Penktadienį Šančiuose, Kaune buvo nugriautas Šančių Kioskas – išgarsėjęs spalvotasis architektūrinis objektas. Penkis metus A. Juozapavičiaus pr. stovėjęs kioskelis buvo vadinamas įvairiais vardais: simboliu, buriančiu aktyvius šančiškius ir miestiečius; eksperimentu; iniciatyvų platforma. Šiais metais nuspręsta Šančių Kiosko idėją tęsti atsisakius Kiosko kaip fizinės erdvės.

Kaip rašoma pranešime spaudai, Šančių Kioskas, kaip eksperimentinės erdvės idėja kilo per tarptautinį renginį „Miesto tyrimai: viešumo patirtys“ (Žemieji Šančiai, 2013 m.). Idėją inicijavo architektė Kotryna Valiukevičiūtė ir sociologas Arnoldas Stramskas, o po kelių mėnesių prie komandos prisijungė architektas Vytautas Buinevičius ir Šančių seniūnas Ričardas Rusteika. Pirmuosius metus prie Šančių Kiosko šurmuliavo veiklos, kurios kvietė burtis šančiškius ir perimti Šančių Kiosko raktus – keisti pirminę Kiosko idėją ir erdvę, ją pritaikyti savoms iniciatyvoms ir veikloms.

Palaipsniui pagrindiniais Kiosko kuratoriais tapę šančiškiai idėją išplėtė ir realizavo skirtingose srityse: rajono gidės Rolanda Girskienė ir Austėja Bliumkytė-Padgurskienė kviečia pažinti daugiasluoksnius Šančius, organizuoja ekskursijų ciklus, bendradarbiauja su „Kaunas 2022 Fluxus Labas!“, Šančių ir miesto iniciatyvomis ir institucijomis, vykdo užsiėmimus su vaikais, Lina ir Skirmantas Šalučkos tęsia sendaikčių turgaus tradiciją. Aplink Kioską vyksta užgavėnių šventimai, festivalio „Nykoka” metu dienos šviesą išvydo sienos piešinys „Jis ir ji”, kartu su Žemųjų Šančių bendruomene ir Kauno savivaldybe - parengtas žemėlapis „Pasišančinėkim”.

Kiosko fizinė erdvė nuo pradžių neturėjo tiksliai apibrėžtos paskirties – kartu  tai buvo ir stiprioji projekto pusė, skatinusi burtis šančiškius ir pradėti įgyventi savo idėjas. Penkis metus bandomi įvairūs scenarijai erdvei - nuo „tamsaus sandėliuko” iki informacinio Šančių centro – nepasiteisino. Tuo tarpu fizinė kiosko būklė tapo kritinė: medinis karkasas supuvo, nuolat buvo išdaužomi langai, išlaužiamos durys. Erdvė, kuri buvo daugiau simboliu, o ne realiu poreikiu, reikalavo didelių finansinių ir energijos išteklių.

„Kiosko atsiradimo istorija, išskirtinė architektūra ir simbolinė jo vertė mus skatino ieškoti sprendimų. Galiausiai supratome, kad dirbtinai nesukursime poreikio erdvei, o motyvaciją, energiją ir finansus norime skirti tęsdami pradėtas veiklas. Per penkis metus Kioskas buvo ir liko pirmiausia idėja. Idėja, kuri kaip ir Žemųjų Šančių rajonas kinta bėgant laikui“, – teigia Šančių Kiosko kuratorė A. Bliumkytė-Padgurskienė.

Šančių Kioskas kaip bendruomenės iniciatyvų platforma toliau tęsia veiklas: kiekvieną savaitgalį Kiosko aikštelėje vyksta sendaikčių turgūs, rugpjūtį miestiečiai bus kviečiami atrasti Aukštuosius Šančius, o šančiškiai prisijungti prie veiklų.