Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šilavoto davatkyno muziejus švenčia dešimtmetį

Minint Šilavoto davatkyno muziejaus veiklos dešimtmetį, davatkėlių taką papildė Šventųjų Jokūbo ir Kazimiero skulptūros. Šilavoto davatkyno muziejus įkurtas ten, kur šimtą metų veikė neformalus moterų vienuolynas.

Po šventųjų mišių, kurias Šilavoto bažnyčioje laikė apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedro Lopezas Quintana, procesija  patraukė link davatkyno muziejaus. Pakeliui nuncijus pašventino šventųjų Jokūbo ir Kazimiero skulptūras. Dabar davatkėlių take atvykusiuosius pasitinka jau 15 skulptūrų.

„Skulptūras iš pradžių rinkomės pagal davatkėlių vardus – moterų. Po to vyrus jau rinkomės, šiam kraštui svarbius šventuosius“, – pasakojo Šilavoto davatkyno muziejaus šeimininkė Marija Danguolė Lincevičienė.

Dabartinio muziejaus teritorijoje lig šiol stovi 7 mediniai nameliai, kur 1895 m. įsikūrė neformalus moterų vienuolynas. Čia glaudėsi netekėjusios moterys ir našlės, vadintos davatkėlėmis. Vienu metu jų gyveno 14.

Pokariu davatkyne nuo trėmimų slėpėsi šilavotiškiai ir aplinkinių kaimų gyventojai. Sovietmečiu davatkėlės slaptai vaikus rengė Pirmajai Komunijai, slaugydavo ligonius.

„Tuo metu žmonės nedaug ką turėjo, labai išskirtinio ir jos neturėjo nieko. Dauguma atiduodavo, ką turėdavo, o pačios naudodavosi paprasčiausiais dalykais. Už tikybos mokymą, už tai, kad vaikus mokė mylėti Lietuvą, paskutinioji iš davatkėlių Ona Mieldažytė sovietmečiu penkerius metus kalėjo“, – sakė tapytojas Petras Lincevičius.

„Kai mes augome, šitą vietą vadino davatkynu, bet vadino su meile, davatkėles vadino su meile kaip ypatingas moteris. Ir aš atbėgdavau čia daugybę kartų prieš Velykas ar Kalėdas, kada mama įdėdavo kiaušinių, sūrį, sviesto, nes jos visą laiką gyveno skurdžiai. Paskui mano mamytė čia išmoko siūti antklodes tokias, klėtkuotas. Pagarba aplinkinių buvo didžiulė“, – prisiminė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė.

„Ši vieta Šilavote, tai ne tik prisiminimų vieta. Tai ypatinga vieta, menanti ką jūs išsaugojote Lietuvoje ir ką būtina perduoti ateinančioms kartoms. Tai gilus tikėjimas ir kultūra. Kviečiu nepamiršti savo identiteto“, – sakė Šventojo sosto atstovas Lietuvoje, arkivyskupas Pedro Lopez Quintana.

Šilavoto davatkyne vyksta dailės plenerai, poezijos pavasario skaitymai, pernai jame apsilankė apie 2 tūkstančius svečių.

 

Rekomenduojami video