Vilkaviškietį Renaldą Darių Dulinską pagrįstai galima vadinti metalo skulptoriumi. Iš metalo laužo jo suvirintos originalios skulptūros puikuojasi Lietuvos rekordų knygoje. Suvalkiečio darbų galima surasti, ko gero, kiekviename Lietuvos kampelyje.

Išvadino kvailiu

Tai, kas kitiems gali pasirodyti visiškai nereikalingas bevertis daiktas, R.D.Dulinskui atstoja auksą. Iš pažiūros menkavertė metalo laužo krūva vyriškiui neretai suteikia peno sielai. Į naudotas automobilio, motociklų, skalbimo mašinų, laikrodžių ir kitokių mechanizmų detales vyras žiūri visiškai kitokiomis akimis, nei daugelis iš mūsų. Numesta metalo detalė jo rankose virsta sunkvežimiu, lėktuvu ar traktoriumi. Kelios veržlės ar keletas centimetrų vielos gali įsikūnyti į įvairių profesijų žmones, paukščius, gyvūnus, augalus.

Daugiau nei dešimtmetį šiuo amatu užsiimantis vyras šiandien greičiausiai negalėtų pasakyti, kiek per šį laiką yra padaręs metalo dirbinių. Daugiausiai jo eksponatų šiuo metu galima išvysti Vištytyje, kempinge „Pušelė“ esančiame metalinių skulptūrų parke „Metalo fantazija“. Pasižiūrėti čia esančių daugiau nei 700 eksponatų vyksta ne tik žmonės iš visos Lietuvos, bet ir svečiai iš užsienio. Kasmet teritorija pasipildo vis naujais metalo dirbiniais.

„Kartais ir pačiam smagu pavaikščioti po tą parką, pamatyti senus savo dirbinius, palyginti juos su naujesniais. Įdomiausia, kai šalimais eksponatus apžiūrinėja visiškai nepažįstami žmonės ir žarsto pagyras darbų autoriui. Kartą vienas užsienietis mane išvadino kvailiu, nes, anot jo, į vieną iš savo kūrinių įvirinau 200 eurų vertės guolį. Iš tikrųjų nežinau tų daiktų vertės, tačiau ji man nelabai rūpi“, – juokėsi metalo skulptorius.

Lėmė atsitiktinumas

Šiandien R.D.Dulinskas yra puikiai žinomas metalo menininkas visoje šalyje. Vis dėlto šio statuso vyras greičiausiai neturėtų, jei ne paprastas atsitiktinumas. Maždaug 2010 m. vilkaviškietis ruošėsi į gero draugo gimtadienį. Tuo metu bedarbiu buvęs vyriškis norėjo jam padovanoti kažką originalaus, tačiau kišenėse švilpavo vėjai. Jis suprato, kad geriausia išeitis – dovaną pagaminti pačiam. Kadangi jo draugas – baikeris, R.D.Dulinskas nusprendė iš turimo metalo laužo suvirinti nedidelį motociklą. Į gimtadienį vyras žygiavo gana nedrąsiai. Bijojo likti nesuprastas.

„Iš tikrųjų motociklas išėjo labai primityvus, tačiau jį dariau iš visos širdies. Mano nuostabai, tiek jubiliatas, tiek šventės svečiai negalėjo atitraukti nuo jo akių. Jau po savaitės iš to draugo gavau prašymą padaryti dar vieną tokį modelį. Galima sakyti, jog taip viskas ir prasidėjo“, – prisiminė pašnekovas.

Kurį laiką vyras virino vien motociklus, tačiau kartą viename Rygos muziejuje pamatęs iš metalinės karvių gertuvės pagamintą vorą ir pats nusprendė tokį pasidaryti. Vėliau jo gaminių sąrašas tik plėtėsi ir šiandien tikriausiai jau nėra tokio daikto, kurio Renaldas negalėtų pagaminti iš metalo laužo. Suvalkiečiui iš metalo laužo yra tekę gaminti net namų tvorą bei vartus, o šiuo metu jis gamina XIV a. riterio šarvus.

Lietuvos rekordas

Metalo skulptorius iš metalo atliekų gamina paties įvairiausio dydžio dirbinius. Bene mažiausia jo sumeistrauta skulptūrėlė – mažesnė už degtukų dėžutę, o didžiausios siekia keletą metrų aukščio ir sveria ne vieną toną. Viena iš jų net įrašyta į Lietuvos rekordų knygą. Tai – Girėnų kaime (Šakių r.) stovintis „Motociklas monstras“. Jis 2015 m. buvo pripažintas Lietuvos rekordu kaip didžiausia motociklo skulptūra. Lietuvos rekordo titulą darbas pelnė už išskirtinį dydį. Iš metalo laužo suvirintas 4,3 m ilgio ir 2,4 m aukščio plieninis žirgas sveria 1 621 kg.

„Šią skulptūrą paprašė sukurti Šakių baikerių klubo nariai. Iš karto sutarėme, kad tai bus ne eilinė dviratė transporto priemonė, o motociklas milžinas. Dvi savaites gyvenau ir dirbau Šakių rajone. Per tą laiką baikeriai nesustodami man vežė įvairų metalo laužą, o aš „lipdžiau“ vieną detalę prie kitos, kol galiausiai išėjo motociklas rekordininkas. Paskutines kelias paras teko dirbti iki pat vidurnakčio“, – prisiminė vilkaviškietis.

R.D.Dulinskas: „Turbūt niekada nesu atsisakęs ką nors padaryti iš metalo laužo. Kartais net ir pats iš pradžių neįsivaizduoju, kaip reikės įgyvendinti žmogaus prašymą, tačiau galiausiai kažkaip vis tiek viskas pavyksta. Neslėpsiu, būna atvejų, kai tenka viską ardyti, daryti iš naujo.“

Po metų šalia didžiulio motociklo „išdygo“ 207 cm aukščio ir 427 kg svorio metalinis baikeris. Jį R.D.Dulinkas suvirino vien iš varžtų, iš viso jų panaudodamas apie 50 tūkst. vienetų.

Iš varžtų vilkaviškietis yra padaręs ir daugiau gaminių. 2011 m. Vilkaviškio miestą papuošė vilko skulptūra, o dar po metų greta jo atsirado ir kiškis. Gana greitai šie eksponatai tapo vienais iš miesto simbolių, vaikų ir turistų traukos centru.

Milžinės skulptūros

R.D.Dulinsko darbų sąraše yra ir daugiau milžinių skulptūrų. Viena jų – netoli Vievio, greta autostrados, stovintis paminklas Baltijos šalių žuvusiems motociklininkams atminti. Šakių rajone vieno ūkininko namuose taip pat stovi įspūdingo dydžio gorila. Skulptūra stulbina net keliais savo parametrais. Metalinės gorilos aukštis – 160 cm, ilgis – apie 1,5 m, o svoris siekia net 513 kg. Vien sunaudota 8 mm virinimo viela sveria 60 kg, mat jos reikėjo net 4 ritinių. Prie skulptūros su suvirinimo aparatu ir plaktuku darbuotasi daugiau nei du mėnesius, kone po 12–14 valandų kasdien.

Tame pačiame Šakių rajone, vienos įmonės teritorijoje, stovi ir iš metalo laužo suvirintas natūralaus dydžio automobilis.

Su automobiliais susijęs ir dar vienas įspūdingas R.D.Dulinsko darbas – prieš keletą metų į Vokietiją iškeliavęs automobilių gamintojos „Volkswagen“ markės žmogeliukas. Jo aukštis siekė daugiau nei 5 m, o svoris – daugiau nei 2 t.

Verta paminėti ir Nemakščiuose, Aštuonračio muziejuje esantį suvalkiečio pagamintą didžiulį vežimą. Apskritai, vyro darbai eksponuojami įvairiose parodose, jie puošia jo draugų, pažįstamų ir giminaičių namus, butus bei sodybas. Pavyzdžiui, kaimynystėje „sklando“ iš maždaug 1,5 tūkst. peilių ir šakučių pagamintas paukštis.

Gižų kaimelyje, prie kelio Marijampolė–Kaliningradas, esančioje mėsos parduotuvėje stovi trys vilkaviškiečio suvirintos kiaulės. Tai taip pat gana įspūdingi gaminiai.

„Pamenu, kai paskambino tos parduotuvės savininkas ir paprašė iš kokios nors statinės pagaminti vieną kiaulę. Iš karto jam pasakiau, kad iš statinės kriuksę jis gali pasigaminti ir pats. Galiausiai nusprendėme sumeistrauti kažką įdomesnio. Pamenu, kaip pirmą kiaulę gaminau iš dešimt metų rinktų raktų. Buvo gana sunku, kol gyvūnas įgavo reikiamą formą. Kitas kiaules virinti jau buvo lengviau“, – prisiminė pašnekovas.

Vėliau jis pagamino dar kelias nemažas kiaules. Viena iš jų iškeliavo į Ispaniją, kita – į Vokietiją. Į šią valstybę kiaulė išvyko ne viena, o su būriu paršiukų. Apskritai, nemažai suvalkiečio gaminių iškeliauja į užsienį, o bene toliausiai jis yra sulaukęs užsakymo iš Kinijos.

Niekada neatsisako

Galbūt kai kam gali pasirodyti, jog R.D.Dulinskas beveik neišeina iš garažo, tačiau taip tikrai nėra. Tiesa, pats vyras prisipažįsta, kad gavęs kokį nors įdomų užsakymą iš tiesų garaže praleidžia valandų valandas, o kartais net pasimeta savaitės dienose.

„Turbūt niekada nesu atsisakęs ką nors padaryti iš metalo laužo. Kartais net ir pats iš pradžių neįsivaizduoju, kaip reikės įgyvendinti žmogaus prašymą, tačiau galiausiai kažkaip vis tiek viskas pavyksta. Neslėpsiu, būna atvejų, kai tenka viską ardyti, daryti iš naujo. Kartais idėjas pamėtėja patys žmonės, o kartais pats jų prisirankioju internete. Labiausiai mėgstu gaminti unikalias, išskirtines metalo skulptūras. Vis dėlto sykiais tenka griebtis ir monotoniškų darbų, kurie nėra tokie malonūs. Pavyzdžiui, jau ne vienus metus bendradarbiauju su viena Kauno įmone, kuri prieš šv. Kalėdas užsako pagaminti daugybę vienodų zodiako ženklų skulptūrėlių. Praėjusių metų gale teko gaminti 54 vienodus tigrus“, – pasakojo R.D.Dulinskas.

Jis džiaugėsi, kad kadaise atrado širdžiai mielą ir malonų amatą, padedantį uždirbti šeimai duoną. „Man svarbiausia, kad nereikia prašyti pašalpų. Nėra taip, kad turėčiau begales užsakymų. Tai, ką darau, nėra pirmo būtinumo prekė, kad žmonės stovėtų eilėse. Daugiau užsakymų sulaukiu šiltuoju metų laikotarpiu. Žiemą kartais išvis nebūna ką veikti“, – pasakojo pašnekovas.

Vyras džiaugėsi, kad jį pažinodami vilkaviškiečiai dažnai tiesiog į namus atveža metalo laužo dėžes ir jas palieka neprašydami už tai jokio atlygio. Neretai metalo skulptorius net nesužino, kas jam visa tai padovanojo. Suvalkietis juokavo, kad net per gimtadienį draugų prašo ne gėlių, o metalo laužo. „Vieniems metalo laužas yra šiukšlės, o man – aukso krūva“, – juokėsi metalo skulptorius.