drauge su roko grupe „30 Seconds to Mars“.

Prarasti Rusijos kino rinką Holivudui yra labai skaudu. Skirtingai nuo dailės parodų ir teatro spektaklių, kinas neša milžiniškus pelnus. Naujausias rekordininkas „Žmogus-voras: nėra kelio atgal“ Rusijoje uždirbo daugiau nei 46 milijonus. Daugiau, negu Indijoje! Vertybių politika ar pinigai? Šįkart kino kūrėjai ir platintojai labai greitai pasirinko civilizuoto pasaulio vertybes.

Uždaryti kino teatrai

Gyvendami už geležinės uždangos, sovietmečiu mes turėjome didelę kino vartojimo rinką. Valstybė finansavo mūsų filmų gamybą, bet filmai atsipirkdavo. Net mažai kam įdomūs Azijos respublikų filmai pasiekdavo teigiamą balansą. Dabar nėra net panašios alternatyvios kino rinkos. Rusijoje nebus užsienio filmų. Rusijoje sukurti filmai nebus rodomi už jos ribų. Vietiniai filmai neišlaikys kino teatrų, juos teks uždaryti. Skaičiai nedviprasmiškai rodo, kad visas Rusijos kino verslas rėmėsi tik užsienio kinu. Tas pats yra Rusijoje, Baltarusijoje ir visoje Rytų Europoje. Siųsdami toliau Rusijos kino laivą, ten pat galime įrašyti Baltarusiją.

Kinas išeis atostogų

Mirštanti Rusijos ekonomika greitai išbrauks filmų gamybą ir net rodymą iš prioritetų sąrašo. Belieka televizija ir internetas. Žiūrėti atsiųstus torentus ir piratinius portalus. Jiems irgi kyla problemos. Jeigu Rusijoje dar veiks internetas, vertėjai nustos dirbti. Dabar piratinius rusakalbius portalus finansuoja privatus verslas. Rusų vertėjai nedirba nemokamai. Pinigus jiems moka reklamų užsakovai. Dažniausiai tam pinigus skiria sporto lažybų bendrovės ir azartinių lošimų firmos. Kaip dabar jos gyvens be sporto ir kas norės pažaisti kazino, kai prioritetu taps kiaušiniai ir mėsa. Vienintelė išeitis – rinkti pinigus už piratinių filmų peržiūras. Paklauskime vieni kitų, ar lietuviai žiūrėtų prastos kokybės filmus internete, jeigu jie kainuotų. O žinant rusų liaudies tradiciją stebuklingam žodžiui „chaliava“?.. Atsakymai aiškūs.

Ne sudie, bet iki greito

Negaliu džiaugtis Rusijos kino mirtimi. Mano pažįstami rusų kino kūrėjai neturės darbo savo šalyje. Visos šalys nebendradarbiaus su Rusijos įmonėmis. Taip pat su Baltarusija. Mūsų aktoriai ilgam užmiršta savo darbus ten, kur jie turi puikią reputaciją. Aktorė Severija Janušauskaitė jau nuo pirmos karo dienos socialiniuose tinkluose užsikabino Ukrainos vėliavą ir ilgam atsisveikino su Rusija. Nesvarbu, kad ji dirbo su progresyviais kino režisieriais. Jokie festivaliai dabar nepriims filmų, kuriuos finansavo Rusijos pinigai. Iš Rusijos traukiasi mūsų verslininkai, sportininkai ir menininkai. Rusija žaibiškai tampa antra Šiaurės Korėja. Mano draugai ir kolegos Rusijos kino kritikai atsiduria sunkioje situacijoje. Kanų, Venecijos ir kiti festivaliai nepriims nieko, kas turi Rusijos vėliavą. Gal duos žurnalistų akreditacijas nepriklausomiems Rusijos leidiniams, kovojantiems prieš karą ir Putiną. Deja, tokius galima ant pirštų suskaičiuoti. Pasaulį apima antirusiškos nuotaikos. Žymiai stipresnės negu buvo Šaltojo karo metu. Rašydamas tekstus jaučiuosi dvejopai. Lyg norėčiau įžeisti savo rusakalbius draugus, kolegas, kurie dar turi laiko mane skaityti. Deja, išaušo jų laikas. Kas, jei ne patys rusai. Be jų pagalbos mes Putino nenuversime. Mano nuojauta sako, kad visa tai ilgai netruks. Milijardus išvogusi, korumpuota Rusijos karo mašina jau dabar maloniai stebina savo atsilikusia karo technika ir logistika. Putinui belieka mosuoti gąsdinimais branduoliniu ginklu.

Žinomi filmai apie branduolinį karą

Rusijos žiūrovams siūlysiu pažiūrėti žinomiausius filmus apie branduolinį karą. Visi jie nebenauji ir buvo rodyti SSSR arba Rusijos kinuose. Naujesnių rusai nebegalės žiūrėti, bet ir mums verta juos prisiminti. Tai geri filmai.

„Krante“ („On the Beach“). Režisierius Stanley Kramer. Vaidina: Gregory Peck, Ava Gardner, Fred Astaire, Anthony Perkins. 1959 metai. Atominis karas sunaikina visą pasaulį, išskyrus Australiją. Čia gyventojai laukia mirties, kai juos pasieks radiacija. Valdžia dalina nuodų tabletes. Kažkas lieja adrenaliną automobilių lenktynėse. Kiti skuba išsiaiškinti šeimyninius santykius. Povandeninio laivo kapitonas Dwight Towers su komanda rengiasi paskutiniam žygiui. Šio filmo premjera įvyko 17 miestų, tarp jų – Niujorke, Maskvoje ir Melburne.

„Saugumo sistema“ („Fail Safe“). Režisierius Sidney Lumet. Vaidina: Henry Fonda, Walter Matthau. 1964 metai. Dėl techninių problemų ima veikti amerikiečių bombonešiai. Klaidos išaiškėja, valstybių vadovai susitaria. Deja. Iki dabar žinomos saugumo instrukcijos skelbia negailestingą taisyklę. Gavę smogti branduoliniu ginklu, kariai užsiblokuoja nuo viso pasaulio. Kol neįvykdo įsakymo. Jie negali klausyti net savo šalies prezidento, gynybos ministro.

„Karo žaidimas“ („The War Game“). Režisierius Peter Watkins. Vaidina: Michael Aspel, Peter Graham, Dave Baldwin. 1966 metai. Anglijos televizija paprašė režisieriaus sukurti trumpą mokomąjį filmą apie branduolinį karą. Jis trumpam surinko gaisrininkų komandą ir suimitavo trumpą siužetą. Filmas 19 metų buvo uždraustas rodyti per TV dėl šokiruojančių vaizdų. Laimėjo „Oskarą“ kaip geriausias trumpas dokumentinis filmas.

„Karo žaidimai“ („War Games“). Režisierius John Badham. Vaidina: Matthew Broderick, Ally Sheedy. 1983 metai. Panašus pavadinimas, bet kitokio žanro kūrinys. Įtraukiantis trileris, skirtas visai šeimai. Mažiausiai baisus mano niūrokame sąraše. Paauglys aktorius M.Broderick jame žaidžia branduolinį karą, kol pagaliau kompiuteris iš tikro jį sukelia. Žaidimo neįmanoma sustabdyti. Pentagonas ir TSRS ruošia savo tikras raketas.

„Kitą dieną“ („The Day After“). Režisierius Nicholas Meyer. Vaidina: Jason Robards, John Lithgow, Steve Guttenberg. 1983 metai. ABC televizijos filmas parodė tikrą branduolinį karą eilinių amerikiečių akimis. Jis sukurtas, kai nebuvo kompiuterinės grafikos, bet viskas jame atrodo autentiškai. Filmą rodė JAV ir SSSR.

„Mirusio žmogaus laiškai“. Režisierius Konstantinas Lopušanskis. Vaidina: Rolanas Bykovas. 1986 metai. Rusų režisieriaus, gimusio Ukrainoje, filmas apie gyvenimą po branduolinio karo. Likę gyvi intelektualai bando rasti viltį sugriautame pasaulyje.

Šiandien keičiasi kino mitai

Norėjau paruošti temą apie karo dramas, kuriose Rusija būtų rodoma kaip agresorė. Jos kariai ten būtų blogiukai, kuriuos dera triuškinti. Sudėtinga misija. Lenkų klasikas Andrzejus Wajda spėjo sukurti „Katynę“. Galima išskirti labai vaikiškus „Raudonoji aušra“, „Rembo 3“, bet rimtų populiarių žanrų suaugusiesiems trūksta. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki dabar priimta Rusiją rodyti gana draugiškai. Dabar matome rimtą istorijos evoliuciją. Pasaulis nusigręžia nuo despotiškos Rusijos, kuri neatsikratė savo liguisto pergalės bet kokia kaina komplekso. Neabejotinai bus sukurtas ne vienas filmas apie karą Ukrainoje. Peržiūrėti kiti istorijos siužetai. Japonija atsiprašė už savo militarizmą, Vokietija – už savo nacizmą. Rusija atsiprašys už savo grobikiškus karus. Tai neišvengiama. Niekas nedraugauja su tuo, kuris tik kenkia ir po to nuolat bliauna, kad jo nemyli. Mano rekomenduotame klasikinio Holivudo filme „Krante“ yra atviras kreipinys. Rodomi atominio karo sugriauti miestai. Tuščioje gatvėje plevėsuoja transparantas su užrašu „There is still time... Brother“ („Dar yra laiko, broli“). Filmo herojams laiko jau neliko, bet mes dar turime puikių galimybių.