Pirmosiomis „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ komandos viešnagės dienomis vyko diskusijos, kaip siesikiečiai norėtų keisti, gražinti savo kraštą. Buvo nutarta kurti didžiausią Ukmergės rajone kėdę ir ją pastatyti šalia gimnazijos pastato.

Kūrybinis procesas ir darbai vyko labai intensyviai, kartais užsitęsdavo net iki gilios nakties. „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ komanda liko sužavėta jaunųjų siesikiečių nagingumu ir darbštumu.

Šią viešnagę lydėjo ne tik darbas, bet ir pramogos. Siesikų kultūros namuose svečiai susitiko su miestelio bendruomene, papasakojo apie savo veiklą, pristatė įgyvendintus projektus. Su tuo, kuo gyvena, kaip linksminasi mūsų krašto žmonės, supažindino bendruomenės pirmininkė.

Baigiamajame renginyje visi galėjo apžiūrėti „Keliaujančiose architektūros dirbtuvėse“ sukurtą didžiulę kėdę bei pasiklausyti Kęstučio Motiejūno ir Vidmanto Savilionio dainų.

Susirinkusieji svarstė, kad milžinišką kėdę bus galima naudoti ne tik kaip žaidimų aikštelę, bet ir kaip sceną. Jaunieji kūrėjai dalijosi ateities planais, kaip jie savo kūrinį dažys, puoš ir dailins.

Nors „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ stovyklėlė baigėsi greičiau nei norėjo ją lankę jaunieji siesikiečiai, įspūdžiai bei jausmas, kad kiekvienas esame atsakingi už savo kraštą, galime jį kurti tokį, kuriame būtų gera, liks visam gyvenimui.

Milžiniška interaktyvi kėdė simbolizuos, kad esame dideli, kai siekiame, dirbame, kuriame kartu.

Rasa KULIAVAITĖ