„Jūs nerealūs. Absoliučiai... Daugiau nei 300 kilometrų važiavom iš Šakių į Degučius. Kai pasukom keliuku tarp krūmų, nusivylėm... Kas gi lietui lyjant atokiame kaime susirinks poezijos klausytis? Negalėjom patikėt pamačiusios, kiek žmonių Širvį myli“, – pirmaisiais „Širvynės“ įspūdžiais dalijosi Gotlybiškių kaimo (Šakių r.) mamų ir dukrų kvarteto narė Violeta Simonavičienė.

Šeštadienį Degučiuose, meilės dainiaus Pauliaus Širvio gimtinėje, eilėmis, dainomis ir prisiminimais „nulijo“ septintoji „Širvynė“ „Palik tik dainą man“. Lijo ir iš dangaus, bet debesų  ašaros, anot Širvio poezijos mylėtojų, tik papildė nostalgiškų jausmų vakarą.

Šieno kaugė („Širvynės“ simbolis)  ir vėl tapo scena, kurioje kelioms valandoms atgijo Širvys. Įspūdingo balso Erikas Druskinas, buvęs Rokiškio kultūros centro direktorius, prieš metus prisižadėjęs kada nors Degučiuose skaityti Širvį, šįkart valandą jo „nepaleido“: nuo laiškų mylimajai, karo apdaužytos sielos atodangų iki meilės be atsako kančių, pažadinusių poetinę stygą. Ir paskutinis skaitovo akordas, užėmęs kelių šimtų vakaro dalyvių kvapą, – žinoma, Širvio poeziją vainikuojantis „Aš – beržas“.

A.Minkevičienės nuotr.

E. Druskiną keitė viešnios iš Suvalkijos… Mamų ir dukrų kvartetas specialiai „Širvynei“ išmoko tikro aukštaičio, ne Širvio, bet Algirdo Svidinsko „Toli, toli“, kurią dainavo visi.

Pakilti nuo suolų privertė jausmingas sesių dvynių iš Juodupės Aurelijos ir Viktorijos Kanapeckaičių duetas, romantiškoji dainuojamosios poezijos atlikėja Domilė Kirstukaitė, Aleksandravėlės ansamblis.

Vėliau, „Širvynės“ laužui blaškant besileidžiančią tamsą, skambėjo vietos kūrėjų skaitomos eilės, prie arbatos dalintasi prisiminimais apie Širvį.

„Širvynę“ septinti metai vasaros pabaigoje Degučiuose rengia Rokiškio Juozo Keliuočio viešoji biblioteka drauge su Aleksandravėlės kaimo biblioteka, kultūros centru ir bendruomene. Septinti metai čia susirenka ištikimiausieji, kaskart grįžtantys į Degučius Širvio poezija prisotinti širdį…