Trisdešimt du kryželiu siuvinėti paveikslai, iš kurių du pripažinti Lietuvos rekordais. Tai vilkaviškietės Aldonos Virbickienės nuopelnas. Moteris šį didžiulės kantrybės ir kruopštumo reikalaujantį pomėgį atrado kiek daugiau nei prieš 11 metų. Dabar be siuvinėjimo kryželiu suvalkietė neįsivaizduoja nė vienos dienos.

Negali patikėti

Eifelio bokštas, Mona Liza, Nojaus arka, Marija su apaštalais, rankų lenkime besigalynėjantys Dievas ir velnias, įvairios šventovės, dvarai, daugybė gamtos ar net kosmoso vaizdų – visa tai vaizduojama A.Virbickienės kurtuose paveiksluose. Neretai gyventojai negali patikėti, kad šie kūriniai – siuvinėti kryželiu. Daugeliui atrodo, kad paveikslai yra paprasčiausiai nupiešti ar nutapyti. Tik gerai įsižiūrėję žmonės galiausiai ima įžvelgti kruopščiai į vietas sudėliotus siūlus.

„Vienas vyras ilgai negalėjo patikėti, kad tai kryželiu siuvinėti paveikslai. Jis net po poros valandų dar kartą grįžo tuo įsitikinti. Kita moteris garsiai svarstė, kad paveikslus siuvinėju kokia nors siuvimo mašina. Kai pasakiau, jog tai yra rankų darbas, ji taip pat nenorėjo tuo tikėti“, – šypsojosi A.Virbickienė.

Moteris pasakojo, kad šį pomėgį tikriausiai paveldėjo iš savo krikšto mamos, kuri irgi mėgo siuvinėti. Tiesa, pati vilkaviškietė siuvinėjo tik vaikystėje, bet ne paveikslus, o įvairias pagalves ir nosinaites. Vėliau šį pomėgį pamiršo, kol prieš daugiau nei dešimtmetį vėl prie jo sugrįžo.

„Pamenu, kaip visada norėjau turėti gražų didelį paveikslą, tačiau jie buvo labai brangūs. Augo vaikai, reikėjo jiems pinigų. Vieną kartą spręsdama kryžiažodžius pagalvojau, kad pati galiu sukurti paveikslą. Nusipirkau žurnalą, kuriame buvo aprašyta siuvinėjimo technika, – nuo to viskas ir prasidėjo“, – prisiminė suvalkietė.

Dauguma tų, kurie siuvinėja paveikslus, naudojasi tam tikrais brėžiniais. Bet tik ne A.Virbickienė. Ji įprastai nusižiūri sau patikusį paveiksliuką ir stengiasi jį atkartoti drobėje.

„Tai gana sunku, nes didinant piešinį reikia tiksliai apskaičiuoti jo mastelį“, – sakė paveikslų siuvinėtoja.

Neskaičiuoja laiko

Sukurti vieną didelio kruopštumo reikalaujantį darbą vilkaviškietei vidutiniškai prireikia 3–4 mėnesių. Trumpiausiai – 2 mėnesius – ji sugaišo, kuomet siuvinėjo Lietuvos Respublikos herbą – Vytį. Tai moteris aiškina tuo, kad Lietuvos herbe yra daug raudonos spalvos, o siuvinėti vienos spalvos foną visada yra lengviau. Ilgiausiai ji vargo prie dviejų į Lietuvos rekordų knygą įrašytų paveikslų, kuriuose vaizduojama Liškiavos bažnyčia ir Pasaulio politinis žemėlapis. Juos suvalkietė siuvinėjo po metus ir 7 mėnesius. Tiesa, prie Pasaulio politinio žemėlapio iš tikrųjų ji dirbo ilgiau.

„Žemėlapį kasdien siuvinėdavau bent iki antros valandos nakties. Neretai vyras ateidavo ieškoti, kur esu pradingusi. Liškiavos bažnyčiai skyriau mažiau laiko. Ją kasdien siuvinėdavau tik iki vidurnakčio“, – juokėsi pašnekovė.

Apskritai ji teigė neskaičiuojanti laiko, praleidžiamo prie šio savo pomėgio.

„Kai siuvinėju, galiu nevalgyti, negerti, nieko kito aplink nematyti. Man laikas tada neegzistuoja“, – šypsojosi A.Virbickienė.

Per dieną ji išsiuvinėja maždaug degtukų dėžutės dydžio plotelį. Jei drobė stambesnė – šiek tiek daugiau. Pavyzdžiui, kiaulytę iš „Nojaus arkos“ ji siuvinėjo net tris dienas.

A.Virbickienė: „Vienas vyras ilgai negalėjo patikėti, kad tai kryželiu siuvinėti paveikslai. Jis net po poros valandų dar kartą grįžo tuo įsitikinti. Kita moteris garsiai svarstė, kad paveikslus siuvinėju kokia nors siuvimo mašina. Kai pasakiau, jog tai yra rankų darbas, ji taip pat nenorėjo tuo tikėti.“

Moteris pasakojo, kad postūmį toliau dirbti jai suteikia paveiksle ryškėjantis vaizdas. Tuomet ji pati pradeda grožėtis savo darbu ir dar labiau pasineria į kūrimo procesą.

Šiuo metu vilkaviškietė siuvinėja 33-iąjį paveikslą, kuriame bus pavaizduota Trakų pilis. Jį moteris tikisi užbaigti iki šv. Kalėdų.

Lietuvos rekordai

A.Virbickienei priklauso ir du Lietuvos rekordai. Vienas iš jų – didžiausias kryželiu siuvinėtas žemėlapis. Jis yra 16 160 cm² ploto (1,6 m ilgio ir 1,01 m pločio). Šis darbas į šalies rekordų knygą įtrauktas dar 2015 m.

„Mano anūkė – geografijos mokytoja. Būtent ji ir pasiūlė išsiuvinėti šį paveikslą. Ji ir atlasą paskolino, kuriame buvo pavaizduotas žemėlapis. Išsiuvinėjau ne tik valstybių pavadinimus, sostines, bet ir didžiausius miestus. Siuvinėjau 3 mm dydžio kryželiais. Paveiksle yra 250 584 kryželiai. Sunaudojau 180 ryšuliukų siūlų, 96 iš jų prireikė šviesiai mėlynam pasaulio vandenynui. Bendras siūlų ilgis – 4 320 m. Atspalvių čia suskaičiuotumėte 94“, – vardijo pašnekovė.

Tapusi vieno rekordo savininke, A.Virbickienė nusprendė pretenduoti į kitą rekordą – didžiausio kryželiu siuvinėto paveikslo. Teoriškai ir jos siuvinėtas žemėlapis galėtų būti tokiu pripažintas, tačiau rekordus fiksuojanti agentūra „Factum“ jį priskyrė ne paveikslų, o žemėlapių kategorijai. Tai įkvėpė moterį sukurti dar vieną nuostabų darbą.

Televizijos ekrane pamačiusi reportažą apie Liškiavos bažnyčią, ji suskubo šią šventovę nusifotografuoti telefonu. Po to informacijos apie ją ėmė ieškoti internete, susirado vieną iš jos atvaizdų ir griebėsi darbo. 

Paveikslo „Liškiavos bažnyčia“ plotis yra 155 cm, aukštis – 103 cm, jame galima suskaičiuoti 250 044 kryželius. Išsiuvinėtas plotas – 15 965 cm². Sunaudota 160 ryšulėlių siūlų. Bendras siūlų ilgis siekia 3 840 m. Paveikslas išsiuvinėtas ant baltos drobės 3 mm dydžio kryželiais. 2018 m. šiam kūriniui buvo suteiktas didžiausio ir daugiausiai kryželių siuvinėto paveikslo vardas.

„Man šis kūrinys brangus tuo, kad jis iš dalies susijęs su mano gimtine. Liškiavos bažnyčia stovi ant Nemuno kranto. Aš pati esu kilusi iš Prienų rajono, pro kurį Nemunas taip pat teka“, – sakė menininkė.

Pasiūlymų netrūksta

Didžioji dalis A.Virbickienės siuvinėtų paveikslų kabo jos namuose. Kas tik užsuka į svečius, žavisi kūriniais.

Vilkaviškietė teigė kurianti sau, savo vaikams, anūkams bei proanūkiams. Parduoti paveikslų moteris neketina. Nors klientų tikrai atsirastų, pašnekovė laikosi savo nusistatymų ir visiems atsako, kad jos darbai – neįkainojami.

„Buvo ne vienas atvejis, kai už vieną ar kitą paveikslą siūlė ir po 3 tūkstančius eurų. Dažniausiai žmonės nori įsigyti Dievo ir velnio rankų lenkimą vaizduojantį kūrinį. Nežinau, kodėl jis toks populiarus – gal dėl to, kad jame vaizduojama gėrio ir blogio kova? Mano paveikslų savikaina gal ir nėra didelė. Pavyzdžiui, brangiausi iš jų greičiausiai būtų Pasaulio politinis žemėlapis ar Liškiavos bažnyčia, kurių savikaina, įvertinus siūlus, drobę ir net rėmelius, siektų apie 300 eurų. Tačiau kaip įkainoti beveik dviejų metų darbą? Juk tam skyriau visą savo laiką! Kitų paveikslų savikainos, be darbo sąnaudų, siektų iki 100 eurų“, – pasakojo auksarankė.

Kol kas moters paveikslais gali grožėtis tik tie, kurie apsilanko jos namuose, tačiau A.Virbickienė norėtų savo darbus parodyti platesnei auditorijai. Netrukus dalis jos kūrinių bus eksponuojami viename iš gražiausių visos Suvalkijos – Paežerių dvare. Tiesa, ne visi. Keletą kartų ji savo siuvinėtus paveikslus demonstravo ir Vilkaviškio miesto švenčių metu. Tuomet menininkei dėmesio tikrai netrūko. Ji vos spėjo atsakinėti į susirinkusiųjų klausimus.

„Kartais sulaukiu ir laiškų iš visiškai nepažįstamų žmonių. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką gavau alytiškės padėką už daromus darbus. Ji taip pat šiek tiek siuvinėja. Laiške buvo įdėta ir siūlų dovanų. Visa tai išties labai pamalonina širdį“, – šypsojosi paveikslų siuvinėtoja.

Per trumpa diena

A.Virbickienės teigimu, siuvinėjant paveikslus reikalingas ne tik talentas, noras, bet ir didžiulė kantrybė bei sunkus darbas. Visa tai kartu gali daryti stebuklus.

Vilkaviškietė teigė, kad ją į priekį veda nuolatinė veiklos paieška. Moteris tikino nesuprantanti tų žmonių, kurie tik guli ir skundžiasi savo negalavimais. Pasak jos, jei kažką veiki, tada ir skausmą pamiršti.

„Tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės gali prisigalvoti įvairiausių veiklų. Galima megzti, drožinėti, skaptuoti. Aš pati labai norėčiau pinti, mėgstu visokius rankdarbius, bet laiko viskam nėra. Žmonės depresiją dėl to ir gauna, kad neturi ką veikti, o man tik duokit – aš daug ką galiu padaryti. Tik kad diena per trumpa“, – optimizmu tryško pašnekovė.