LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
1956 m. rugpjūčio 26 d. poetas Paulius Širvys parašė Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui adresuotą laišką, kuriame piktinosi lietuvių kalbos nemokėjusiais, su klientais tik rusiškai bendravusiais Lietuvos SSR ryšių ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojais. „Kalbu apie didžiarusiškąjį nacionalizmą, ‒ rašė poetas savo laiške, ‒ kas ne kas, o ryšių įstaigų darbuotojai mūsų respublikoje būtinai turi mokėti lietuvių ir rusų kalbas.“
Lietuvos komunistų partijos centro komiteto fonde Nr. 1771 saugomas laiškas atspindi tuometę situaciją, liudija apie sovietų valdžios vykdytos rusifikacinės politikos pasekmes, akiplėšišką lietuvių kalbą ignoravusių sovietinių įstaigų darbuotojų elgesį ir žemą aptarnavimo kultūrą. „Kuo paaiškinti tai, kad seni ryšių darbuotojai, kasdien susidurdami su vietos gyventojais, nemokančiais jokios kitos kalbos, atkakliai nesimoko vietinės kalbos? O pamėgink jiems priminti tai! Išgirsi ko negirdėjai“, ‒ nuoširdžiai piktindamasis rašė P. Širvys.
