Siesikų seniūnas Žilvinas Dirsė sako, kad šio paminklo istorija išties neeilinė. Miestelio centre, prie bažnyčios, jis buvo pastatytas minint Lietuvos valstybės paskelbimo 10 metų sukaktį – 1928-aisiais.

Lietuvą okupavus sovietams, 1951 metais, šis laisvės simbolis buvo nugriautas. Vandalams griaunant merginą vaizduojančią statulą, jos galva nukrito. Ją surado ir paslėpė vietiniai žmonės – beveik keturis dešimtmečius ji buvo saugota miestelio gyventojų Stankevičių šeimoje.

Paminklas ir jo viršų puošusi statula be galvos buvo užkasti toje vietoje, kur vėliau statyti miestelio kultūros namai.

1989 metais, mūsų šalyje papūtus laisvės vėjams, tuometinio RSO inžinieriaus ukmergiškio Mindaugo Tamošiūno iniciatyva paminklas buvo atkastas. Kurį laiką jis stovėjo prie bažnyčios. Statyti ant postamento netiko, nes buvo labai apgadintas.

Vėliau skulptorius Viktoras Žentelis pagal jo pavyzdį atkūrė naują paminklą, kuris miestelio centre, buvusioje vietoje, buvo iškilmingai pastatytas 1989 metų vasarą.

Seniūnas pasakojo, kad prie paminklo atstatymo darbų labiausiai prisidėjo siesikiečiai Antanas Paškevičius, Jonas Dutkus, Pranas Matulevičius, Kęstutis Motiejūnas.

Dabar, praėjus trims dešimtmečiams, ukmergiškiai atvyko į iškilmingą paminklo jubiliejų.

Po šv. Mišių Siesikų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje prie paminklo vyko iškilmės, kuriose dalyvavo atstatymo iniciatoriai, Siesikų krašto bendruomenės nariai, Seimo nariai, rajono savivaldybės atstovai.

Dainavo Ukmergės kultūros centro mišrus politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremtinys“.

Susirinkusieji dalijosi prisiminimais, buvo apdovanoti prie paminklo atstatymo prisidėję žmonės bei šventės organizatoriai.  Ukmergės karo istorijos klubas į dangų paleido tris patrankų šūvius.

Siesikų kultūros namuose ta proga eksponuojama paroda „Žvilgsnis į praeitį“, koncertavo choras „Tremtinys“ ir liaudiškos muzikos kapela „Vieversa“.

Renginio dalyviai vaišinosi miestelio bendruomenės šeimininkių virta žirnių koše.