Ketvirtadienį Papilyje baigti memorialo žuvusiems partizanams atnaujinimo darbai.
Bendradarbiaujant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Biržų skyriui bei Papilio krašto šviesuoliui Jonui Albertui Naktiniui buvo susisteminta ir patikrinta turima medžiaga apie čia gulinčius laisvės kovotojus. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vyriausiosios istorikės Dalios Urbonienės, buvo stengiamasi kuo autentiškiau nustatyti kiekvieną čia palaidotą žmogų, kad nebūtų iškraipytos jų pavardės ir vardai. Tam buvo pasitelkta Lietuvos valstybės centrinio istorijos archyvo turima medžiaga, bažnyčių knygos, vokiečių 1942 metų gegužės mėnesio visuotinio gyventojų surašymo duomenys. Apie žuvimo aplinkybes medžiagos buvo ieškoma Lietuvos ypatingajame archyve.
Iš užmaršties prikeltos 43 partizanų pavardės nugulė juodo granito lentose. Ir vienas neatpažintas partizanas, užkastas kartu su kitais ginklo broliais. Tarsi simbolis ar atstovas tų šimtų žuvusių laisvės kovotojų, kurių palaidojimo vietos nežinomos ir tikriausiai jau niekada nebus surastos. Kiekvienas, kuriam artimas ir brangus žmogus padėjo galvą šiame kare, gali viltis, kad čia guli jo prosenelis, senelis ar tėvas.
Juodo ir pilko granito plokštėmis atnaujinta kapavietė, laipteliai. Pasak Lietuvos Šaulių sąjungos Alfonso Smetonos V-osios rinktinės Stepono Giedriko-Giriečio Biržų 501 kuopos vado Vidučio Šeško, darbai atlikti gerai.
Planuojama, kad atnaujinto memorialo iškilmingas atidengimas vyks kitais metais. V. Šeško nuomone, geriausias metas tam būtų Vasario 16 – osios dienos šventė.
Antanas Vaičeliūnas